tekstai.lt

tekstai apie tekstus
A (Abrutytė, Aleksa, Ališanka...)

A. Džiugėnas. Po Pietų žvaigždėm (Venancijus Ališas. Pietų Kryžius, 1948)
Agnė Narušytė. Transcenduoti su A. A. (Alfonsas Andriuškevičius. Rašymas dūmais, 2004)
Agnė Žagrakalytė. Sapnų puota su stalo įrankių naudojimo instrukcijomis (Žilvinas Andriušis. Bal Onirique, 2008)
Alfonsas Andriuškevičius. Apie daug ką... (interviu, 2008)
Alfonsas Andriuškevičius: „Esu vertėjas mėgėjas“ (10 anglakalbių poetų, 2008)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Kazio Almeno debiutas (1965)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pulgio Andriušio lyrinės apysakos (1947)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pulgio Andriušio „Tipelis” (1955)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pulgis Andriušis dar kartą grįžta į kaimą (1951)
Andrius Sietynas. Pulgiui Andriušiui – 60 metų (1967)
Apie dailę ir japones. Kalbasi Alfonsas Andriuškevičius ir Austėja Čepauskaitė (2008)
Arnas Ališauskas. Daugybė knygų – nuožmus popsas (interviu, 2008)
Audronė Barūnaitė Welleke. Egzodo augintiniai beletristai. Kazys Almenas (1992)
Audronė Žukauskaitė. Filosofija be mėšlungio (Alfonsas Andriuškevičius. Rašymas dūmais, 2004)
Augustinas Raginis. Giesmės žydėjimo metas (Balys Auginas. Giesmės žydėjimo metas, 1979)
Aušra Kaziliūnaitė. Opa, opa į Europą! (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Benediktas Januševičius. A – A (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Bernardas Brazdžionis. Dainuok, cascata cristalina (Venancijus Ališas. Cascata cristalina, 1953)
Daiva Ausėnaitė. Nuobodi ir lėkšta gyvenimo emigravus istorija (Mantas Areima. Nostalgija, 2007)
Danutė Labanauskienė. Iš Pulgio Andriušio archyvo (2007)
Ekstazės ištikti eilėraščiai (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)
Elena Bukelienė. Gasparo pasaulis (Gasparas Aleksa. Pusė obuolio Ievai, 2002)
Elena Bukelienė. Ketvirtas romanas (Gasparas Aleksa. Fabricijus sprogdina arklius, 2006)
Elena Bukelienė. Romanas apie chirurgiją (Gasparas Aleksa. Adomo broliai ir moterys, 2001)
Elena Bukelienė. Tuštėjanti realybė (Gasparas Aleksa. Ėriukėlis stiklo ragais, 2003)
Elena Žukauskaitė. Po praeitį – moderniais džipo ratais (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005)
Eskizai. Su dailės kritiku Alfonsu Andriuškevičiumi kalbasi Dovilė Zelčiūtė (2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Apie Fabricijų, ąžuolus ir meilę (Gasparas Aleksa. Fabricijus sprogdina arklius, 2006)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis: „Juo tamsesnė aplinkui naktis, juo skaidriau turi degti tikėjimo ir vilties žiburiai…“ (2009)
Eugenija Valienė. Kazio Almeno kūryba: tautinis turinys ir populiarioji literatūra (2009)
Eugenija Valienė. Pulgio Andriušio novelių knygos „Anoj pusėj ežero” stilistiniai štrichai (2008)
Eugenija Valienė. Pulgio Andriušio novelių knygos „Anoj pusėj ežero” teminis polius (2008)
Gasparas Aleksa. Kūrybinė drąsa ir baimė (2006)
Gasparas Aleksa. Liūdesys yra pati natūraliausia žmogaus būsena (interviu, 2002)
Gerasis D. Trumpas įvadas į onirinį diskursą ir Žmogaus-Sfinkso kritika (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Giedra Radvilavičiūtė. Nenorėčiau būti Alfonsas Andriuškevičius (Alfonsas Andriuškevičius. Rašymas dūmais, 2004)
Gitana Notrimaitė. Studija apie postmodernizmą (Eugenijus Ališanka, Dioniso sugrįžimas, 2001)
Goda Volbikaitė. Stasio Anglickio 100-mečio minėjimas (2005)
Gytis Rimonis. P. Andriušis – primirštas literatūros marginalas
Gytis Rimonis. Pulgis Andriušis – primirštas literatūros marginalas (2009)
Irena Slavinskaitė. Suskaidytos sulietosios prasmės (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)
Jolanta Paulauskaitė. Naujos kokybės ženklas (Eugenijus Ališanka. Iš neparašytų istorijų, 2002)
Jolanta Tumasaitė, Judita Polovinkina. Neringos Abrutytės „Neringos M.” recenzija. Dvi versijos (2003)
Jonas Aistis. Paparčio vėduoklė (Balys Auginas. Paparčio vėduoklė, 1956)
Juozas Aputis. Gyvų žmonių gyvenimo pradalgės (Gasparas Aleksa. Adomo broliai ir moterys, 2001)
Juozas Aputis. Žvelgiu į pasaulį pro prapūstą langą (interviu, 2008)
Jūratė Sprindytė. Ak, Aputi! Kelios tezės ir vienas linkėjimas (2006)
Jūratė Sprindytė. Genties pirštas (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005)
Jurga Katkuvienė. Sirpstanti poezija? (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Karolis Baublys. Gerumas su bulve ar griežčiu širdy (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Karolis Baublys. Sakinys – lyg pasaulio atvaizdas (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Laimantas Jonušys. Besieniame prieangyje (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)
Leonas Miškinas. Pulgio Andriušio lyrinės apysakos (1948)
Lidija Šimkutė. Tik mieguose pasivaidena Kazio Gojus... (apie Pulgį Andriušį, 2007)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Pulgis Andriušis (1992)
Lina Čekauskaitė. Pralaimėjęs žaidimą ir grobį (Gasparas Aleksa. Giedantis rupūžys, 2007)
Marija Macijauskienė. Nuo Salduvės iki Klyvlendo (2007)
Marius Burokas. Literatūrinis chuliganas celofanuotais viršeliais (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Marius Burokas. Pasiilgusiems klasikinio teksto (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005)
Muzika – pasąmonės kalba (Žilvino Andriušio ir Mykolo Natalevičiaus opera „Bildungas“) (2008)
Neringa Abrutytė. Atvirumas poezijoje pasiteisina, jei jis nuskamba ironiškai (2005)
Neringa Mikalauskienė. Rupūžio drąsa giedoti (Gasparas Aleksa. Giedantis rupūžys, 2007)
Neringa Mikalauskienė. Žvilgsnis į būties ir kultūros fragmentų metafiziką (Alfonsas Andriuškevičius. Rašymas dūmais, 2004)
Nida Gaidauskienė. Exemplum eugenium (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Nida Gaidauskienė. Ligos smilkymas židinio smalkėmis (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)
Novelė – tai varpų skambėjimas. Su Nacionalinės premijos laureatu Juozu Apučiu kalbasi Elena Žukauskaitė (2006)
Pakeliui iš sekso į erotiką. Alfonsą Andriuškevičių klausinėja Sigitas Parulskis (2004)
Per pusmetrį nuo realybės (poetą Arną Ališauską kalbina Rimvydas Stankevičius) (2007)
Petras Bražėnas. Netikėtos atverstinės, rūstūs atminai (Juozas Aputis. Vieškelyje džipai, 2005)
Pranas Naujokaitis. Pulgio Andriušio „Rojaus vartai” (1961)
Pranas Visvydas. Galvos raikymui skirtos mintys (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Pranas Visvydas. Saulėto „šaldytuvo“ kaimynijoje (Eugenijus Ališanka. Iš neparašytų istorijų, 2002)
Pranas Visvydas. Sėdėjau ant žalio metalinio suolo (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Ramutė Dragenytė. Giedančio rupūžio poezija (Gasparas Aleksa. Giedantis rupūžys, 2007)
Renata Šerelytė. Klausimai idealistui (Juozas Aputis. Maži atsakymai į didelius klausimus, 2006)
Ričardo Pakalniškio surinktas archyvas apie poetą Stasį Anglickį (1905-1999)
Rima Pociūtė. Įgyti tai, ko galėtų būti pavydima (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Šarūnas Monkevičius. Abrutytė ir M. (Neringa Abrutytė. Neringos M., 2003)
Sigrida. Kiek prieštaringi pasvarstymai apie Edo Austworko apsakymų rinkinį „Kurmių filosofija“ (2007)
Stanislovas Abromavičius. Atrakcija, kurios vardas Gasparas Aleksa (2008)
Svarbiausia – pajautos... Juozą Aputį šnekina Violeta Šoblinskaitė (2005)
Tautvydas Nemčinskas. Išėjimo knyga? (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)
Teismas eina, arba, Fabricijau, būk geras, nebesprogdink arklių... (G. Aleksos knygos pristatymas, 2006)
Titas Alga. Kazio Almeno novelės (1968)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Venancijus Ališas (1971)
Violeta Šoblinskaitė. Teksto ir konteksto grumtynės: laimi skaitytojas?! (Gasparas Aleksa. Ėriukėlis stiklo ragais, 2003)
Vitas Areška. Visą šimtmetį peržingsniavęs poetas. Stasio Anglickio gimimo šimtmečiui (2005)
Vytautas Kirkutis. Motinos beržas (Poeto Stasio Anglickio gimimo šimtmečiui, 2005)
Vytautas Kirkutis. Ne pabaigos žodis – apie graudžius mazgelius… (Vytautas Kirkutis. Pasaulin žvelgęs akimis Ventos, 2005)
Vytautas Kirkutis. Žvilgsnis nuo Ventos šlaito (apie Stasį Anglickį, 2008)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kazys Almenas (1996)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Pulgis Andriušis (1996)
B (Babickas, Balbierius, Baliukonė...)

