|
Vytas Dekšnys, „Poema apie Pakistano branduolinį ginklą“ (garso įrašas, 2003) |
|
|
Įrašas iš kompaktinės plokštelės „Nevykėlių balsai I“, kurią sumanė ir išleido kompanija „nevykeliai.lt“ (prozininkas A.Jakučiūnas, poetai M.Burokas, V.Dekšnys, M.Gimžauskas, taip pat – R.Audiejaitis-Tanaka). Įrašė Virgis Gasiliūnas.
Vytas Dekšnys skaito „Poemą apie Pakistano branduolinį ginklą“:
Poema apie Pakistano branduolinį ginklą
Priekalnėse Hindukušo Laistomi ledynų dušo Auga kilimai žolės, Ir kiekvienas, kas prisės Pievoj paskaityt Korano, Tai tikriausiai nenumano, Kad žalieji kilimai Kobrų ir vabzdžių namai, Slepia paslaptį karinę. Rūsčias galvas panarinę, Spindinčiais baltais chalatais Pakistano biurokratai Saugo užraktus septynis, Ir kabliukas misinginis Ten yra dėl viso pikto, Jei aniems kas nors nutiktų. Kas gi slypi po žeme Geležiniame name Už septyneto spynų Ir kabliuko? Neramu? Tai tuojau jums pasakysim Paslapties tos nelaikysim. Ten galybė Pakistano Mylimos šalelės mano Branduolinis ten mygtukas Karo trečiojo degtukas. Jei prisimenat mergaitę, Kur kadais degtukais žaidė, Bus jums aiškus priminimas, Kuo gi baigtųs toks žaidimas. Jei visi lemtingi raktai Bepročiui kokiam patektų Į rankas, kurios iš pykčio Dreba – šimtas Dievo rykščių Vargšę Aziją ištiktų, Randus kruvinus paliktų. Baltos liepsnos nulaižytų Vieną ankstų giedrą rytą Žemę didžiojo Mogolo Ir sugrotų piktą solo Kaulais ir akmenimis Įsismaginus mirtis – Paminėsit Nostradamą! Hare Krišna, hare Rama – Tartų indas išsigandęs Ir, suprasti nepabandęs Antpuolio šio priežasčių Ir savos tautos kančių, Smogtų atgalinį smūgį, Chroniško konflikto drugį Keistų mirtina tyla Ir poliarinė migla. Bet nuo tų spynų raktus Turi vienas tik žmogus. Jo stilinga uniforma, Sieloje – rūstybės štormas, Liūdnas lyg rumunų grafas Tai – Pervezas Mušarafas. Įsikūnijus kantrybė – Jei kam rūpestėlis gnybia Širdį, tai nusiraminkit, Šią poemą prisiminkit – Taps jums aišku ir ramu Dėl šeimos ir dėl namų, Nes Pervezo stiprūs nervai, Dideli šalies rezervai. Jo ištreniruotą kūną Žino indas ir puštunas. Pulkininkai storaodžiai Klauso jo kiekvieno žodžio. Klusnūs jo visi kariai, Net pavydi niekdariai – Beprotis Navazas ir Korumpuota Benazir. Ir nėra šalies mašinoj Veltui dirbančių turbinų, Viskas turi savo vietą Viskas vietoje padėta. Inžinierius sumanus Stato šios tautos namus. Vakarais tiktai, namie Sako liūdesiui sudie, Eina miego tyliai jis Plyti virš šalies naktis Ir tik retkarčiais jis verkia, Tyliai bluosto nesumerkia. Nesuprantami visai Pasigirsta jam balsai Ir vilioja vis Pervezą Lidijos karalius Krezas Įstatymdavys Solonas, Alkibiadas nevidonas, Makedonas Aleksandras Ir niūrus kalifas gandras Tyliai drumsčiasi vanduo, Plyti sąmonėj ruduo. Bet visas kitas naktis Ilsisi mūs karvedys – Jei nebūtų jis darbingas, Pakistanas sveikas dingęs. Vėl ryte jisai žvalus Kloja popieriais stalus, Nesustoja reikalai – Viskas šalyje gerai.
Žiemos žodžiai 2011-06-08 |