1975-ieji: Apie rainas kojines, „Agdamo“ antologiją ir Yves’ą Saint Laurent’ą. Rimą Buroką prisimena Viljama Sudikienė ir Edmondas Kelmickas (2008)
Adolfas Juršėnas. Keturvėjininkų maestro (Kazys Binkis, 1999)
Agnė Biliūnaitė. Ne mes renkamės žodžius (interviu, 2009)
Agnė Biliūnaitė. „Sintezija“ – meno sąjūdis, teigiantis menų bendrystę (2008)
Agnė Žagrakalytė. Formalumai (Alis Balbierius. Formų knyga, 2008)
Aidas Marčėnas. „Drėgnos akių rainelės žvilgesy“ (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Aldona Ruseckaitė. Petras Babickas (1903-1991)
Aleksandra Fomina. Kosminė ramybė (Gintaras Beresnevičius. Ne apie tai mano dūzgelė, 2007)
Alfas Pakėnas. Juodasis pumpuras (2009)
Alfredas Guščius. Apie Vladą Braziūną – universalų, daugiašakį kūrėją (2007)
Algimantas Baltakis: Tikras kūryboje ir gyvenime (2008)
Algimantas Bučys. Lietuvių literatūros pradžia – ne Gedimino laiškai, o kur kas anksčiau parašyti tekstai (2008)
Alvydas Surblys. Kazio Borutos „Namas Nr. 13“ (1928)
Antanas Gustaitis. Kaimynas prie Dovinės upės. Kazį Borutą prisimenant (1981)
Augustinas Raginis. Petro Babicko „Brazilija“ (1951)
Balys Sruoga. Baltrušaičio vainikas (1941)
Benediktas Januševičius. Margas Agnės Biliūnaitės dievas (Agnė Biliūnaitė. Miegantys sufleriai, 2008)
Birutė Ciplijauskaitė. Kazys Binkis ir 1920-tųjų metų poetinės tradicijos (1971)
Bronius Lazdynas. Tragiško likimo rašytojas. Kazio Borutos gimimo 100-osioms metinėms (2005)
Bronius Vaškelis. Jurgio Baltrušaičio kolizijos kelyje į lietuvių literatūrą (1973)
Crying Girl. Mažyčiai tikrovės atspindžiai (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Dainius Sobeckis. Dievadirbys G. Beresnevičius. Instrukcija Dievui pasidaryti (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Dalia Bielskytė: „Kai nebetelpu savyje – parašau eilėraštį“ (2007)
Dalia Bielskytė: „Poezijos paskirtis – dirginti jausmus...“ (interviu, 2007)
Dalia Jazukevičiūtė. Labiausiai dainuojamas poetas (Algimantas Baltakis, 2006)
Dalia Striogaitė. Apytikriai apie Borutą (2009)
Dalia Striogaitė. Ar susitikome su Kaziu Boruta? (Susitikimai su Kaziu Boruta, 2005)
Darius Pocevičius. Patvirkusi geiša rūstaus samurajaus pavidalu (Agnė Biliūnaitė. Miegantys sufleriai, 2008)
Darius Pocevičius. Religijos pakaitalas, dvasinės ramybės pamušalas (Genovaitė Bončkutė-Petronienė. „Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams“, 2008)
Darius Pocevičius. „Aktingos“ literatūros šauklys (Kazys Boruta. Kryžių Lietuva, 1927)
Donatas Paulauskas. Voratinkliais apsigobusi Jurgita Butkytė (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Dovilė Zelčiūtė. Giedantis mus, laikinus (Gintaras Bleizgys. Giedanti tuštumon kariuomenė, 2008.)
Dovilė Zelčiūtė. Lyg mėginimas susitaikyti su pasauliu... (Onė Baliukonė. Ant sapnų tilto, 2003)
Edmundas Kazlauskas. Kas Baltušio – Baltušiui (2009)
Edvardas Čiuldė. Gintaras Beresnevičius: gyvenimo normos ir kūrybos formos (2007)
Elena Baliutytė. Alternatyva pabodusiai erlickiškai savijautai (Gintaras Beresnevičius. Vilkų saulutė, 2002)
Elena Baliutytė. Poezijos imperijos pilietis (Vladas Braziūnas. Vakar yra rytoj, 2007)
Elena Darbutaitė. Vaizduotė ir temperamentas: žaidybos elementai Kazio Binkio poezijoje (2003)
Eleną Nijolę Bukelienę prisiminus. Dvasinis motiniškumas gyvenime ir kūryboje (2009)
Elena Žukauskaitė. Kodėl supyko poetas? (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Elina Naujokaitienė. Nauja modernizmo dvasia: Jurgio Baltrušaičio „Lelija ir pjautuvas“ (2003)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Atitokti žydint debesims (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Poetiško laiko vardu (Algimantas Baltakis. Žvirblių žiemavietė, 2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „Ir kalbasi jie apie visokius dalykus...“ (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Eugenijus Striaukas. Debiutinė branda (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Evelina Bondar. Apie Lietuvą – kitaip (Gintaras Beresnevičius. Ant laiko ašmenų, 2002)
Gabrielė Labanauskaitė. Ko norėtųsi paklausti generuotos kalbos mutacijos (Tomas S. Butkus. Generuotos kalbos mutacija, 2003)
Gediminas Kajėnas. Gyvasis genijus (Justinas-Juozapas Bočiarovas. Raštai, 2003)
Gediminas Kajėnas. Žaidimai aplenkiant dvarą (Gintaras Beresnevičius. Pabėgęs dvaras, 2005)
Gediminas Mikelaitis. Jurgio Baltrušaičio kūrybos vertybių vertikalė (2004)
Gediminas Pilaitis. Poetės parengtame albume - laiškai, padėję grumtis su klastinga liga (Dalia Bielskytė. Laiškai (iš) gyvenimo, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Prajovaruzija, arba Seksas ir miestas (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Giedrė Kazlauskaitė. Pulp fiction and me (Marius Burokas. Būsenos, 2005)
Giedrė Kazlauskaitė. Rimas Burokas. (Ne)gyvenimo fragmentai (2008)
Giedrė Kazlauskaitė. Savitai generuota kalba (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Gintaras Beresnevičius: „Reikia pereiti į Dievų lygmenį“ (interviu, 2005)
Gitana Gugevičiūtė. Pragariškos būties logika (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Henrikas Stukas. Neregio soduose (Onė Baliukonė. Neregio sodai, 2001)
Ignas Kazakevičius. Labas, knygos trubadūrės! („Vario burnos“, 2005)
Ignas Narbutas. Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis (Gintaras Beresnevičius. „Eglė žalčių karalienė“ ir lietuvių teogoninis mitas, 2003)
Imelda Vedrickaitė. Iš Australijos ir iš Lenkijos... (Sigitas Birgelis. Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti, 2003)
In memoriam. Atsisveikiname su kasdienybės poetu. Kazimieras Barėnas (2006)
Ineza Juzefa Janonė. Susitelkimas ties neįmanoma tiesa (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Ingrida Korsakaitė. Knygos grožį gali lemti vien juodos raidės baltame popieriuje (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)
Išpažintis – užrašytas eilėraštis. Algimantas Baltakis apie vaikystę ir save pasakoja Elonai Varnauskienei (2003)
Jonas Papartis. Kazimiero Barėno „Kilogramas cukraus“ (1978)
Jonas Radžvilas. Duonos kasdieninės poetas (1934)
Jonas Vaiškūnas. Dausų beieškant (Gintaras Beresnevičius. Dausos, 1990)
Jonas Vaiškūnas. Senojo tikėjimo vingiais (Gintaras Beresnevičius. Baltų religinės reformos, 1995)
Juozas Brazaitis. Baltrušaičio kūrybinis palikimas (1948)
Jūratė Baranova. Pasaulio ir melancholijos grožis (Alis Balbierius. Trobelė ant debesies, 2006)
Jurga Ivanauskaitė. Trolis Mumis ir mirtis (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Jurga Lūžaitė. Poezijos voratinkliuose (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Kai uždainuoja Vladas Braziūnas... (2005)
Karolis Baublys. Gyvenimas ant kalavijo ašmenų (Onė Baliukonė. Akmuva, 2003)
Karolis Baublys. Rudeninis mokymasis gyventi be gyvenimo (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Kazys Boruta: „Jūs, ne kas kitas, sumynėt po kojų asmens, spaudos, žodžio laisvę“ (Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba, 1980)
Kęstutis Nastopka. Būtasis nebaigtinis, o prancūziškai – imparfait (Vladas Braziūnas. Būtasis nebaigtinis / imparfait, 2003)
Kęstutis Navakas. Efemeriški legendos blyksniai (Rimas Burokas. (ne)gyvenimo fragmentai, 2008)
Kęstutis Navakas. Vilkų saulutei nusileidus (2006)
L. Miškinas. Kazys Boruta arba revoliucinis romantizmas (1953)
Laura Auksutytė. Šiuolaikiniai literatūriniai žaidimai ir mistifikacijos. Gintaro Beresnevičiaus atvejis (2008)
Leokadija Sušinskaitė. Rudens ir liūdesio poetas (apie Rimą Buroką) (2007)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Kazimieras Barėnas (1992)
Linas Kanaras. Istorija vardu vario („Vario burnų“ dešimtmetis, 2003)
Liudas Giraitis. Barbaras prieš G. Beresnevičių (Gintaras Beresnevičius. Ant laiko ašmenų, 2002)
Liudvikas Jakimavičius. Svalios ar Svano pusėj? (Vladas Braziūnas. Lėmeilėmeilėmeilė, 2002)
Livija Mačaitytė. Medūzos prisikėlimas, arba apie apokalipses ir kalipses (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Loreta Jakonytė. Poeto vaizdinys Kazio Borutos lyrikoje (2005)
Lukas Miknevičius. Apie Buroką, prerijas ir sraigių gamybą (2005)
Manfredas Žvirgždas. Eilėraščiai iš pasiutimo (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Mano Tėvynė – prie jo širdies. Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštis ir laiškai
Marcelijus Martinaitis. Kazio Bradūno eilėraščiai mus girdi (2009)
Marcelijus Martinaitis. Ne suvisam išėję (Vitalija Bogutaitė, 1989)
Marijus Šidlauskas. Viksva, vilkinti raudonai (Dalia Bielskytė. Raudona, 2006)
Marius Burokas. Apie vaikščiojimą siaubo pakraščiais (interviu, 2011)
Marius Burokas. Balta varna (Onė Baliukonė. Kopų karalienė, 2006)
Marius Burokas. Capillata (Tomas S. Butkus. Generuotos kalbos mutacija, 2003)
Marius Burokas. Poezija, siūbuojanti nuo Punsko iki jūros (Sigitas Birgelis. Holograma, 2004)
Marius Burokas. Polifoninė poetinė apysaka (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Marius Burokas: Pagaliau knyga ir kiti nutikimai (interviu, 2005)
Mindaugas Peleckis. Postmuzika: audiopoetinis spengsmas ir tiesiog garsas (audiopoetinio spengsmo grupė „Betoniniai triušiai“, 2008)
Mirga Girniuvienė. Algimanto Baltakio „Akimirkos“ (1970)
Monika Kutkaitytė. V. Braziūno knygos pristatyme – latvių poetai (interviu, 2009)
Mykolas Sluckis. Mėnuo su Kaziu Boruta (2005)
Mykolas Sluckis. Neužsisklendęs nostalgijoj (Kazimieras Barėnas. Apsakymų rinktinė, 2004)
Nacionalinė vertybė – poetas A. Baltakis (2008)
Neblėstantis apetitas gyventi (Algimanto Baltakio monologas, 2010)
Nerijus Brazauskas. Kazio Borutos „Namas Nr. 13“ kaip avangardistinio romano bandymas (2005)
Neringa Abrutytė. Estafetės lazdelė ar beisbolo lazda (Gintaras Bleizgys. „Estafetė“, 2009)
Neringa Mikalauskienė. Kai laikas užmiega (Vytautas P. Bložė. Tu palikai mane užmigusį, 2008)
Neringa Mikalauskienė. Liūdnas malonumas voratinklius nubraukus (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Neringa Mikalauskienė. Sidhartos rūbas „prasmių medžiotojui“ (Vytautas P. Bložė. Papildymai, 2006)
Neringa Mikalauskienė. Tuštumon giedantis Bleizgys (Gintaras Bleizgys. Giedanti tuštumon kariuomenė, 2008)
Nuo Palemono iki Europos sąjungos mitologijos. Gintarą Beresnevičių kalbina Alvydas Valenta (2003)
Ona Ališytė-Šulaitienė. Lietuviška spauda pokario Anglijoje (Kazimieras Barėnas, 2009)
Ona Mikailaitė. Po vasaros (Vitalija Bogutaitė. Po vasaros, 1976)
Onė Baliukonė: „Mano dienoraščiai kuo toliau, tuo labiau tampa sapnoraščiais” (interviu, 2004)
Paulina Žemgulytė. Labiausiai įsiminė peizažai ir laikas (Alis Balbierius. Strazdo anatomija, 2004)
Poetas ir vertėjas V.Braziūnas: „Nemirtingumas ant kūrybos altoriaus – čia ne apie mane“ (2009)
Poetas Vytautas P. Bložė: „Nereikia pataikauti vidutinybėms“ (interviu, 2005)
Požiūriai. Marius Burokas (interviu, 2007)
Ramutė Dragenytė. Poezija per prievartą (?!) (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Rasa Petkevičienė. Rimas Burokas: „aš liksiu Jums sutrešę rėmai…“ (2008)
Reda Baltinaitė. Pusantros valandos įžvalgų, improvizacijos, prisipažinimų (Vytauto P. Bložės skaitymai, 2007)
Regimantas Tamošaitis. Gintaro Beresnevičiaus „Žmogiškoji komedija“, arba Pragaro projektas (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Renata Šerelytė. Lietuviai pasauliniame kontekste (Gintaras Beresnevičius. Pabėgęs dvaras, 2005)
Renata Šerelytė. Poezija kaip tylus maištas (Rimas Burokas. (Ne)gyvenimo fragmentai, 2008)
Ričardas Šileika. „Hologramos“ pėdsakais (Sigitas Birgelis. Holograma, 2004)
Rimantas Kmita: Tuštumos ornamentai (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Rimas Burokas – laisvas žmogus (55-erių metų sukakčiai)
Rimvydas Šilbajoris. Albino Bernoto „Vėžės”: darbo kulto ir gamtos meilės poezija (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Rūstybės šviesa Kazio Borutos poezijoje (1992)
Rita Kasparavičiūtė. Gintaro Beresnevičiaus gyvenimo teksto paraštėje (2008)
Sargis Atsargiai. Saulėtryda (Algimantas Baltakis. Žvirblių žiemavietė, 2005)
Saulė Pinkevičienė. Rimas Burokas. (Ne)gyvenimo fragmentai (2008)
Solečnikų zuikis. Rimą Buroką prisimena Tomas Čepaitis (2008)
Sondra Simanaitienė. Keturi Slombo sparnai („Vario burnų“ dešimtmetis, 2003)
Stasys Stacevičius. „Visadan“ Jotvoje (Sigitas Birgelis. Visadan esma, 2006)
Švelnus Jungas. Būk sveikas, senasis liūdesy (Gintaras Bleizgys. Su grojančiom kraujo gėlėm, 2004)
Tikiu, kad lietuvių bendruomenė Lenkijoje išliks. Su poetu Sigitu Birgeliu kalbasi Benediktas Januševičius (2008)
Titas Alga. Spalvingas lietuvės moters portretas (Kazimieras Barėnas. Dvidešimt viena Veronika, 1971)
V. Braziūnui nėr kada skęsti... literatūroje (interviu, 2009)
Vaiva Kuodytė. Civilizacijos ir gamtos sandūra (Alis Balbierius. Strazdo anatomija, 2004)
Valdemaras Kukulas. Laimingo poeto eilėraštis (Alis Balbierius, Delno irklas, 1986)
Viktorija Jonkutė. Svečiuose pas poetą Vladą Braziūną (2008)
Viktorija Šeina. Ankstyvoji Kazio Borutos poezija: minorinis ir mažorinis urbanizmo variantai (2005)
Vincas Natkevičius. Idėjos Jurgio Baltrušaičio poezijoje (1978)
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. „Nevalgyk lavonėlių, Lolita!“ (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Virginijus Savukynas. LDK idėja XXI a. globalizacijos fone (Gintaras Beresnevičius. „Ant laiko ašmenų“, 2002; „Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys“, 2003)
Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (1)
Vitalija Bogutaitė. Mes perėjom tą patį tiltą (interviu, 1992) (2)
Vitalija Pilipauskaitė. Istorinis laikas be jokios perspektyvos (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Vitalija Pilipauskaitė. Nauji faktai „Baltaragio malūno“ byloje (2006)
Vygantas Šiukščius. Kazio Borutos lyrinis herojus (2005)
Vytautas Berenis. Tai, kas išlieka: „Senovės baltų kultūros“ tomas – religijotyrininkui G. Beresnevičiui ir jo darbams prisiminti (2009)
Vytautas Bložė. Vien Bložė, Bložė, Bložė (interviu, 2009)
Vytautas Girdzijauskas. Kalėdinė Gintaro Beresnevičiaus pasaka arba lietuviškojo imperializmo metmenys (2003)
Vytautas Girdzijauskas. Kūrėjai istorijos magnetiniame lauke
Vytautas Kavolis. Apie atsakomybės nuodėmes (Živilė Bilaišytė, 1994)
Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse: Kazys Binkis (1982)
Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse: Kazys Boruta (1982)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kazimieras Barėnas (1996)
Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. Nelemtas būdas ir nerami širdis (1985)
Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. „Kryžių Lietuva“ (1985)
Vytautas Kubilius. Kazys Binkis lietuvių poezijos kryžkelėse (1986)
Vytautas Kubilius. Laisvės idėja Kazio Borutos kūryboje (1985)
Vytautas P. Bložė su poezija tyliai įveikia mirties dvelksmą (interviu, 2008)
Vytautas P. Bložė. Esame tuo, kas priklauso (interviu, 2008)
„Man rūpėjo kiti vaidinimai, kitos gėlės, kiti paveikslai...“. Su poetu, vertėju Vytautu P. Blože kalbasi Eugenija Vaitkevičiūtė (2004)
„Vario burnos“ yra taip, kad galėtų jų ir nebūti? (Tomo S. Butkaus interviu, 2003)
„Vario burnos“. Idėjų dirbtuvės 1992-2002 m.
Bendroji literatūros kritika

Skirsnyje „Bendroji literatūros kritika“ pateikiamos paties bendriausio pobūdžio literatūrologinės apžvalgos, kuriose nagrinėjama atskirų laikotarpių arba atskirų rašytojų grupių kūryba. Kritiniai straipsniai išdėstyti chronologine tvarka pagal jų parašymo arba paviešinimo datą. Tų pačių metų straipsniai pateikiami abėcėlės tvarka.

Absoliučiai jokios ideologijos ir jokios politikos. Kalbasi internetinių literatūrinių svetainių varioburnos.com, tekstai.lt ir nevykeliai.lt kūrėjai (2003)
Absoliuta Andželika Lukaitė. Lietuvių rašytojų „teisingos“ knygos paauglių neįtikina
Absoliuta Andželika Lukaitė. Patarimų ieškantys skaitytojai išjudino biografijų leidybą (2009)
Agnė Jurčiukonytė. Lietuvių proza (1990–2004)
Albertas Zalatorius. Estetinės sąmonės lūžis XX a. pradžioje (1994)
Aleš Steger. Ištrinta Karta (2008)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Putinas gyvenimo ir kūrybos prieštarose (1964–1967)
Alfonsas Šimėnas. Keturvėjininkų paldienikai ir dabartis (1977)
Alfredas Guščius. Pačiam iš savęs ir kitų. Apie leidyklos „Versus aureus“ pirmųjų knygų seriją „Debiutai“ (2008)
Algirdas Landsbergis. Avangardizmas Lietuvos scenoje (1972)
Algirdas Landsbergis. Blogio veidai trijose lietuvių dramose (1973)
Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai (1997)
Algirdas Titus Antanaitis. Kiti egzodo augintiniai poetai. Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 (1997)
Almantas Samalavičius. Literatūrinės perspektyvos: Lietuva (2009)
Andrius Jakučiūnas. Nykštukai ir egzistencija (2009)
Andrius Jevsejevas. Absurdo poetika Vidurio ir Rytų Europos dramaturgijoje (2009)
Andrius Konickis: „Kurkime bendruomenę, kuri gebėtų kurti“ (interviu, 2009)
Angelė Jasevičienė. Mačernio būties mįslės (2009)
Antanas Gailius. Apie vertimo ir poezijos vienovę (interviu, 2009)
Apie pretendentų į „Poezijos pavasario 2009“ laurus poeziją: atvirai ir atidžiai
Ar generacija? Jaunus poetus Gytį Norvilą, Marių Buroką ir Vytautą Dekšnį kalbina Liudvikas Jakimavičius (2003)
Audinga Tikuišienė. Sunku būtų išskirti tris pagrindines kartas (2005)
Audronė Meškauskaitė. Ko verta literatūros šiandiena? (2009)
Aurelija Mykolaitytė. Kartų konflikto analizė tarpukario spaudoje ir literatūroje (2010)
Aušra Martišiūtė. Lietuvių dramaturgija (1990–2004)
Aušra Martišiutė. Literatūros modernėjimo procesai XX a. I pusėje (2004)
Badaujantys rašytojai virsta „šmėklomis“ (2009)
Brigita Speičytė. Dovana iš Šveicarijos („Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje: sugrįžimų apybraižos“, 2009)
Brigita Speičytė. Lietuvių poezija (1990–2005)
Bronius Vaškelis. Egzodo dramaturgija: bendroji apžvalga ir Nepriklausomybės amžininkai (1992)
Catherine Tice. Kas sukurs naują „Harį Poterį“? (interviu, 2009)
Christoph Zürcher. Apie lietuviško avangardo recepciją (1998)
Christoph Zürcher. Lietuvių avangardo etika ir „optimali projekcija“ (1998)
Dalia Jakaitė. 1990-ųjų kartos poetų kūryba. Jaunųjų poezijos formavimasis (2003)
Dalia Jakaitė. 30-ųjų kartos poezija: V.P. Bložė, S. Geda, T. Venclova, J. Vaičiūnaitė, M. Martinaitis, J. Strielkūnas (2003)
Dalia Jakaitė. 50-ųjų kartos poetų kūryba. Pagrindinės estetinės tendencijos (2003)
Dalia Jakaitė. Istorinės savimonės raiška naujausioje 30-50-ųjų kartos prozoje (2003)
Dalia Jakaitė. Prozos ir dramos atsinaujinimas ties XX ir XXI amžiaus riba: R. Šerelytė, H. Kunčius, M. Ivaškevičius (2003)
Dalia Jakaitė. Tradicija ir atsinaujinimas 9 dešimtmečio, 9 ir 10 dešimtmečių sandūros prozoje ir dramaturgijoje (2003)
Dalia Kuizinienė. 1945–1949 m. egzilio poezijos ir prozos bendrosios tendencijos (2003)
Dalia Kuizinienė. Praradimo ir išlikimo dilema išeivijos kultūroje (2003)
Dalia Kuizinienė. Rezistencijos tema Alg. Landsbergio, V. Alanto ir V. Ramono kūryboje (2000)
Dalia Satkauskytė. Literatūros kritikas trumpų formų akivaizdoje (Pranešimas, skaitytas per PDR konferenciją, 2009)
Dalia Satkauskytė. Literatūros kritikas trumpų formų akivaizdoje (Pranešimas, skaitytas per PDR konferenciją, 2009)
Dalia Striogaitė. Avangardizmas kaip pervartos doktrina (1998)
Dalia Striogaitė. „Keturi vėjai“ – lietuviško avangardizmo šerdis (1998)
Daniela Strigl. Literatūrinės perspektyvos: Austrija (2008)
Donata Mitaitė. Lietuvių poezijos magistralės ir takai (2005–2008)
Donata Mitaitė. „Skaitymo metų“ lektūra
Donatas Petrošius. Poezijos piratmetis
Donatas Petrošius. Šiuolaikinės lietuvių poetikos magistralė Parulskis–Marčėnas (2007)
Elena Baliutytė. Apie pasaulį asmeniškai ir pilietiškai: lietuvių eseistika 2005–2007 metais (2008)
Elena Žukauskaitė. Konkursas, praskleidžiantis ateitį (2005)
Elina Naujokaitienė. Keturvėjininkai: šiandienos paralelės ir Vakarų literatūros kontekstai (2009)
Etsuj. Nenuobodūs eilėraščiai „Berlin Poesie“ festivalyje
Eugenijus Ališanka. Genius loci, arba Lietuvių literatūra čia ir dabar (2007)
Gábor Csordás. Literatūrinės perspektyvos: Vengrija (2008)
Giedrė Kazlauskaitė. Akademinė legenda apie literatūros kritikos krizę (2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Teksto jausmas (2009)
Giedrė Šabasevičiūtė. Kalėjimo romanas arabų literatūroje: istorija ir dabartis
Giedrius Viliūnas. Avangardizmo samprata ir srovės (2003)
Giedrius Viliūnas. Modernizmo ištakos (2003)
Ginta Čingaitė. Kosto Ostrausko ir Kazio Sajos politinio teatro ypatumai (2012)
Gintaras Beresnevičius. Eseistikos tendencijos moderniojoje Lietuvoje (2002)
Gintarė Bernotienė. Identitetas šiuolaikinėje lietuvių poezijoje (2007)
Gintarė Bernotienė. Nenugalėti kraštovaizdžiai
Gitana Gugevičiūtė. Kultūra kaip nusikaltimas (2009)
Guoda Azguridienė. Kaip aš likau be vardo (2009)
Ilona Bučinskytė. Istorijos nuskriaustųjų samprata egzilio tekstuose (2001)
Įsimintiniausios Lietuvos rašytojų knygos („Lietuvos ryto“ dešimtukas, 2009)
Išleistas Lietuvai skirtų Rusijos poetų eilių rinkinys
Janina Žėkaitė. Pirmasai baras (2002)
Jolanta Sereikaitė. Vizualumas literatūroje
Jonas Lankutis. Realistinių dramaturgijos principų atnaujinimas (1979)
Jonas Thente. Literatūrinės perspektyvos: Švedija. Kitapus detektyvų, rankinių ir dizainerių kostiumų
Jovita Jankauskienė. Maišto kultūra Kauno literatų bohemiškosios savimonės kontekste 1919–1940 m. (2012)
Juozas Brazaitis. Naujosios lietuvių literatūros linkmės (1936)
Jūratė Sprindytė. Epikos sugrįžimas? (2009)
Jūratė Sprindytė. Populiariosios literatūros topai (2005-2008)
Jūratė Sprindytė: kritinio žvilgsnio į literatūrą labai trūksta (Kūrybingiausių 2009-ųjų knygų dvyliktuko komentaras)
Jurgita Mikutytė. Kam priklauso Kafka, Rilkė ir Celanas? Austrų literatūra, literatūros mokslas ir tautinė tapatybė
Karolis Baublys. Kaip įrodyti, kad poezija vis dėlto reikalinga? (Balandžio mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga, 2009)
Karolis Baublys. Kultūrinė spauda: tarp originalumo ir nesibaigiančios kartotės (2009)
Karolis Baublys. Kultūrinės spaudos diagnozė: vasariškas tingumas (Liepos ir rugpjūčio mėnesių kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga, 2009)
Karolis Baublys. Literatūros kritika: nuo subtilių užuominų iki atviro puolimo (Rugsėjo mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga, 2009)
Karolis Baublys. Nemirtingai mirtingas lapkritis: Lapkričio mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga (2009)
Karolis Baublys. Rašytojas šiandien: tarp tariamos ir tikros išminties (Gegužės mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga, 2009)
Karolis Baublys. „Akmeny pamirkiau pirštus..." (Arno Ališausko, Rimvydo Stankevičiaus, Dariaus Šimonio, Mindaugo Kvietkausko, Rimanto Kmitos, Linos Burbaitės, Dainiaus Sobeckio, Renatos Radavičiūtės, Gyčio Norvilo ir Agnės Žagrakalytės PK, 2003)
Karolis Baublys. „Tik raidžių skeveldros sulipdo vakar ir šiandien“: Spalio mėnesio kultūrinės spaudos literatūrinių publikacijų apžvalga (2009)
Kasparas Pocius. Mažoji literatūra ne „profesionalų“ akimis
Kęstutis Navakas. Popierinės muškietos, plastmasinė špaga (2006)
Kęstutis Raškauskas. Rašytojai maksimalizmo šešėlyje (1932-1935 m.)
Kornelijus Platelis. Eksperimentų mados (2006)
Kornelijus Platelis. Kodėl tebekuriama poezija? (2009)
Kornelijus Platelis. Vasara įsisiautėjo (2009)
Kristina Sabaliauskaitė. Kas kėsinasi į atmintį? (2009)
Laimantas Jonušys. Lietuvių proza (2000–2002)
Laimantas Jonušys. Naujausioji lietuvių proza (2005–2008)
Laimantas Jonušys: apie Metų knygos rinkimus
Laimutė Adomavičienė. Apie mįslingą pokštą („Žvilgsniai“, 1946–1948)
Leonas Gudaitis. „Trečio fronto“ agonija. Paskutinio numerio paieškos (2007)
Leonidas Donskis: „Svarbu nuolat skaityti pačias geriausias knygas“ (interviu, 2010)
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologai išrinko kūrybiškiausių 2009-ųjų knygų dvyliktuką
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto naujienlaiškis Nr. 6
Liudas Gustainis. Nereikia metareligijos tikriausiai būtina metareligija (Skaidriaus Kandratavičiaus „Metareligija“ ir Daivos Čepauskaitės „Nereikia tikriausiai būtina“, 2004)
Loreta Jastramskienė. Nepavaldūs laiko užgaidoms „Varpai“ (2009)
Loreta Mačianskaite. Paskutinieji iš Lietuvos ir mūsų literatūros kanonas (2005)
Margot Dijkgraaf. Literatūrinės perspektyvos: Olandija (2008)
Marija Stankus-Saulaitė. Keturi balsai (1987)
Marius Burokas. Užkietėjusio skaitytojo kronikos: klaidžiojimai po literatūrą (2011)
Matt McGuire. Literatūrinės perspektyvos: Šiaurės Airija. Spaudžiant ranką istorijai
Milda Kniežaitė. Toks mielas, gražus ir artimas kičas (2009)
Monika Kutkaitytė. Atsiminimai apie rašytojus – knygose
Neringa Mikalauskienė. Nacionalinės eilėraščių medžioklės ypatumai „Poezijos pavasario“ almanacho laukuose (2009)
Neringa Mikalauskienė. PDR almanacho haiku. Vėjuota akimirka
Nijolė Storyk. Gyvenimas − lyg teatro gastrolės (interviu su Dovile Zelčiūte, 2010)
Ona Ališytė–Šulaitienė. Alvito knygnešiai ir daraktoriai (2009)
Onė Baliukonytė. Lig skliauto (Gintaro Bleizgio ir Lauryno Katkaus PK, 1998)
Pranas Visvydas. Eiliavimo krizės Lietuvoje nesimato („Poezijos pavasaris 2009“)
Pranas Visvydas. Ir sutalpink žemėlapyje tiek veidų („Poezijos pavasaris 2009“)
Pranas Visvydas. Janinos Degutytės ir Juditos Vaičiūnaitės kūryba (1971)
Ramunė Brundzaitė. Truputis meilės ir kritikos jauniesiems debiutantams (2008)
Rasa Drazdauskienė. Apie seksualinę aistrą, visuomenės papročius ir gerumo prigimtį (William Somerset Maugham, 2010)
Rasa Drazdauskienė. Literatūrinis turizmas (2009)
Regimantas Tamošaitis. Pasakojimo suardymas (2009)
Renata Šerelytė. Metafizinė lietuvių literatūros žemė
Renata Šerelytė. Mokslinė fantastika ir krikščionybė
Renata Šerelytė. Tyrosios poezijos kūrėjas: Jonui Aisčiui – 105 (2009)
Ričardas Šileika. Poezijos reikalai internete (2009)
Rimantas Kmita. Blogio gėlės žydi ten (2009)
Rimantas Kmita. Kodėl poezija? (2009)
Rimantas Kmita. Kur šiandien yra literatūros kritika? (2009)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi. Jaunųjų poezijos rinkinys (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Nepriklausomybės amžininkai svetur. Bendroji situacija (1992)
Rita Tūtlytė. Nuo maištingos bohemos iki tylių meditacijų. Vidurinioji poetų karta (2003) (1)
Rita Tūtlytė. Nuo maištingos bohemos iki tylių meditacijų. Vidurinioji poetų karta (2003) (2)
Romualdas Rakauskas. Fotovi(t)ražai. Turėti viską neturint nieko (2009)
Rūta Oginskaitė. Lietuvių dramaturgijos padėtis – gėdinga ir bevaisė (2009)
Saulė Pinkevičienė. Meno streikininkai laužo savivokos stereotipus
Saulius Keturakis. Susidvejinusios sąmonės fenomenas XX a. pradžios lietuvių avangardistinėje poezijoje (2003)
Savaitės diskusija: Rašytojai Lietuvoje (2010)
Sigitas Geda apie „Svetimus“ (Iš mėlynųjų mansardų, 2002)
Simona Talutytė. Konkrečioji poezija Lietuvoje (2006)
Skirmantė Černiauskaitė. Absurdo teatro estetika. Trys „Godo“ Lietuvos scenoje (2005)
Spalio 29 d. Rašytojų klube „Naujosios romuvos“ vakaras
Toma Gudelytė. Kultūrinis identitetas ir kultūrinė atmintis literatūros komparatyvistikoje (2009)
Valdemaras Kukulas. Nerašau, bet muzikuoju ir tapau (A. A. Jonynas, D. Kajokas, A. Gailius, R. Jonutis) (1992) (1)
Valdemaras Kukulas. Nerašau, bet muzikuoju ir tapau (A. A. Jonynas, D. Kajokas, A. Gailius, R. Jonutis) (1992) (2)
Valdemaras Kukulas. Nuo Salomėjos Nėries iki Konstantino Kavafio (Vytauto Dekšnio ir Dariaus Pocevičiaus PK, 2006)
Valdemaras Kukulas. Pasaulis tam, kad jį aprašytum (G. Patackas, V. Braziūnas) (1992)
Valdemaras Kukulas. Žiūros taškai ir daugtaškiai
Valentinas Sventickas. Recepcijos recesija
Vasario 2 d. Rašytojų klube – Rimanto Marčėno kūrybos vakaras
Vienas klausimas penkiems poetams
Viktorija Daujotytė. Tūkstantis lietuvių poezijos metų (2009)
Vilma Pajuodienė-Fiokla. Komiksų kultūra, ištakos ir šiuolaikinė industrija
Vygantas Šiukščius. XX amžiaus lietuvių poezijos avangardizmo studija (2005)
Vytautas Girdzijauskas. Negersiu kavos, nekeiksiu valdžios (2008)
Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse (1982)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra (1996)
Vytautas Kubilius. Groteskas – tragiškas juokas (1986)
Vytautas Kubilius. Lietuviškasis simbolizmas (1982)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys (1996)
Vytautas Kubilius. Nuo „Atlydžio“ iki Nepriklausomybės (Miliauskaitė, Jonynas, Patackas, Grybauskas, Cieškaitė, Platelis) (1996)
Vytautas Kubilius. Simbolizmo raida (1996)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Lietuviškasis simbolizmas (1982)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (1)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (2)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Tolyn nuo Maironio! (1982) (3)
Živilė Bilaišytė. Ieškant prasmės: kalba, istorinis palikimas ir tikrovė (1994)
Žygimantas Mesijus Kudirka. Kas yra slemas? (2012)
„Versmė“ siekia gaivinti lietuvių dramaturgiją (2009)
Č (Čepauskaitė, Černiauskaitė, Čigriejus...)

Benediktas Januševičius. Laiku išėjusi knyga (Henrikas Algis Čigriejus, „Žiemių pusėje giedra“, 2009)
Daiva Čepauskaitė. Žinojimo poezija ir nežinia?.. (2006)
Daiva Čepauskaitė: „Jei mokėčiau tai pasakyti kitais žodžiais, nerašyčiau poezijos...“ (2004)
Dalia Markevičienė. Pakeliui į sodą ant skardžio (Henrikas Algis Čigriejus. „Žiemių pusėje giedra“, 2009)
Europos kultūros forumas: nuo Lodzės bokštų iki kvėpavimo į marmurą (Laura Sintija Černiauskaitė, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Laura Sintija Černiauskaitė. „Kambarys jazmino krūme“, 2010)
Goda Lučiūnienė. „Matyti galima tik širdimi“ (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Kulautuvos poetai. Jaunius Čemolonskas (2003)
Laura Sintija Černiauskaitė apie netikėtą tarptautinį įvertinimą (interviu, 2009)
Laura Sintija Černiauskaitė kalba apie naująjį savo romaną „Benedikto slenksčiai“ (video)
Laura Sintija Černiauskaitė: rašyčiau ir be premijų (interviu, 2009)
Laura Sintija Černiauskaitė: „Turime sirgti priklausomybe nuolat ką nors skaityti“ (interviu, 2008)
Lukas Miknevičius. Šnekėjimas ne be reikalo (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
Mindaugas Kvietkauskas. Bevardės deivės istorija (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Nida Gaidauskienė. Apie naktinių neužmirštuoles ir kita (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Nida Gaidauskienė. Gedėjimas artimo, artėjimas gedimo (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Nida Gaidauskienė. Tu pats sau (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
Ramūnas Čičelis. Virsmų poezija (Vidmantė Černiauskaitė. „Išvykimo laikas“, 2010)
Rašytoja L. S. Černiauskaitė: „Būtina išeiti iš siauro savo susireikšminimų pasaulėlio“ (interviu, 2009)
Renata Šerelytė. Marmurinė predestinacija (Laura Sintija Černiauskaitė. Kvėpavimas į marmurą, 2006)
Rima Pociūtė. Tebeaugantis lietuvių „augimo romanas“ (Laura Sintija Černiauskaitė. „Benedikto slenksčiai“, 2008)
Rimantas Kmita. Iš naujausių zootechninių tyrinėjimų (Daiva Čepauskaitė. Nereikia tikriausiai būtina, 2004)
Variacijos poetės Daivos Čepauskaitės tema (interviu, 2005)
Živilė Petkevičiūtė. Vaikystė, paauglystė – brandos kelias (Laura Sintija Černiauskaitė. Benedikto slenksčiai, 2008)
C (Cieškaitė, Cvirka...)

Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Tikras interviu su Castor&Pollux (2009)
Donata Mitaitė. „Skauda likimą kaip dvasią...“ (Gražina Cieškaitė. Antgamtėje klajojanti šviesa, 2002)
Judita Vaičiūnaitė. Aureolių šviesoj (Gražina Cieškaitė. Tarp laiko ir amžinybės, 1997)
Kęstutis Keblys. Raudonas mirties žirgas (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 1975)
Kęstutis Nastopka. Jausmo išmintis (Gražina Cieškaitė. Tylos žydėjimas, 1975)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Eduardas Cinzas (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Turtingas Cinzo pasaulis: „Švento Petro šunynas” (1985)
Milda Kniežaitė. P.Cvirka: po dvidešimties metų bausmės
Rasa Norvaišaitė. Evangelijos pagal Joną parafrazės Gražinos Cieškaitės poezijoje (2005)
Renata Šerelytė. Meilė ir likimas kalnuose (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 2008)
Renata Šerelytė. Meilė prieš beprotybės šmėklą (Minint 85–ąsias Eduardo Cinzo gimimo metines, 2009)
Titas Alga. Eduardo Cinzo „Mona” po trejų metų (1983)
Tomas Staniulis. Vasara po raudonojo arklio kanopomis (Eduardas Cinzas. Raudonojo arklio vasara, 2008)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Eduardas Cinzas (1996)
Castor&Pollux
Castor&Pollux – kolektyviniu pseudonimu pasirašantis autorių kolektyvas, nuo 2005 m. žiemos iki 2008 m. pavasario skelbęs radikalias ir skandalingas knygų apžvalgas savairaštyje „Šiaurės Atėnai“. Per šį laikotarpį Castor&Pollux parašė daugiau nei 500 recenzijų, dalis jų išėjo atskira knygą („Rašytojų kūjis“, Kitos knygos, 2007). Manoma, kad šį anoniminį kolektyvą sudarė 6 autoriai, iš kurių 2 rašė visą laiką, o 4 – priešokiais. Castor&Pollux tekstai peržengė literatūros kritikos ribas, juos galima suprasti žymiai platesniame kultūros kritikos kontekste. Literatūriniuose kuluaruose jie sukėlė ne vieną skandalą (kartais net šoką), peržengė įprastus tabu ir netgi visuotinai priimtas mandagumo ribas. Castor&Pollux straipsniai – tikras „Rašytojų kūjis“ – žiebė per konformizmo, provincialumo, narsicizmo, vartotojiškumo nirvanoje palaimingai skendinčią lietuvių literatūrą. Pradėję rašyti nuo kritinių „grynosios literatūros“ apžvalgų, C&P kolektyvo nariai ilgainiui perėjo prie bendrosios kultūros kritikos, o dar vėliau – ir prie sociumo vertybių demaskavimo: KRITIKUOTI REIKIA NE LITERATŪRĄ, O PATĮ SOCIUMĄ. Deja, 2008 m. pradžioje Castor&Pollux buvo apkaltinti nukrypimu nuo literatūros kritikos kanono, išsisėmimu ir tuščiu politikavimu, tad buvo priversti baigti viešą veiklą ir pasitraukti į literatūros partizanų pogrindį. Šio literatūros kritikos sąjūdžio įkvėpėjas buvo Gintaras Beresnevičius: „Visą košę užvirė šio „projekto“ krikštatėvis, dabar jau velionis, neprilygstamas regėtojas Gintaras Beresnevičius“. O šio sąjūdžio duobkasiu galima laikyti patį sociumą, nesuvokusį pernelyg radikalaus Castor&Pollux kitoniškumo: „Visokias valstybines kekšes, sėdinčias savo fondų kabinetuose ir galinčias daryti įtaką ne tik laikraščių, bet ir žmonių likimamas, testamente įrašyčiau pagrindinėmis paveldėtojomis“. Castor&Pollux stengėsi pakeisti literatūros kritikos paties konservatyviausio literatūros žanro sampratą, laužė nusistovėjusius štampus ir pasiūlė nemažai naujovių: atsisakė vadovautis vadinamaisiais „objektyviais“ vertinimo kiterijais ir deklaravo, kad „literatūros vertinimas turi būti subjetyvus“; gerokai išplėtė žanro ribas, literatūros recenziją paversdami esė, farso, pamfleto ir grotesko samplaika; dirbtinai nužemino „aukštąjį“ literatūrologų slengą ir prabilo paprastiems skaitytojams suprantama kalba. „Kritiką būtina išvaduoti iš senmergiško filologinio seilėjimosi, paversti ją akmeniu ir sviesti į apmūsijusius literatūros rūmo langus. Menas turi koreliuoti su gyvenimu, į jį atsigręžti ne iškastruoti paruoštu fondų ir stipendijų peiliu, o išėjęs į gatves, keldamas linksmus neramumus, gindamasis ir užsipuldamas žodžiu ir veiksmu, automatu ir apnuoginta lytimi.“ Tačiau svarbiausias Castor&Pollux nuopelnas yra jų indėlis į kontrkultūros užuomazgas Lietuvoje: pasinaudoję kolektyvinio pseudonimo idėja, jie pratęsė vakarietiškos kontrkultūros tradicijas priešintis oficiozinės kultūros, valstybinės politikos ir buržuazinio gyvenimo būdo kultui. „Šiais Naujojo Kanono laikais, kai esame dar nelaisvesni nei buvome Tarybų Sąjungoje, C&P funkcionuoja kaip mūsų pasąmonė, t. y. vienintelė vieta, kurioje per apsirikimą, išmonę ar literatūrinį sapną vis dar išlaikoma tiesos dimensija“ (Audronė Žukauskaitė).
Castor&Pollux lietuvių literatūros kritika

Castor&Pollux. 3:0 „Šmogaus“ naudai (Sara Poisson. Šmogus, 2005)
Castor&Pollux. Absoliutus blogis (Valdemaras Kukulas. Judas taipogi danguj, 2005)
Castor&Pollux. Absurdiškas absurdas (Jurgita Butkytė. Voratinkliais apsigobusios, 2005)
Castor&Pollux. Amžinasis žydas (Artūras Imbrasas. Klajūnas, 2005)
Castor&Pollux. Anarchistai per prievartą (Arūnas Sverdiolas. Lėkštutėlė lėkštelė, 2005)
Castor&Pollux. Apie gero poeto blogą prozą (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Castor&Pollux. Aš, tėvas ir televizorius (Jonas Mikelinskas. Čia ir dabar, 2006)
Castor&Pollux. Atgauk jėgas! (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Castor&Pollux. Atsargiai! Socializacija! (Vytautas Martinkus. Šuns mazgas, 2005)
Castor&Pollux. Bandos jausmas (Loreta Jakonytė. Rašytojo socialumas, 2005)
Castor&Pollux. Dar kartą ugnis į štabus! (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Castor&Pollux. Dichlofosas doksosofams (Artūras Tereškinas. Esė apie skirtingus kūnus, 2007)
Castor&Pollux. Dūra (Sandra Avižienytė. ...kai akyse suspindi ilgesys... 2005)
Castor&Pollux. Eilinė poezijos eilinio žūtis (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)
Castor&Pollux. Esminis instinktas (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Castor&Pollux. Gamtoje raidžių nėra (Gintaras Bleizgys. Žiema, ruduo, vasara, 2007)
Castor&Pollux. Geriau chaosas negu nieko (Kostas Ostrauskas. Užgavėnių kaukės, 2006)
Castor&Pollux. Intoksikacija (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Castor&Pollux. Išdidus kaip nėščia kurva (Linas Jegelevičius. Nuogas prieš jus, 2005)
Castor&Pollux. Juozo Apučio charakteristika (Juozas Aputis. Maži atsakymai į didelius klausimus, 2006)
Castor&Pollux. Kaimietis sapnų kryžkelėje (Jonas Kalinauskas. Sapnų liudininkas, 2005)
Castor&Pollux. Kaip eigulys poetu patapo (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Castor&Pollux. Kaip Satyras tapo Pumpadrickiu (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Castor&Pollux. Kalba Donskio balsas iš Vašingtono (Leonidas Donskis. Be pykčio, 2006)
Castor&Pollux. Keistai norisi vitamino (Regimantas Tamošaitis. Vitaminų pardavėjas, 2007)
Castor&Pollux. Krachas (Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva. Krakas ir Nekrakas, 2006)
Castor&Pollux. Kritiko lemtis (Gintaras Beresnevičius. Ne apie tai mano dūzgelė, 2007)
Castor&Pollux. Literatūrinių horoskopų meistrai (Marijus Šidlauskas. Orfėjas mokėjo lietuviškai, 2006)
Castor&Pollux. Liūdna (Petras P. Gintalas. Einu namo, 2007)
Castor&Pollux. Mis sublimacija (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Castor&Pollux. Naktis su devyniais lavonais (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Castor&Pollux. Nepasigailėti Kunčiaus (Herkus Kunčius. Nepasigailėti Dušanskio, 2006)
Castor&Pollux. Nuspėjamas Navakas (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Castor&Pollux. Obsesinis fetišistas (Onė Baliukonė. Kopų karalienė, 2006)
Castor&Pollux. Pagyros žodis misteriui Bolexui ir misis Olympijai De Luxe (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)
Castor&Pollux. Pasiklydęs laike ir erdvėje (Andrius Jakučiūnas. Servijaus Galo užrašai, 2005)
Castor&Pollux. Paskutinis jėzuitas (Gintaras Beresnevičius. Naujojo atgimimo išvakarės, 2005)
Castor&Pollux. Pavyzdžiui, Ališanka (Eugenijus Ališanka. Exemplum, 2006)
Castor&Pollux. Pieška (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Castor&Pollux. Pirmoji pavykusi PK (Aušra Kaziliūnaitė. Pirmoji lietuviška knyga, 2007)
Castor&Pollux. Poetų kalvės šnipštas (Arnas Ališauskas. Rentgeno nuotraukų albumas, 2007)
Castor&Pollux. Poezijos Chagallas (Petras Rakštikas. Vėjas, lapas ir rakursas, 2005)
Castor&Pollux. Poezijos čiurlionis (Dainius Gintalas. Boa, 2007)
Castor&Pollux. Politika poezijos paraštėse (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Castor&Pollux. Seno žvejo pamokymai (Romualdas Granauskas. Šunys danguje, 2005)
Castor&Pollux. Siužetai smegenyse (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Castor&Pollux. Skausmo pardavėja Dalečka (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, 2007)
Castor&Pollux. Trys istorijos (Trys draugai. Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon, 2007)
Castor&Pollux. Trys niekad už Petrą (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Castor&Pollux. Tūlikų ir albumų poetika (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis, 2005)
Castor&Pollux. Turininga! (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)
Castor&Pollux. Ugnis į štabus! (Mantas Gimžauskas. (vardas, pavardė) darbai, 1998)
Castor&Pollux. Vaginos monologai (Audronė Urbonaitė. Posūkyje – neišlėk, 2005)
Castor&Pollux. Vaikiškai žmogiška (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Castor&Pollux užsienio literatūros kritika

Castor&Pollux. Agonijos spazmai (Samuel Beckett. Malonas miršta, 2005)
Castor&Pollux. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo (Fethullah Gülen. Klausimai islamui, 2005)
Castor&Pollux. Bukas ir dar bukesnis (Charles Bukowski. Skaitalas, 2005)
Castor&Pollux. Burgenlandas (Thomas Bernhard. Senieji meistrai, 2006)
Castor&Pollux. Dar vienas iš... (Juan Rulfo. Pedras Paramas, 2005)
Castor&Pollux. Fuck off, Amerika! (Noam Chomsky. Tikslai ir vizijos, 2006)
Castor&Pollux. Jėzus Kristus buvo hipis (Richard Brautigan. Arbūzų cukruje, 2005)
Castor&Pollux. Masturbato ergo sum (Leonard Cohen. Žavūs nevykėliai, 2005)
Castor&Pollux. Medice, cura te ipsum (Irvin D. Yalom. Gydymas Šopenhaueriu, 2006)
Castor&Pollux. Nusišauk su durų rankena (Thomas Pynchon. Skelbiamas numeris 49, 2005)
Castor&Pollux. O kur Wittgensteinas? (Allan S. Janik, Hans Veigl. Wittgensteinas Vienoje, 2005)
Castor&Pollux. Paprastas kaip vienas centas (Viktor Pelevin. Skaičiai, 2005)
Castor&Pollux. Pašol na..., Limonov! (Eduard Limonov. Tai aš, Edička, 2006)
Castor&Pollux. Saulėlydžio nušvitimai (Walter Benjamin. Nušvitimai, 2005)
Castor&Pollux. Zombiai atrieda atidunda (Aldous Huxley. Puikus naujas pasaulis, 2005)
Castor&Pollux. „Melžiamos karvės“ (Sharan Newman. Iškoduoti Da Vinčio kodą, 2005)
Castor&Pollux. „Normalios“ visuomenės mitas (Slavoj Žižek. Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano, 2005)
D (Dabrišius, Daškevičius, Daugirdas...)

Aurelija Stankutė. Poezija kas penkmetį (Erika Drungytė. Rūkas ir vėjas, 2008)
Benediktas Januševičius. Beveik užbaigtas tekstas apie „punktyrą“ (Romas Daugirdas. Punktyras, 2002)
Brigita Speičytė. Elegantiškas Vilniaus menas (Viktorija Daujotytė. „Vieninteliam miestui: Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“, 2009)
Darius Pocevičius. Užmirštas literatūrinis sąjūdis („Darbas“. Pirmoji rinktinė knyga, 1932)
Erika Drungytė. Gražiausias yra dialogas (2006)
Gintaras Bleizgys. Kaltė yra, nors įrodymai ir netiesioginiai (Valdas Daškevičius. „Netiesioginiai įrodymai“, 2009)
Gintaras Bleizgys. Moteriškus septynmylius besiaunant (Erika Drungytė. Rūkas ir vėjas, 2008)
Gintarė Bernotienė. Kuo matuoti ilgą žuvį (Gintautas Dabrišius. Ilga žuvis, 2007)
Indrė Žakevičienė. Pašiauštos būties misterija (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)
Kęstutis Navakas. Maloni į rankas paimti knygelė (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)
Kūrybinė drąsa ir baimė: Erika Drungytė (2006)
Kūrybinė drąsa ir baimė: Valdas Daškevičius (2006)
Lina Čekauskaitė. Kai maudžia, bet ne kūną (Erika Drungytė. RŪKAS IR VĖJAS, 2008)
Lina Čekauskaitė. Palaiminga Romo Daugirdo aklavietė (Romas Daugirdas. Laisvas kritimas, 2007)
Liudas GUSTAINIS. Rūko kristalai (Erika Drungytė. RŪKAS IR VĖJAS, 2008)
Liutauras Degėsys. Didžiausia kultūros klasta yra tai, kad jos negali išvengti (interviu, 2009)
Marius Burokas. Bandymas tekstu pagauti ramybę (Erika Drungytė. Ramybės, 2003)
Marius Burokas. Graži, rimta, su dviračiais ir vaiduokliu (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)
Menininkus reikia remti (interviu, 2009)
Nida Gaidauskienė. „Ramybės“: iš susikaupimo ar žodžių sankaupos? (Erika Drungytė. Ramybės, 2003)
Ona Gylytė. Prie Vaidoto Daunio lango (Vaidotas Daunys. Langas, 2004)
Pranas Visvydas. Dinozaurai budi barikadose (Romas Daugirdas. SUKLIJUOTOS GEGUTĖS, 2008)
Pranas Visvydas. Galima smagiai traiškyti prasmę (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Profesorė V.Daujotytė: „Biblioteka – vienas iš svarbiausių žmogaus būties mazgų, o mazgais reikia rūpintis“ (interviu, 2009)
Rimantas Kmita. Tas, kurio nėra (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Robertas Keturakis. Tik ne į Dievo langus (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Vaiva Kuodytė. Trys Romo Daugirdo „niekad“ dimensijos (Romas Daugirdas. Trys metrai už niekad, 2005)
Valdemaras Kukulas. Eilėraščio namai (Vaidotas Daunys. Metų laikai, 1985)
Valdemaras Kukulas. Nuo Salomėjos Nėries iki Konstantino Kavafio (Vytautas Dekšnys. Iszimtys, 2005)
Valdemaras Kukulas. Prarasta geros knygos galimybė (Gintautas Dabrišius. Sviest akmenuką, 2005)
Valentinas Sventickas. Apie nepripildomą indą. Septyni punktai (Viktorija Daujotytė. Gyvenimas prie turgaus, 2008)
Viktorija Daujotytė: „Esu kultūros eilinė“ (interviu, 2009)
Viktorija Daujotytė: „Kultūra turi būti gyva, o ne gyvai“ (interviu, 2009)
Vitas Areška. Pirmyn ar atgal nuo postmodernizmo? (Valdas Daškevičius. Misterija, 2006)
Vitas Areška. Poetinio labirinto iššifruoti nebūtina (Romas Daugirdas. Laisvas kritimas, 2007)
Vytautas Dekšnys. „Džiaugiuosi, kad nebuvau kokios literatūros katedros išmokytas, kaip reikia rašyti lietuvių poeziją“ (2006)
Vytautas Martinkus. Meilės prisikėlimų laisvės kaina (Petras Dirgėla. Jauno faraono vynuogynuose, 2008)
E (Erlickas...)

Aleksandra Fomina. Juozas Erlickas – naujųjų laikų kinikas (Juozas Erlickas. Prisimynimai, 2004)
Aleksandra Fomina. Knyga visų socialinių sluoksnių skaitytojams (Juozas Erlickas. Bajorų, 2007)
Angelė Jasevičienė. Visi keliai veda į „Maximą“ (Andrė Eivaitė. „Naktis prekybos centre“, 2008)
Juozas Erlickas. Degtinę geriam iš reikalo, o pieną – iš pasileidimo (interviu, 2008)
Juozas Erlickas: „Jei galvočiau, ką rašau, nieko parašyt negalėčiau“ (2007)
Juozas Erlickas: „Ką matau – tai dainuoju“ (Juozas Erlickas. Mano meilė stikliniais kaliošais, 2009)
Ramutė Dragenytė. Apreiškiu apreiškimus (Juozas Erlickas. Apreiškimai, 2003)
Sigitas Parulskis. Nauji Juozapo nuotykiai Lietuvoje ir Europoje (Juozas Erlickas. Prisimynimai, 2004)
F (Fomina...)

Elena Bukelienė. Sėkmingas debiutas (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Marius Burokas. Gyva, graži ir mergaitiška proza (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Petras Venclovas. Paprastoji padėtis (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
Renata Šerelytė. Kai feminizmas virsta karu (Aleksandra Fomina. Nepaprastoji padėtis, 2004)
G (Gavelis, Geda, Gedgaudas...)

Aidas Marčėnas. Niekai (Petras P. Gintalas. Einu namo, 2007)
Akvilė Žilionytė. G. Grajausko „Eilėraščiai savo kailiu“ apogėjuje
Aleksandra Fomina. Kasdienybė kaip vaivorykštė (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Algimantas Liekis. Motiejaus Gustaičio kūrybinis palikimas (2009)
Algirdas Landsbergis. „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“ ir antiutopinė tradicija Rytų Europoje (1979)
Aloyzas Arnašius. Pirmoji knyga: ornamentuoti ir kitokie angies kirčiai (Dainius Gintalas. Angis, 1997)
Angelė Rimkutė. Šviesios A. Girdzijauskaitės atminties salos (Audronė Girdzijauskaitė. Atminties salos, 2008)
Antanas Gailius: „Visi mes gyvename kultūroje“ (interviu, 2009)
Augustė Žičkytė. Riba tarp tikrovės ir fikcijos J. Grušo „Cirke“ (2015)
Augustinas Raginis. Alfonso Griciaus „Pažadinti sfinksai“ (1961)
Aušra Kaziliūnaitė. Šis tas apie ledlaužį (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Aušra Kazlauskaitė. Popieriniai V. Gedgaudo kareivėliai (Valdas Gedgaudas. „Kario šešėlis“, 2009)
Benas Urbutis. Daiktų kalba ir premijų prasmė (2009)
Benediktas Januševičius. Kurti ir griauti pasaulį (Dainius Gintalas. Angis, 1997)
Brigita Speičytė. Misija: „ŠamanasTM“ (Mantas Gimžauskas. ŠamanasTM, 2007)
Bronius Prėskienis. Šilti žodžiai apie poetą Z. Gėlę-Gaidamavičių (2003)
Bronys Raila. Gyvenimo šermenys. Pranešimas Los Angeles lietuvių pobūvyje 1973.XI.17 apie Antano Gustaičio „Saulės šermenis“ (1973)
Bronys Raila. Mano partijos ideologinis draugas. Antanas Gustaitis (1977)
Dainius Gintalas. Mano kūnai – kančios simboliai (2007)
Dainius Gintalas. Visa poezija daugiau ar mažiau meluoja (interviu, 2008)
Dainius Gintalas: „Pragarą mes nešiojamės savo galvoj" (2007)
Dalia Cidzikaitė. Gavelio romano vertimą pasitinkant (R. Gavelis. Vilnius Poker, 2009)
Darius Pocevičius. Trečiasis Gedos epas apie Gedą (Sigitas Geda. „Vasarė ajero šaka“, 2008)
Evaldas Ignatavičius. Vienas lauke (Valdas Gedgaudas. „Kario šešėlis“, 2009)
Gražina Mareckaitė. Juozas Glinskis ir modernioji drama (2004)
Henrikas Nagys. Antanas Gustaitis – nuolat jaunas (1977)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Juozo Glinskio dramaturgija ir žiaurumo teatras (1988)
Išsaugoti vaikystę. Su poetu ir vertėju Dainiumi Gintalu kalbasi Benediktas Januševičius (2008)
Janina Riškutė. Ikaro šešėlis (Petras P. Gintalas. Einu namo, 2007)
Jeronimas Žemkalnis. Kryžkelinė drama, naujoviškas velnias (1969)
Jonas Grinius. Meilė, džiazas ir velnias (1971)
Jonas Jackevičius. Košmaro poetika (Dainius Gintalas. Boa, 2007)
Jonas Lankutis. Juozo Glinskio „Žiaurumo teatras“ (1983)
Jonas Lankutis. Tragizmas ir heroika Juozo Grušo veikaluose (1983)
Juozas Grušas apie pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967–1968)
Kristina Kučinskaitė. Dykumėjančią kasdienybę užpildantis pokalbis (Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai (1988–1992), 2008)
Labas.blog: In memoriam Mantas Šamanas Gimžauskas
Liudas Gustainis. Menas nėra aukščiau už gyvenimą. Virtuali diskusija su V. Grainytės eilėmis (2005)
Marija Macijauskienė. Pasivaikščiojimai minčių pakrantėm (Antano Gustaičio 100-osioms gimimo metinėms, 2007)
Mindaugas Milašius-Montė. Be Galinė ironija (Albinas Galinis. Sapnų knyga, arba Pavėluota ironija, 2007)
Nida Gaidauskienė. Vienas aspektas: kūno dalyvavimas vėlyvojo Sigito Gedos dienoraščių atmintyje (2009)
Ona Tijūnėlienė. Motiejus Gustaitis – kunigas, švietėjas, pedagogas (2002)
R. Granauskas: kūryba – mano pašaukimas (interviu, 2009)
Raimondas Kančas. Antano Gustaičio 100-metis (2007)
Regina Katinaitė-Lumpickienė. Poezijos pavasaris Naisiuose (Petrui P. Gintalui įteikta Zigmo Gėlės premija, 2008)
Regina Mikštytė. Zigmas Gėlė (1979)
Rimvydas Šilbajoris. Juozo Grušo rūstybės ir grožio dialektika (1970)
Rita Stankevičiūtė. R. Gavelis „Vilnius Poker“ (2009)
Sigita Bartkutė. Jaučiantis savo kailyje (Gintaras Grajauskas. Eilėraščiai savo kailiu, 2008)
Sigitas Geda. Būna šviesos, kuri prilygsta auksui (interviu, 2002)
St. R. Poetinė fotokopija (Alfonsas Gricius. Žemė ir Žmogus, 1947)
Stanislovas Abromavičius. Antano Gustaičio sugrįžimas (2007)
Vincas Mykolaitis. Motiejus Gustaitis ir jo kūryba (1940)
Virginija Balsevičiūtė. Alfonso Griciaus lyrika (1998)
Vytautas Aleksandras Jonynas. Humoras – tai liūdesio karikatūra: Trečioji Antano Gustaičio humoro knyga „Saulės šermenys“ (1973)
Vytautas Kirkutis. „Ateik bangosna užmaršties…“ (apie Zigmą Gėlę, 2002)
Vytautas Kubilius. Antano Gustaičio ironiškos elegijos (1987)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Gustaitis (1996)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Zigmas Gėlė (1996)
„Biržuose pasirinkau, kurion pusėn ketinu sukt“...
H (Herbačiauskas...)

Eugenija Vaitkevičiūtė. „Kas tiki tauta...“ Juozapui Albinui Herbačiauskui – 130 (2006)
Janina Žėkaitė. Iššūkis tradicijai. Juozapas Albinas Herbačiauskas (2002)
Juozapas Albinas Herbačiauskas: paribio asmenybė (2008)
Vaiva Narušienė. Herbačiauskiada (2008)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Juozapas Albinas Herbačiauskas (1996)
I (Imbrasas, Ivanauskaitė, Ivaškevičius...)

Angelė Jasevičienė. Bandymas prisijaukinti mirtį (Jurga Ivanauskaitė. Viršvalandžiai, 2007)
Angelė Jasevičienė. Grožis Jurgos Ivanauskaitės romanuose: privilegija ar pasmerkimas? (2009)
Eglė Išganaitytė. Sunkiausia tarp keturių sienų (interviu, 2009)
Gintaras Bleizgys. Du peliūkščiai bažnyčioj (Evaldas Ignatavičius. Laikinųjų reikalų patikėtinis, 2008)
Neringa Mikalauskienė. Laikinųjų reikalų pasaulyje (Evaldas Ignatavičius. Laikinųjų reikalų patikėtinis, 2008)
Renata Šerelytė. Architektūrinis romanas (Artūras Imbrasas. „Laisvės vergai“, 2009)
Valdemaras Kukulas apie Eugenijų Ignatavičių (Su blizgančiais šaukštais prieš klasiką, 2006)
J (Jackevičius, Jakimavičius, Jakučiūnas...)

A. Audrius. Jurgio Jankaus „Paklydę paukščiai” (1952)
Aistė Mišinytė. Stebint Stebėtoją (Ramūnas Jaras. Dzen dzen, 2008)
Akvarelinė Antano A. Jonyno poezijos rinktinė (interviu, 2009)
Aleksandra Fomina. Apgailėtina „anarchistė“, arba bėgimas nuo gero gyvenimo (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, 2007)
Aleksandra Fomina. Muilo opera (Dalia Jazukevičiūtė. Juodas kvadratas, 2007)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Jurgio Jankaus pirmasis rūpestis (1951)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Pakeliui į naują prozos žodį (Vytautas Janavičius. Pakeliui į Atėnus, 1962)
Algirdas Landsbergis. Jurgio Jankaus „Paklydę paukščiai” (1953)
Antanas A. Jonynas. Miestas, prie kurio norisi priglusti (2008)
Antroji K. Barėno literatūros premija – A. Jakučiūnui (2010)
Audronė Meškauskaitė. Iliustruota literatūrinės senatvės enciklopedija (A. A. Jonynas. Paskutinės dienos Itakėje, 2007)
Aurelija Rabačiauskaitė. Kleopas Jurgelionis (1971)
Aušra Kaziliūnaitė. Rožinė gali būti išteisinta (Benediktas Januševičius. KIŠKIS KIŠKIŠKAI KIŠKENA, 2008)
Benediktas Januševičius: laisvas abėcėlės kalinys (interviu, 2009)
Dalia Kuizinienė. In memoriam. Jurgis Jankus – ištikimasis plunksnos riteris (2002)
Dalia Striogaitė. Žodelis Jurgio Jankaus 100-osioms metinėms (2006)
Darius Pocevičius. Paraliteratūra, kuri nesileidžia įvardijama (Ramūnas Jaras. Dzen dzen, 2008)
Darius Pocevičius. Rašytojų vieta visuomenėje: dramblio kaulo bokštas ar gatvės barikada? (Laimantas Jonušys. Rūmas virš bedugnės, 2008)
Deimantė Zailskaitė. „Esu Dievas, poetas ir moteris“ (Dalia Jazukevičiūtė. Šimtas eilėraščių apie nemeilę, 2009)
Dina Sergijenko. Dalia Jazukevičiūtė: norėjau parašyti romaną kaip „Nusikaltimas ir bausmė“ (interviu, 2009)
Eglė Juodvalkė: „Staiga man atsivėrė Lietuva“ (interviu, 2007)
Eugenijus Ališanka. Juodi kvadratai, arba Meilės palimpsestai (Dalia Jazukevičiūtė. Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, 2007)
Jonas Grinius. Antano Jasmanto „Gruodas“ (1965)
Jonas Grinius. Jurgio Jankaus pasakojimai prie užkandžio (1973)
Jonas Juškaitis. Prašom netrukdyti, žydi mėlynosios alyvos (interviu, 2009)
Jūratė Baranova. Poetinės meditacijos laiko tema (Antanas A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Jūratė Baranova. Vita activa ir vita contemplativa (Andrius Jakučiūnas. Servijaus Galo užrašai, 2005; Tėvynė, 2007)
Jurga Žąsinaitė. Žemų gaidų moduliacijos (Dalia Jazukevičiūtė. Stiklinis paukštis, 2009)
Kaunietė. Įsipjauti paukščio šuke (Dalia Jazukevičiūtė. Stiklinis paukštis, 2009)
Laimantas Jonušys. „Visko iki galo niekada neišmoksiu“ (interviu, 2009)
Leonas Peleckis-Kaktavičius. Užkasti žydintys sodai (apie Jurgį Jankų, 2008)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Jurgis Jankus (1992)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Vytautas Janavičius (1992)
Liudvikas Jakimavičius. Vaikams juokinga – rimta ar nerimta (Liudvikas Jakimavičius. Lapė ir kaliošai, 2008)
Marcelijus Martinaitis. Trečioji pažintis (Antanas Jasmantas. Klajūnas, 2001)
Marija Stankus-Saulaitė. Eglės Juodvalkės mįslė (Eglė Juodvalkė. Pas ką žiedas žydi, 1983)
Marius Burokas. Eilėraščiai tarp kažko ir abipus kažko (Raimondas Jonutis. Aušra kambary be langų, 2003)
Mažoji „Kultūros” anketa. Į klausimus atsako Eglė Juodvalkė (2008)
Nida Gaidauskienė. Autoportretas su Cvetajevos žiedlapio draiskana (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Paulius Volverstas. Autistiškos fenomenologijos etiudas (Andrius Jakučiūnas. Tėvynė, 2007)
Poezija gimė iš moteriškumo ilgesio (interviu su Vidmante Jasukaityte, 2010)
Ramūnas Čičelis. Jurgis Jankus įžymiųjų šešėlyje (2006)
Ramūnas Jaras: „Mano kūryba yra diskriminuojama“ (2009)
Rasa Pakalkienė. Azartas gyventi stipresnis už ligą (Eglė Juodvalkė, 2009)
Rašytoja D. Jazukevičiūtė: „Reikšmingiausias gyvenimo įvykis – mirtis“ (interviu, 2009)
Renata Šerelytė. Pasaulis vaikų balsais (Vanda Juknaitė. TARIAMAS IŠ TAMSOS, 2007)
Rita Tūtlytė. Vidurinioji poetų karta. Eglė Juodvalkė (2003)
Skaidrius Kandratavičius. Man (ne)dzin Jaro dzen! (Ramūnas Jaras. Dzen dzen, 2008)
Tomas Venclova. Metafizinis poetas (Antanas Jasmantas, 1983)
Vaidas Jauniškis. Skaitant Monikos romanus (Dagnė Jakševičiūtė. Monikos Mironaitės gyvenimo romanas, 2008)
Vaiva Žiauberienė. Užrašai apie B. Januševičiaus „Kiškius“ (Benediktas Januševičius. „Kiškis kiškiškai kiškena“, 2008)
Valdemaras Kukulas. Moteris – imperijos, bet kieno ta imperija? (Dalia Jazukevičiūtė. Imperijos moteris, 2006)
Valentinas Sventickas. Jeigu poezija yra liga, tai – atkrytis (A. A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Vanda Juknaitė. Kur dar nėra žodžių (interviu, 2009)
Vanda Juknaitė. „...Man reikia gyvo žmogaus...“ (interviu, 2009)
Viktorija Šeina. „…dar nulaikančios nuovargį valandos“ (A. A. Jonynas. Lapkričio atkrytis, 2003)
Vilis Normanas. Dalia Jazukevičiūtė, „Stiklinis paukštis“ (2009)
Vilis Normanas. Meilės ir mirties kvadratas (Dalia Jazukevičiūtė. Juodas kvadratas, 2007)
Virginija Paplauskienė. „Rašau, nes įsikalbėjau sau, jog tai prasminga“ (Vytautas Aleksandras Jonynas, 2009)
Vladas Braziūnas. Visuma, pasirengusi būti (Raimondas Jonutis. Aušra kambary be langų, 2003)
Vygandas Šiukščius. Vytautas Janavičius – minties poetas (2004)
Vytautas Girdzijauskas. Dirbk, pirk, mirk (Birutė Jonuškaitė. „Baltų užtrauktukų tango“, 2009)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Jasmantas (1996)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Vytautas Janavičius (1996)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Kleopas Jurgelionis (1996)
K (Kajokas, Kalanavičius, Kalinauskas...)

Agnė Žagrakalytė. Bobinčius (Giedrė Kazlauskaitė. HETERŲ DAINOS, 2008)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. A. M. Katiliškio „Prasilenkimo valanda“ (1948)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Daktaras Kripštukas pragare, arba Pasikalbėjimas apie pasakų knygas (1948)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Julius Kaupas. Portreto eskizas (1970)
Alina Staknienė. Žaismingi sugretinimai ir priešpriešos Juliaus Kaupo pasakoj „Kaip velnias juoduodegis blogais keliais nuėjo” (1987)
Alma Riebždaitė. Tikėjimo kranto link (Donaldas Kajokas. Mirti reikia rudenį, 2000)
Alvydas Surblys. Rašytojo Juozo Kralikausko laikas (2010)
Anelė Butkuvienė. Vincas Kudirka ir Maila Talvio (2009)
Antanas Šimkus. Aušra Kaziliūnaitė, „20 % koncentracijos stovykla“
Antanas Šimkus. Pamintijimai apie Kazašą (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Antanas Vaičiulaitis. Žvilgsnis į Fausto Kiršos kūrybą (1961)
Arūnas Gelūnas ir Julius Keleras. Apie tikėjimą istorija ir grįžtamuoju ryšiu (2007)
Audinga Peluritytė. Vien gėlės yra išmintingos (Donaldas Kajokas. Lietaus migla Lu kalne, 2002)
Augustinas Raginis. Mariaus Katiliškio „Išėjusiems negrįžti“ (1959)
Benediktas Januševičius. Amerikiečių poetas nusprendė gyventi Lietuvoje (Kerry Shawn Keys, 2004)
Bronius Raguotis. Apie daktarą Kripštuką, mažąjį žmogų ir jų autorių (1984)
Bronius Vaškelis. Išėjimo–negrįžimo leitmotyvo užuomazgos M. Katiliškio „Išėjusiems negrįžti” (1986)
Dalia Kuizinienė. Epinių ir lyrinių pradų sintezė Mariaus Katiliškio „Prasilenkimo valandoje” (2003)
Dalia Kuizinienė. Literatūrinė Juliaus Kaupo pasaka (2003)
Danutė Kalinauskaitė: premija ir kelia ant sparnų, ir prislegia (interviu)
Darius Pocevičius. Literatūra apie makulatūrą (Mindaugas Kvietkauskas. Vilniaus literatūrų kontrapunktai, 2007)
Darius Pocevičius. V. Krėvės bėdos po 75 metų (V. Krėvė Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai, 1934)
Donaldas Kajokas. Gyvenimas – laimingas sapnas (2007)
Donatas Petrošius. Laudacija G. Kazlauskaitės priėmimo į jotvingius garbei (2009)
Donatas Petrošius. Liūdnas ir tuo patenkintas (Valdemaras Kukulas. Mūsų šitie dangūs, 2009)
Edvardas Čiuldė. Prasmingas neadekvatumo iššūkis (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Elena Bukelienė. Istorinė Juozo Kralikausko tetralogija (2002)
Elena Bukelienė. Juozas Kralikauskas – rašytojas auksakasys (2002)
Elena Bukelienė. Marius Katiliškis. Biografijos bruožai (2005)
Elena Bukelienė. Sugrįžimas (Marius Katiliškis. Seno kareivio sugrįžimas, 2003)
Elena Karnauskaitė. „...galiu bet kam pasakyti, kaip patekti į Pasaulio kraštą...“ (2008)
Elena Karnauskaitė: „Plaukiu ant geros bangos“ (2009)
Eligijus Daugnora. Iš meilės sapnų (Julius Keleras. 58 sapnai ir kitos vienaveiksmės pjesės, 2009)
Eugenijus Striaukas. Erudicija dar neatstoja talento (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
G. Kanovičius: svarbiausia – kova su stereotipais (interviu, 2009)
Gediminas Kajėnas. Meditatyvumas - kaip poetinio nemąstymo forma. D. Kajoko meditacijų paraštės (2004)
Giedrė Kazlauskaitė. Muzikalus, erotiškas, poetiškas sniegas (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis, 2007)
Giedrė Kazlauskaitė. Rašymas yra būdas išgyventi, būti, ištverti (interviu, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Herkus Kunčius. Pijoko chrestomatija, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Laurynas Katkus „Už 7 gatvių“, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė: Kūrybinė drąsa ir baimė (interviu, 2007)
Giedrė Kazlauskaitė: „Aš pati turbūt rašiau paauglėms suaugusiose moteryse...“ (interviu, 2009)
Ginta Gaivenytė. Aštuoniasdešimtmetį paminėjęs rašytojas G.Kanovičius: „Labai sunku išauginti meilę – reikia visą laiką ją laistyti“ (2009)
Gintaras Bleizgys. Tų pėdkelnių, sklidinų moteriškumo (Giedrė Kazlauskaitė. HETERŲ DAINOS, 2008)
Gintaras Bleizgys. Valdemaras Kukulas (Valdemaras Kukulas. Mūsų šitie dangūs, 2009)
Gintarė Adomaitytė. Debiutas: Klaipėda–Vilnius– ... (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Gitana Gugevičiūtė. Malonumo apžiūrėjimas (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Goda Lučiūnienė. Krūmas vidur kovos lauko (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Goda Volbikaitė. Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę prisimenant (2006)
Herkus Kunčius. Romane – girtuoklystės žavesys ir skurdas (interviu, 2009)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Likimo žaismas Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo” (1986)
Jaunųjų literatūrologų sambūrio „Žirklionis“ diskusija apie geriausias metų poezijos knygas (Giedrės Kazlauskaitės „Heterų dainos“, Valdemaro Kukulo „Mūsų šitie dangūs“, 2009)
JAV gyvenantis rašytojas S. T. Kondrotas: „Tėvynė – dirbtina sąvoka“ (interviu, 2010)
Jonas Grinius. J. Kralikausko romanai apie Mindaugo epochą (1964)
Jonas Vakaris. Mariaus Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo” (1958)
Judita Vaičiūnaitė. Prie gimtojo žvyrkelio (apie Antaną Kalanavičių, 1994)
Juliaus Kelero poezija ir fotografija knygoje „Sniegas, benamis, krentantis“ (2007)
Julius Keleras. Apie braidymą trijose balose (interviu, 2009)
Juozas Aputis. Su šuneliu ant rankų (apie Antaną Kalanavičių, 1994)
Juozas Brazaitis. Faustas Kirša save suranda (1940)
Juozas Brazaitis. Fausto Kiršos „Tolumos“ (1948)
Juozas Bukas. Aido Kelionio „Smėlynų vanduo“, arba Kaip aš nustojau nervintis (2009)
Juozas Keliuotis. Gyvenimo vingiuose (apie Faustą Kiršą, 2007)
Juozas Kralikauskas: „Ir to pakaks” (2004)
Jūratė Baranova. Gyvenimas po gyvenimo, pasak Danutės Kalinauskaitės (Danutė Kalinauskaitė. NIEKADA NEŽINAI, 2008)
Jūratė Sprindytė. Nedrungnas požiūris į „Kazašą“ (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Jurga Lūžaitė. Lengva, žaisminga, anarchiška proza (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Justinas Kubilius. Apologija miego meistrui: tikrovės sapnų paliudytieji ir įkalinauskintieji (Jonas Kalinauskas. „Ir nėra svarbu“, 2003; „Sapnų liudininkas“, 2005; „Miego meistras“, 2008)
Karolis Baublys. Į sielą įsėlinęs ūkesys (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Kelioniniai Lauryno Katkaus eilėraščiai knygoje „Už 7 gatvių“
Laimantas Jonušys. Šventas paprastumas (Aidas Kelionis. „Smėlynų vanduo“, 2009)
Laimutė Tidikytė. Julius Kaupas Kauno jėzuitų gimnazijoje (2001)
Laura Sintija Černiauskaitė. Liūdnas malonumas irgi yra malonumas (Gabrielė Klimaitė. Liūdnas malonumas, 2005)
Leonas Miškinas. Mariaus Katiliškio „Prasilenkimo valanda” (1948)
Leonas Miškinas. Šiaurės Lietuvos kaimo buities freska (Marius Katiliškis. Užuovėja, 1952)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Julius Kaupas (1992)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Juozas Kralikauskas (1992)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Marius Katiliškis (1992)
Liudvikas Jakimavičius. Gražūs eilėraščių apvalkalai (Mindaugas Kvietkauskas. Rabi, 1998)
Liūtas Mockūnas. „Mindaugo nužudymas” kaip istorinis romanas (1964)
Mindaugas Klusas. Žodžiu gydąs tautų žaizdas (Grigorijus Kanovičius. Interviu, 2009)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (1)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (2)
Mykolas Vaitkus. Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei (1959) (3)
Neringa Mikalauskienė. Kazašo tapatybės paieška (Donaldas Kajokas. Kazašas, 2007)
Neringa Mikalauskienė. Su prievole vertinti... (Rimantas Kmita. „Švelniai tariant“, 2009)
Nida Gaidauskienė. Šeštas uo septintą nuomario dieną (Donaldas Kajokas. Karvedys pavargo nugalėti, 2005)
Petras Katinas. Pro memoria Juozui Kralikauskui (2007)
Poetas ir fotografas Julius Keleras: „Nemėgstu tik policininkų ir antstolių“ (2007)
Poetas Julius Keleras: „Poezija turi pranašavimo dovaną“ (2010)
Pranas Visvydas. Susitikimas su poetu Donaldu Kajoku
Ramūnas Gerbutavičius. Poetę G. Kazlauskaitę suformavo heteros (interviu, 2009)
Ramutis Karmalavičius. Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kūrybos ir idealų takais (1986)
Renata Šerelytė. Neiššifruojamos heteros (Giedrė Kazlauskaitė. Heterų dainos, 2008)
Rimantas Kmita: „Eiti vis tiek reikia pačiam“
Rimvydas Šilbajoris. Binarinės struktūros Mariaus Katiliškio apsakymuose (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Julius Keleras – metaforų kūrėjas (Julius Keleras. XL eilėraščiai, 1998)
Rimvydas Šilbajoris. Nepakartojamojo liudytojas – Albinas Marius Katiliškis (1992)
Savo knygos autoryste „Sniegas, benamis, krentantis“ J. Keleras dalijosi su dailininku A. Gelūnu (2008)
Skaidrius Kandratavičius. Paberžė – kaip Dievo užantis (interviu, 2009)
Stasys Tumėnas. Išėjęs sugrįžti (Marius Katiliškis. Seno kareivio sugrįžimas, 2003)
Titas Alga. Rašytojo žvilgsnis į save laiko perspektyvoje (Marius Katiliškis. Šventadienis už miesto, 1963)
V. Kelertienė – ne tik literatūros gurmanė: „Prof. Violetos Kelertienės praeitis, dabartis ir ateitis“ (2009)
Valdemaras Kukulas: Geras eilėraštis visada yra eilėraštis netyčia (interviu, 2009)
Vidmantas Kiaušas. Graži dovana (Donaldas Kajokas. Romualdas Rakauskas, Sąskambiai:1+2, 2008)
Vienintelis poeto Antano Kalanavičiaus interviu (1991)
Viktorija Daujotytė. Du kalba(si) apie trečią (Donaldas Kajokas, Romualdas Rakauskas, Sąskambiai:1+2, 2008)
Viktorija Daujotytė. „...atsakymo tuo tarpu dar nėra“ (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis, 2007)
Violeta Šoblinskaitė-Aleksa. Priešgynos pietūs: kepsnys ir desertas (Aušra Kaziliūnaitė. Pirmoji lietuviška knyga, 2007)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Julius Kaupas (1996)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Juozas Kralikauskas (1996)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Marius Katiliškis (1996)
Žemyna Aukštikalnytė. Knyga, kurią skaityti tiesiog įdomu (Rimantas Kmita. Švelniai tariant, 2009)
„Pirmosios lietuviškos knygos“ autorę Aušrą Kaziliūnaitę kalbina Evaldas Galinis (2007)
Kempinskiada

KEMPINSKIADA. Šios recenzijos buvo rašytos „Šiaurės Atėnų“ savaitraščiui, bet dėl tam tikrų priežasčių kelios atsidūrė „Literatūroje ir Mene“. Tačiau tai nesvarbu. Mano startas „Šatėnuose“ įvyko 2001 metų sausio mėnesį recenzija R. Pavilionio knygai „Tarp šviesos ir tamsos“, deja, ji kompiuteryje neišliko, todėl jos čia ir nėra. Po to kaip iš gausybės rago pasipylė kiti tekstai, pasirašinėjami įvairiausiomis pavardėmis ir vardais. Reikėtų paaiškinti, jog aš iš pradžių nebuvau KEMPINSKIS. Šitas visas blaškymasis tęsėsi maždaug iki 2001 metų pavasario, kai išgąsdintas kempinligės antplūdžio pasaulis ėmė mykti kaip didžiulė karvė, verčiama ėsti jos pačios mėsą. Tačiau aš negalėčiau pasakyti, jog tai mane paskatino taip pasivadinti. Kažkaip savaime įvyko tokia metamorfozė, nusitęsusi toli toli į priekį ir tempianti paskui save ištisą šleifą kitų visiškai nesvarbių įvykių. Visus buvusius pseudonimus palieku tokius, kokie ir buvo. Beje, beveik visos recenzijos žymiai skirsis nuo tų, kurios buvo išspausdintos „Šatėnuose“, nes išsigimėliška laikraštpalaikio cenzūra negalėjo susitaikyti su mano požiūriu į lietuvių literatūrą ir kalbą. Iš tikrųjų tik šituos tekstus galima laikyti grynai mano, nes tie, kuriuos spausdino, tiesiog buvo bendras produktas, sunarstytas iš daugelio visokių ten „stilisčių“ ir „redaktorių“ požiūrių bei polinkių. Sudėjau labiausiai pavykusias, mano manymu, recenzijas, o gal tik tas, kurios išliko „kompe“. Tai tiek trumpai ir greitai. Jei dar ką nors sumanysiu - parašysiu, o dabar prašom skaitykit ir permanykit... Maksas Kempinskis, Vilnius, 2002. IX.12

Dr. Ai Skauda. Brandos atestatas (Antanas Drilinga. Nuolaužos, 2002)
J.P. & MAX FACTORY LTD. Procesas, arba G.N. byla O.K. (Gytis Norvilas. Akmenskeltės, 2002)
Kempinė Makselytė. Pirmas malonumas (Jolanta Ona Vitkutė. Vakaro žuvys, 2001)
Laumija Nukiaušienė. Medice cura te ipsum (Gasparas Aleksa. Adomo broliai ir moterys, 2001)
Lionginas Kliovas. Muilo burbulas (Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva. Oro pilis, 2002)
Lukrecijus Petraškanas. Dokumentininkas (Jonas Mekas. Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai, 2000)
M.K. Galąskit, vyrai, dalgius, pjautuvus aštrius – artėja varpų pjūties metas!
Maksas K. Viskruša. Laisvė nemėgsta metaforų (Literatūros almanachas „Žiemos žodžiai“, 2002)
Maksas Kempinskis. Diagnozė: Skustagalvis (Šarūnas Navickis. Diagnozė: Kaunas, 2001)
Maksas Kempinskis. Justinas Marcinkevičius – įžymiausias lietuvių poetas, arba Paskutinis Mauro atodūsis
Maksas Kempinskis. Marš, marš – visi į savo vietas
Maksas Kempinskis. Misija, arba Balsas pornografijos byloje (PDR'2001)
Maksas Kempinskis. P. Į. S (Žilvinas Smalskas. XL / XX, 2000)
Maksas Kempinskis. Pagiriamasis žodis... (Ineza Janonytė. Ratu apie save, 2002)
Maksas Kempinskis. Poezijos karai (neįvykusios dvikovos pasekmės)
Maksas Kempinskis. Sapnų maišytuvas (Vidas Morkūnas. Manekeno gimtadienis, 2001)
Maksas Kempinskis. The Asylum (Andrius Križanauskas. Nakvynės namai Londone, 2001)
Maksim Kempinski. Šis un tas par šo un to, arba šis bei tas apie šį bei tą (Eilėraštis vaikšto po tylą, 2001)
Markas Piznarskis. Poetinio viešnamio galas (Žiemos poezija, 2001)
Max Kempinski. Apie kortas popa opa žopa ir sudarinėtojo Luiso nubaudimą ISBNę („Poezijos pavasario“ almanachas, 2002)
Max Kempinski. Juden Requems, arba Apendiksas (Jerome Rothenberg. Dibukas, 2001)
Narcizas ir Auksaburnė. Viskas, ką jūs norėjote sužinoti apie poetus, bet nedrįsote pasakyti garsaiai, arba apie grožį negražiai
Pranas Pornorauskas. Gyvenimo graužtukas visiems (Gasparas Aleksa. Pusė obuolio Ievai, 2002)
Tizipas Timpė. Myliu. Noriu. Negaliu (Ji spindi žavesiu slaptu. Pasaulio meilės lyrika, 2000)
Wiljemas Šakėspyris. Tobuliena (Patricija Šmit. Tobulas pasaulis, 1999)
Zigmas Beteptauskas. Šutka (Jurgis Kunčinas. Laisvė yra brangi, 2001)
L (Labanauskaitė, Landsbergis...)

Atidengta memorialinė lenta Adomui Lastui (1970)
Augustinas Raginis. Algirdo Landsbergio „Kelionė” (1954)
Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė: Algirdas Landsbergis „tarpinėje stotelėje“ (2013)
Bronys Raila. Ar dobilas peržydėjo? (apie Julijoną Lindę-Dobilą, 1960)
Donatas Petrošius. Įdomus atvejis (Elžbieta Latėnaitė. APSICHĖ, 2009)
Gabrielė Labanauskaitė. Menas be klouno nosies (interviu, 2009)
Gvidas Latakas: „Poezijai reikia šiokios tokios smarvelės“ (interviu, 2009)
In memoriam Algirdui Landsbergiui (2004)
Ingrida Ruchlevičienė. Neoavangardistiniai ir postmodernistiniai raiškos principai Algirdo Landsbergio dramose (2005)
Jonas Lankutis. Ironiškas ir lyriškas Algirdo Landsbergio teatras (1995)
Juozas Masilionis. Šimtas metų Lindei-Dobilui (1972)
Juozas Stonys. Dobilo „Blūdas”. Skirtingos psichologizmo tendencijos (1979)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Algirdas Landsbergis (1992)
Marija Stankus-Saulaitė. Trys Algirdo Landsbergio dramos (1982)
Mindaugas Peleckis. Prigesinta „Apelsinų“ simfonija (interviu su Gabriele Labanauskaite, 2008)
Pirmojo lietuvių romano autoriaus J. Lindės-Dobilo palikimas įamžintas skaitmeninėje bibliotekoje (2008)
Rimvydas Šilbajoris. Algirdas Landsbergis: prasmė ir struktūra (1992)
Rudenį poetai nekrenta. Interviu su festivalio „Tarp 08“ organizatore Gabriele Labanauskaite
Šviežiena: AVaspo. Eksperimentinės akustikos, noise‘o, minimal, trip-hopo mišrainė (2009)
Tomas Staniulis. Ei, padorūs lietuviai, vienykimės! (Baltoji knyga: nūdienos šviesuolių mintys apie Lietuvą ir jos ateitį, 2008)
Valdemaras Kukulas. Viena iš daugelio, bet vienintelė (Liūnė Sutema, Tebūnie, 2006)
Vanda Zaborskaitė. Kas yra Julijonas Lindė-Dobilas? (2009)
Violeta Kelertienė. Algirdas Landsbergis – kompozitorius žodžiais (1980)
Virginija Paplauskienė. „...tikroji meilė – tai gyvenimas kitiems“ (2010)
Virginija Paplauskienė. „Rašymas man yra lietuviškųjų vertybių išsaugojimas“ (Algirdas Landsbergis, 2009)
Vytautas A. Jonynas. Leono Lėto poetinis debiutas (Leonas Lėtas. Trakas, 1981)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Algirdas Landsbergis (1996)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Adomas Lastas (1996)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Julijonas Lindė-Dobilas (1996)
Vytautas V. Landsbergis. Vaikiškumas literatūroje: „Aš žinau, kad nieko nežinau“ (interviu, 2009)
M (Mačernis, Mackus, Marčėnas...)

Aidas Marčėnas – su kalba „šokantis“ poetas (interviu, 2008)
Aleksandra Fomina. Tokia didelė knyga... (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)
Algimantas Mackus: „Abejonė man yra pagrindinė kūrybinė sąlyga“ (1963)
Algimantas Mikuta. Šaknys ir lapai (interviu, 2007)
Angelė Jasevičienė. 88 ironiški Jaroslavo Melniko žvilgsniai į gyvenimą (2008)
Augustinas Raginis. Jono Meko poezija (Jonas Mekas. Pavieniai žodžiai, 1967)
Augustinas Raginis. Semeniškių idilės (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1955)
Aušra Kaziliūnaitė. Šyva, demonai ir kiti nutikimai (Mindaugas Milašius-Montė. Lioj!, 2008.)
Aušra Tamaliūnaitė. Vertybės samprata: Nijolės Miliauskaitės fenomenas (2003)
Daina Opolskaitė. Tolimos erdvės tobulumas (Jaroslavas Melnikas. TOLIMA ERDVĖ, 2008)
Dalia Striogaitė. Vizualioji (figūrinė) Prano Morkūno poezija (1998)
Darius Pocevičius. Asmenybės kultas lietuvių literatūroje (Valentinas Sventickas. Šitas Aidas, šitas Marčėnas, 2008)
E. Milaševičiūtė: knyga vis dar yra vertybė (interviu, 2009)
Elena Baliutytė. Romantiškasis avangardistas (2009)
Erika Drungytė. Tvarkos poezija (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. J. Mekas – trumpai apie pasaulį (Jonas Mekas. Poezija, 2002)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „...kad menas įkvepia gyvent tikrovėj mus“ (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Eugenijus Žmuida. Vinco Mykolaičio-Putino meilės lyrika (2006)
Giedrė Kazlauskaitė. Justinas Marcinkevičius. Vėlyvo vėjo vėliavos (2009)
Gintaras Bleizgys. Apie poezijos terapiją ir poezijos šokių moralumą (Aidas Marčėnas. Šokiai, 2008)
Irena Slavinskaitė. Atskaitos taškai (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
J. Melniko romanas „Tolima erdvė“ (2008)
Jonas Grinius. Vinco Mykolaičio-Putino išsivadavimas (1968)
Judita Vaičiūnaitė. Lyg peteliškė iš kokono (Nijolė Miliauskaitė. Uršulės S. portretas, 1985)
Juozas Keliuotis. Gyvenimo vingiuose (apie Vincą Mykolaitį-Putiną, 2008)
Jūratė Baranova. Poezijos prijaukinimas (Aidas Marčėnas. Eilinė, 2006)
Jurga Ivanauskaitė. Jerichono rožė Nijolei (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Justinas Marcinkevičius. Kalbėti į pačią širdį (Jonas Mekas, 1971)
Kęstutis Nastopka. Moteriška mitologija (Nijolė Miliauskaitė, Eilėraščiai Persefonės palydai) (2002)
Kęstutis Raškauskas. Prano Morkūno biograma ir stilistikos metmenys (2014)
Kornelijus Platelis. Buvimo paslaptis (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Leonas Gudaitis. Keistuolio likimas (Pranas Morkūnas, 1993)
Liudvikas Jakimavičius. Monotipijos su vaikystės žolynų kvapais (Nijolė Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys, 1995)
Marija Mykolaitytė-Slavėnienė. Putinas okupacinėj gūdumoj (1967)
Marija Pempytė. Jaroslavas Melnikas ir jo „Tolima erdvė” (2009)
Marius Macevičius: „Ilgiuosi pikto ir drąsaus teatro” (2006)
Marius Macevičius: „Kuriu apie tai, kas skauda” (2007)
Milda Kniežaitė. Ištikimas eilėraščiui ir savo kartai (Alfonsas Maldonis, 2009)
Neramumo knyga, „Nervuoti dienoraščiai“. Joną Meką kalbina Valdas Papievis (2004)
Ore: Jonas Mekas „Laiškai iš Niekur“ (1997)
Po pasaulį su poezija. Su rašytoju Algimantu Mikuta kalbasi Eugenija Vaitkevičiūtė (2003)
Ramūnas Čičelis. Laisvo žmogaus atviri niuansai (Jonas Mekas. Mano naktys, 2007)
Renata Šerelytė. Matymas – privilegija ar yda (Jaroslavas Melnikas. TOLIMA ERDVĖ. 2008)
Rima Malickaitė. Apie apgaulingumą (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Rimvydas Šilbajoris. Algimantas Mackus įamžino savo paties ir mūsų epochos vienatvę (1984)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi poetai, neužmirštą Jeruzalės. Jonas Mekas (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Mano herojus — tiesa: Jono Meko eilėraščiai (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Nijolė Miliauskaitė – sudėtingo paprastumo poetė (Nijolė Miliauskaitė. Sielos labirintas, 1999)
Sigitas Geda. Apie jos gyvenimą, persefones, poeziją (apie Nijolę Miliauskaitę) (2003)
Sigitas Geda. Iš Semeniškių ir iš Amerikos (Jonas Mekas. Semeniškių idilės, 1948)
Sigitas Geda. Tai, kas kalba iš prigimties (apie Nijolės Miliauskaitės kūrybą) (1989)
Sigitas Parulskis. Švari poezija, iškelianti labai seniai užmirštus potyrius, atsiminimus (Nijolė Miliauskaitė. Uždraustas įeiti kambarys, 1995)
Skaistė Vilimaitė. Poezija išliks (Jonas Mekas. Žodžiai ir raidės, 2007)
Tautvydas Nemčinskas. Paprastumo genijus, Asociatyvus etiudas apie Joną Meką (2009)
Užgeso šviesulys. In memoriam Elena Mezginaitė (2005)
Valdemaras Kukulas. Alyvos už dėkui (Tautvyda Marcinkevičiūtė. Dėkoju už alyvas, 2005)
Valdemaras Kukulas. Basomis visais asfaltais. In memoriam. Elena Mezginaitė (1941.X.31 – 2005.II.9)
Vigmantas Butkus. Vinco Mykolaičio-Putino „Viršūnės ir gelmės“: pabaigos poetika (2010)
Viktorija Daujotytė. Vincas Mykolaitis-Putinas: estetiniai meno esmės akcentai (2007)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Jonas Mekas (1971)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai: Algimantas Mackus (1989)
Virginija Paplauskienė. „Visą žmoniją meile apglėbsiu, Lietuvą visgi karščiau“ (Maironis, „Pavasario balsai“, 2008)
Vita Morkūnienė. Didysis Šiaulių knygius Feliksas Maksvytis (2009)
Vitas Areška. Kandi pašaipa laikui, menui ir sau (Algimantas Mikuta. Šeško šokis, 2007)
Vitas Areška. Polemika su naujuoju laiku (Algimantas Mikuta. Aštuoneiliai, 2002)
Vonioje. Lukas ir ars poetica (2008)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Jonas Mekas (1996)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika: Vincas Mykolaitis-Putinas (1982)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus literatūra: Vincas Mykolaitis-Putinas (1996)
N (Nagys, Navakas, Nėris...)

Aleksas Dabulskis. Nemirtingiesiems (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Asta Plechavičiūtė. Ne sienlaikraštis (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Asta Plechavičiūtė. Trijų vyno taurių ir silkės uodegos degustavimas (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Burius Marokas. Tarsi išlaikytas vynas (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)
Darius Pocevičius. Skaityti. Rašyti (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)
Darius Pocevičius. Tekstinis Navako pasaulis: fetišas ar pastišas? (Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego, 2008)
Darius Pocevičius. Tigdik, tigdik, tigdik... (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Daug ką darantis dėl nuotykio. Klausinėtojas – Donaldas Kajokas, atsakinėtojas – Kęstutis Navakas (2003)
Dešimt klausimų Kęstučiui. Su Nacionalinės premijos laureatu kalbasi rašytojas Aidas Marčėnas (2007)
Erika Drungytė. Lėtas kalbėjimas apie esatį ir nebūtį (Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego, 2008)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Skaidrus esmės švytėjimas (Kęstutis Navakas. Žaidimas gražiais paviršiais, 2003)
Gintaras Beresnevičius. Dingusio laiko prabanga (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Kęstučio Navako kalba, pasakyta atsiimant Nacionalinę kultūros ir meno premiją (2007)
Kęstučio Navako „Du lagaminai sniego“ kalba apie tai, ką gražaus su savimi nešamės ir ko tame nešuly nejučia nelieka (2008)
Kęstutis Navakas. Atmintis rašytojui yra vienas esminių instrumentų (interviu, 2008)
Kęstutis Navakas. Kaip išmokti gyventi gerai (interviu, 2005)
Kęstutis Navakas: „Dabar aš grįžau namo...“ (2006)
Laimantas Jonušys. Gero rašymo pavyzdžiai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Laimutė Adomavičienė. Daktaro Kripštuko ypatumai: Julius Kaupas ir Kęstutis Navakas (interviu su K. Navaku, 2009)
Liudas Gustainis. Suprantu nerišliai, bet baltai – žiema (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Marija Stankus-Saulaitė. Editos Nazaraitės poema (Edita Nazaraitė. Medaus ir kraujo lašai, 1985)
Marija Stankus-Saulaitė. Nazaraitės poezijos fantasmagorija (Edita Nazaraitė. Mechaninė mūza, 1989)
Marius Burokas. Vienos temos variacijos (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Mindaugas Grigaitis. Užrakinti kalbos namai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Neringa Mikalauskienė. Kelių eilučių poetas (Paulius Norvila. Septyni metų laikai, 2006)
Nida Gaidauskienė. Mėginimas atsiremti į stalo sidabrą (Kęstutis Navakas. Stalo sidabras, 2008)
Nida Gaidauskienė. Špyleris rašo diktantą (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Paulius Norvila: „Didžiausia jauno poeto yda ir nuodėmė – rašymas“ (interviu, 2006)
Ramūnas Gerbutavičius. Blaivus poetas – gerokai blogiau negu tvanas (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Ramūnas Gerbutavičius. Žaismingoje knygoje – įvairios svaigulio būsenos (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Rašytojas V. Normanas: „Kuriu, nes nekurti yra dar blogiau“ (2009)
Toma Gudelytė. Komparatyvistinės studijos bandymas: Giacomo Leopardi atgarsiai Alfonso Nykos-Niliūno poezijoje (2009)
Tomas Staniulis. Neužmirštama K. Navako fleitos melodija (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Vaiva Kuodytė. Pelkėjantys maisto paviršiai (Kęstutis Navakas. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų, 2007)
Valdemaras Kukulas. Didysis Navako nuotykis (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Viktorija Daujotytė. Tikrovė, kurios nėra, arba poesis electa (Kęstutis Navakas. Atspėtos fleitos, 2006)
Viktorija Šeina. Elegantiškos kronikos (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Virginijus Norvaiša. Nesubrandintos elegancijos atspindžiai (Kęstutis Navakas. Gero gyvenimo kronikos, 2005)
Živilė Petkevičiūtė. Materija tirpi kaip sniegas ar laikas (Kęstutis Navakas. Du lagaminai sniego, 2008)
O (Ostrauskas...)

Aušra Martišiūtė. Paradokso poetika Kosto Ostrausko dramose (2007)
Aušra Martišiūtė. Žaidimo peripetijos Kosto Ostrausko jubiliejaus puotoje (2006)
Jonas Lankutis. Kosto Ostrausko avangardizmas (1995)
Jurgis Blekaitis. Kostas Ostrauskas ieško savo teatro (1965-1966)
Kostas Ostrauskas, „Esu turbūt homo ludens“ (2000)
Kostas Ostrauskas: „Realistinis Čičinskas man nerūpi“ (1975)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Kostas Ostrauskas
Liūtas Mockūnas. Absurdo teatras lietuviškoj scenoj (1965)
Vincas Trumpa. Drama istorijoje ir istorinė drama (Kostas Ostrauskas, 1979)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kostas Ostrauskas (1996)
Živilė Bilaišytė. Kosto Ostrausko vėlesnioji dramaturgija (1984)
„Pypkės“ pastatymas Santaros suvažiavime (1961)
P (Paliulytė, Papievis, Parulskis...)

Aistė Ptakauskaitė. Mano tekstai – savotiška laikmečio dokumentika (interviu, 2004)
Albinas Vaičiūnas. Kultūros riteris (Kazys Puida, 2013)
Alfredas Guščius. Amplua – kintantis dydis (Astrida Petraitytė. „Trys gyvenimai“, 2009)
Audinga Peluritytė. Kelionė į amžinąjį pavasarį (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Audrius Musteikis. Meilės vainikas Birutei Pūkelevičiūtei (2008)
Audrius Musteikis. Spalvingai donkichotiška veikla (interviu su Astrida Petraityte, 2009)
Audronis Budraitis. Knygos pristatymas – herojų menančioje gimnazijoje (Leonas Peleckis-Kaktavičius. Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba, 2009)
Aurelija Stankutė. Su laužtuvu migloje (Sigitas Parulskis. Murmanti siena, 2008)
Benediktas Januševičius. Apie „dviveidį“ (Gintaras Patackas. Dviveidis Janas, 2002)
Birutė Ciplijauskaitė. Birutė Pūkelevičiūtė: moteriškasis bylojimas (2003)
Birutė Ciplijauskaitė. Birutės Pūkelevičiūtės sugrįžimas poezijon (Birutė Pūkelevičiūtė. Atradimo ruduo, 1990)
Birutė Pūkelevičiūtė. Tarp poezijos ir prozos (interviu, 1993)
Darius Pocevičius. Kaip žodžiais nugalėti weltschmerzą (Asta Plechavičiūtė. Nelyginiai metai, 2008)
Donata Mitaitė. Monografija apie rašančią autorę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)
Donatas Petrošius. Poezijoje paradoksų nėra daugiau nei gyvenime (interviu, 2009)
Donatas Petrošius. Turint gerų idėjų, galima ir iš viso nieko neveikti (interviu, 2005)
Donatas Petrošius: „Esame labai provincialūs“ (interviu, 2009)
Edvardas Čiuldė. Neinterpretabilumo keblumai (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Elena Baltutytė. Įsislaptinusi poezija (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (1)
Ernesta Juknytė. Susitikimo teologija Birutės Pūkelevičiūtės „Metūgėse“ (2008) (2)
Gediminas Kajėnas. Madingi stereotipai ir skilusi mintis (Aistė Ptakauskaitė. Ieškau darbo, 2003)
Gediminas Kajėnas. Nežinia K, arba kol gyvas, niekuo negali būti tikras (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Donatas Petrošius. Aoristas, 2009)
Inga Urbonavičiūtė. Nusigyvenusio arkangelo balsas (Kornelijus Platelis. Palimpsestai, 2004)
Ingrida Korsakaitė. Ratelio ritmu (Birutės Pūkelevičiūtės knygos vaikams, 2000)
Jūratė Baranova. ČIUPINĖJIMAI MINTIMI (Sara Poisson. Čiupinėjimo malonumas, 2007)
Kaip guru spardantis kenguru. Poetas Gintaras Patackas atsako į Danieliaus Mušinsko klausimus (2007)
Kęstutis Nastopka. Poezijos lygtys (apie Gintaro Patacko kūrybą) (1991)
Knyga apie pirmąją lietuvių rašytojų šeimą (Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė, 2003)
Kristina Buidovaitė. Astridos Petraitytės „Trys gyvenimai“ – moterų gyvenimai (Astrida Petraitytė. Trys gyvenimai, 2009)
Kūrybinė drąsa ir baimė (Sara Poisson. Interviu, 2009)
Laima Vincė. Pamokantis pasakojimas lietuvių paauglėms (Aistė Ptakauskaitė. Nerealios atostogos, 2008; (Ne)saugus žaidimas, 2009)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990. Birutė Pūkelevičiūtė (1997)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Birutė Pūkelevičiūtė (1992)
Marija Karūžaitė. Birutės Pūkelevičiūtės „Aštuoni lapai“ (1956)
Marija Pempytė. Mūsų santykiai su britais ir grybais (Paulina Pukytė. Netikras zuikis, 2009)
Marius Burokas. Aštrus poetinis regėjimas (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Marius Burokas. Galėtų rašyti humoreskas estradai (Aistė Ptakauskaitė. Ieškau darbo, 2003)
Marius Grinius. Originalus paminklas nepaprastai šeimai (Leonas Peleckis-Kaktavičius. Namuose ant pasadnos ulyčios, 2009)
Mindaugas Klusas. Geras kūrinys pasirašo pats („Pokalbiai su Sigitu Parulskiu“, 2009)
Nijolė Raižytė. Rašytojui ir vertėjui Kaziui Puidai – 120 (2003)
Pirmoji A. Griciaus premija įteikta A. Ptakauskaitei (2004)
Poetai: jeigu nebus blogiau, vadinasi, viskas gerai (interviu su Gintaru Patacku ir Tautvyda Marcinkevičiūte, 2010)
Pranas Visvydas. Birutės Pūkelevičiūtės trumpoji proza (1983)
Ramūnas Gerbutavičius. Poetui D. Petrošiui šlovės nereikia (2010)
Rašytojai Londonas dovanojo laimę gyventi ir rašyti: Mari Poisson kalbina Svajūnas Sabaliauskas (2009)
Rašytojas S. Parulskis linksmina ir pamokslauja (interviu, 2008)
Rašytojos Saros Poisson (meta)fizika (interviu, 2009)
Renata Šerelytė. Mūsų santykiai su grybais ir britais (Paulina Pukytė. NETIKRAS ZUIKIS, 2008)
Rimvydas Šilbajoris. Išvarymas iš rojaus (Gintaras Patackas. Išvarymas iš rojaus, 1981)
Rūta Poškytė-Dirkstienė: „...poezija – tik viena iš atsvaros formų.“ (interviu, 2009)
Rytis Poderis. Poetui D.Petrošiui svarbu sąžiningai rašyti (interviu, 2009)
Šalis, kurioje atšauktas Dievas (interviu su Sigitu Parulskiu, 2010)
Sigita Jakimovienė. Sigitas Parulskis ir erotika, mirties baimė ir „aš“ (2009)
Sigitas Parulskis. Kaip dangumi teka laikas (interviu, 2009)
Sigitas Parulskis. Krauju kvepiantis sniegas (interviu, 2009)
Skaidrius Kandratavičius. Apie Šmogaus sūnaus šuniškai švelnų jungą Saros Poisson apsukrių posūkių „Pasienyje“ (Sara Poisson. Pasienis, 2006)
Sondra Simanaitienė. Apie vilkę, lūšį ir žalsvąją gyvatę (Vytautas Kubilius. Birutė Pūkelevičiūtė – aktorė ir rašytoja, 2004)
Tautvydas Nemčinskas. Po įkvėpimo – iškvėpimas? (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Vaida Morkūnaitė. Pasaulis, kuriame viskas įmanoma (Asta Plechavičiūtė. Nelyginiai metai, 2008)
Vaiva Kuodytė. Pasaulis pagal Donatą Petrošių (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Valentinas Sventickas. Kritiko akrostichas „Aoristui“ (Donatas Petrošius. „Aoristas“, 2010)
Valentinas Sventickas. O buvo mūšis... (Gintaras Patackas. Didysis širdžių mūšis, 2005)
Viktorija Šeina. Apie (iš)tvermės dėsnį (Donatas Petrošius. Iš tvermės D, 2004)
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. Bambukais apsimetęs liūdesys (Gintaras Patackas. Lapė, rožė ir bambukas, 2007)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Birutė Pūkelevičiūtė (1996)
Vytautas Kubilius. Kazys Puida – rašytojas ir žurnalistas (2005)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Kazys Puida (1996)
Žemyna Aukštikalnytė. Eilėraščiai ir dienos (Rūta Poškytė-Dirkstienė. Žuvies diena, 2009)
Žmonių stebėjimas pagal „Namų Patacką“ (2005)
R (Radauskas, Radzevičius, Rakštikas...)

Alfas Pakėnas. Pasaulis pagal Radauską (2005)
Algirdas Julius Greimas. Mintys apie Henriką Radauską ir jo strėlės vietą lietuviškame danguje (1954)
Audinga Satkūnaitė. Nuo skaitytojų nuslėptos aistros, arba tikrieji „Priešaušrio vieškeliai“ (2008)
Augustinas Raginis. Vinco Ramono „Dulkės raudonam saulėleidy” (1951)
Bronys Raila. Anapus Daugyvenės (Henrikas Radauskas, 1956)
Dainius Vaitiekūnas. Pasakojimai Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“ (2000)
Domantas Razauskas. Nedainuoju eilėraščių, neskaitau dainų (interviu, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Gelbstint sakinio eilinį (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Henrikas Radauskas. Apie poeziją (1956)
Henrikas Radauskas. Atsakymas į „Metmenų“ anketą „Rašytojas egzilyje“ (1965)
Internetinio romano „Gomora“ gimimas (interviu su jo autoriumi S. Rimkumi)
Irena Šerytė. Žvilgsnis į RoRa pasaulį (Rolandas Rastauskas. Kitas pasaulis, 2004)
Jonas Grinius. Vinco Ramono „Miglotas rytas” (1960)
Jūratė Baranova. Daiktų skambesys ir poeto tyla (Vytautas Rubavičius. Verstas, 2006)
Jurgis Blekaitis. Henriko Radausko poezija (Henrikas Radauskas. Strėlė danguje, 1950)
Kęstutis Keblys. Lietuvių egzodo literatūra. Vincas Ramonas (1992)
Kol eilutės pavirsta eilėraščiu. Interviu su visą savo poeziją išleidusiu Henriku Radausku (1966)
Markusas Roduneris – lietuvių literatūros patriotas (2009, interviu)
Mindaugas Grigaitis. Akistata su neįmanomybe. Subjekto identiteto krizės ženklai Broniaus Radzevičiaus romane „Priešaušrio vieškeliai“ (2006)
Neringa Mikalauskienė. Recenzijų ilgesys ir tekstų kalba (Vytautas Rubavičius. Verstas, 2006)
Pasikalbėjimas su Henriku Radausku (1951)
Pranas Visvydas. Žvilgsnis į H. Radausko poeziją (1970)
Raimundas Marius Lapas. Kitokios Lietuvos ilgesys... (2009)
Ramutė Dragenytė. Aktorius sugrįžo (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Rašytojo laimėjimai yra tekstai (interviu su Giedra Radvilavičiūte, 2010)
Rimvydas Šilbajoris. Radauskas – modernistas (1969)
Rolandas Rastauskas. Mano tėvynė yra frazė, liaudiškai šnekant – sakinys (2006)
Sigita Bartkutė. Metimas (Rolandas Rastauskas. Metimas, 2006)
Tarp kalbų ir tarmių (interviu su Marku Roduneriu, 2009)
Tomas Venclova. Nenugalimoji arkadija (Henrikas Radauskas. Eilėraščiai, 1965–1970)
Viktorija Skrupskelytė. Dinamiškoji Radausko poezijos samprata (1971)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Henrikas Radauskas (1971)
Vilija Dailidienė. Jūra – ne vien paplūdimys (Rimtautas Rimšas, Ne Karibų kruizas. Gimtasis žodis, 2008)
Vilis Normanas. Literatūra kaip literatūros neigimas (Vaiva Rykštaitė. Plaštakių sindromas, 2009)
Vincas Natkevičius. Vinco Ramono beletristika (1980)
Vytautas Kubilius. Kūrybos individualumo ir autonomiškumo link (Henrikas Radauskas, 1996)
Vytautas Rubavičius. Gyvenimas po samurajaus kalavijo šviesa (2007)
S (Savickis, Skabeika, Skablauskaitė...)

A. V. Sadūnaitės stiprus ūgis (Danguolė Sadūnaitė. Tu esi mano žemė, 1968)
Agnė Žagrakalytė. Visai ne ėriukai (Stasys Stacevičius. NE ĖRIUKAI NAKTY, 2008)
Alė Rūta. Neužmirštamas Stasys Santvaras (1992)
Aleksandra Fomina. Negyva proza (Tomas Staniulis. Diena, kurią verkiau visą, 2008)
Aleksandras Šidlauskas. Džiaugsmo ir skausmo poezija (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Balys Sruoga: atsiminimų nuotrupos (1972)
Alvydas Šlepikas. Eilėraščiai tuščiai galvai (Rimvydas Stankevičius. Randas, 2002)
Angelė Jasevičienė. Tarp Biblijos ir šizofrenijos (Tomas Staniulis. Diena, kurią verkiau visą, 2008)
Apie avytę Betliejuje, didžiąją žuvį ir nediktuojamus diktantus (Rimvydas Stankevičius, 2014)
Audrius Musteikis. Estų tiesa ir teisingumas – lietuviams
Birutė Ciplijauskaitė. Marijos Saulaitytės eilėraščiai (Marija Saulaitytė. Šeštoji diena, 1974)
Brigita Speičytė. Uodas, menka bjaurybė, arba Smulkiu šriftu apie Silva rerum (Kristina Sabaliauskaitė. Silva Rerum, 2008)
Darius Pocevičius. Modernus poezijos statybininkas (Bruno Sangis. Kryptys, 1967)
Darius Pocevičius: Eglė perrašė Eglę (Eglė Sakalauskaitė. Žalčių karalienė, 2006)
Gabija Bankauskaitė-Sereikienė. Soliarinė Balio Sruogos tekstų poetika (2006)
Gabija Sereikienė. Balio Sruogos lyrika simbolizmo kontekste (2002)
Gabrielė Labanauskaitė. Kam skambina varpai? (Jonas Strielkūnas. Ligi dvyliktos, 2003)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Aurelija Stankutė „Leiskime laiką“, 2009)
Ginta Čingaitė. Kazio Sajos dramaturgija iš recepcinės istorijos perspektyvos (2009)
Ginta Čingaitė. Parabolės schemos Kazio Sajos dramoje „Mamutų medžioklė“ (2013)
Gintaras Bleizgys. Pamąstymai apie antspaudo laužymą ir gėrio karą prieš gėrį (Rimvydas Stankevičius. Laužiu antspaudą, 2008)
Gintarė Adomaitytė: Gal iš sapnų, gal iš svajonių (Eglė Sakalauskaitė. Žalčių karalienė, 2006)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Jausmo momentas (Danguolė Sadūnaitė. Baltas ievos medis, 1977)
Jaroslavas Melnikas. Juodoji Jono Strielkūno dėžė (2009)
Jeronimas Žemkalnis. Sajos mažosios pjesės (1969)
Jonas Lankutis. Kazys Saja: tarp komedijos ir dramos (1983)
Jonas Strielkūnas. Ketureilio kalėjime – nuo pat vaikystės (interviu, 2009)
Jonas Strielkūnas. Ranka prie stalo prirakinta (interviu, 2009)
Jonas Strielkūnas: „Gyvendavome literatūra“ (interviu, 2009)
Juozas Algimantas Krikštopaitis. Ieva Simonaitytė (2008)
Juozas Brazaitis. Stasio Santvaro „Atidari langai“ (1981)
Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras perkopė 70 metų slenkstį (1972)
Jurgis Blekaitis. Balys Sruoga: asmuo ir teatro kūrėjas (1948)
Jurgis Blekaitis. Balys Sruoga: keli kūrybos bruožai (1958)
Jurgis Jankus. Dvi dienos pas Santvarą (1982)
Jurgos Ivanauskaitės premija – Rimvydui Stankevičiui
Justinas Žilinskas. Tamsos varpai, šviesos varpai (Jonas Strielkūnas. Tamsos varpai, šviesos varpai, 1998)
Kazimieras Barėnas. Stasio Santvaro „Buvimo pėdsakai“ (1984)
Kazys Saja. Kuriantis kitokias pasakas apie du karalius (interviu, 2009)
Kazys Saja: atsisveikinu su jaunaisiais skaitytojais (interviu, 2009)
Kęstutis Navakas. Du tomai Jono (Jonas Strielkūnas. Lyrika, 2009)
Laimantas Jonušys. Vytauto Skripkos eilės (Vytautas Vilimas Skripka. Mažoji rinktinė, 2007)
Laimutė Adomavičienė. Liūnės Sutemos sugrįžimas
Legionas. Lai gulbės lieka žiemoti (replika R. Stankevičiui, perskaičius jo eilėraščių knygą „Randas“) (2002)
Liudas Gira. Edmundas Steponaitis (1892–1908 m.)
Marija Stankus-Saulaitė. Mano sapnuose vaikštai, Lietuva... (interviu, 1993) (1)
Marija Stankus-Saulaitė. Mano sapnuose vaikštai, Lietuva... (interviu, 1993) (2)
Marius Burokas. Lyg brūkštelėjimas, lyg kirtis (Vytautas Vilimas Skripka. Ramu kaip prieš mirtį, 2005)
Mindaugas Klusas. Europos laurai rašytojai Laurai
Pokalbis su rašytoja Kristina Sabaliauskaite (2009)
Ramūnas Gerbutavičius. Pasakose glūdi ir tautos būdas (interviu su Leonardu Sauka, 2009)
Ramutė Dragenytė. Patogi poezija (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Rašantis absoliučioje tyloje (Rimvydo Stankevičiaus kryžminė apklausa, 2003)
Renata Šerelytė. Daiktų miškas neturi pabaigos (Kristina Sabaliauskaitė. Silva Rerum, 2008)
Renata Šerelytė. Magiškas barokas (Kristina Sabaliauskaitė. Silva Rerum, 2008)
Rimvydas Šilbajoris. Balys Sruoga ir simbolistai (1976)
Rimvydas Šilbajoris. Keturi poetai, neužmirštą Jeruzalės (Marija Saulaitytė, 1992)
Rimvydas Stankevičius. Knyga „Laužiu antspaudą“ yra bandymas išsiveržti į anapusybę (2008)
Rimvydas Stankevičius. Patys paprasčiausi burtažodžiai (interviu, 2009)
Rimvydas Stankevičius. Pomiškis kirtavietėje (interviu, 2009)
Rimvydas Stankevičius: „Mirtį palikau ramybėje. Dabar buriu“ (interviu, 2009)
Robertas Keturakis. Išsipildęs gyvenimas ir išsipildžiusi mirtis (apie Stasį Santvarą, 2004)
Tomas Andriukonis. Ėjimas tiltu (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Tomas Kavaliauskas. Apie postkomunistinių fenomenų kaitą ir tęstinumą iš Almanto Samalavičiaus perspektyvos (Almantas Samalavičius. Kaita ir tęstinumas, 2008)
Tomas Staniulis. Neišmatuojamas tylos skambėjimas (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Vaidonė Kučinskienė. Laikina ar išliekama? Kazio Sajos ir Juozo Glinskio groteskas (2002)
Vaiva Žiauberienė. Kaip į poetinį užantį užklysta Dievas (Rimvydas Stankevičius. Laužiu antspaudą, 2008)
Valentinas Sventickas. Dvylikta (Jonas Strielkūnas. Ligi dvyliktos, 2003)
Viktorija Skrupskelytė. Ką kalba žemė ir dangus (Marija Saulaitytė. Kai mes nutylam, 1967)
Virginija Paplauskienė. Neleisk man būti vienai (Danguolė Sadūnaitė, 2002)
Vitas Areška. Apokalipsės repeticija poezijoje (Rimvydas Stankevičius. Tylos matavimo vienetai, 2006)
Vitas Areška. Norėjęs gimti dvidešimčia metų vėliau (2011)
Vytautas Kaziela. Vytautas Vilimas Skripka – Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2008)
Vytautas Kubilius. Stasys Santvaras (2003)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika: Balys Sruoga (1982)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus literatūra: Leonas Skabeika (1996)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus literatūra: Stasys Santvaras (1996)
Š (Šemerys, Šerelytė, Šileika...)

A. G. Šitokios „poezijos“ turėtų būti konfiskuojamos (apie Salį Šemerį, 1924)
A. Škėmai – 40 metų (1951)
Aistė Kisarauskaitė. Ričardo Šileikos pašto istorijos (2009)
Aleksandra Fomina. Yra apie ką pamąstyti, ypač – vyrams (Violeta Šoblinkaitė-Aleksa. Skyrybų kambariai, 2008)
Aleksas Dabulskis. Nei iš šonkaulio, nei iš kelmo (Violeta Šoblinskaitė. Obuoliai iš meilužių sodo, 2004)
Alfas Pakėnas. Poezijos princui atminti (Vladas Šlaitas, 2005)
Alfas Pakėnas. Prisiminimų ir svajonių poetas (Vladas Šlaitas, 2005)
Andrius Sietynas. Ignas Šeinius (1889–1959)
Audrius Musteikis. Žalia R. Šavelio tyla Šilėnuose (interviu, 2009)
Augustinas Raginis. Antano Škėmos „Balta drobulė” (1959)
Augustinas Raginis. Leono Švedo poezija (Leonas Švedas. Sugrįžimai į Sodomą ir Gomorą, 1963)
Augustinas Raginis. Paprasto poetinio žodžio išpažinėjas (Vladas Šlaitas. Pro vyšnių sodą, 1973)
Aušra Prieskienienė. Piktdžiugiškas angelo žvilgsnis į žemę (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Bronys Raila. Šeinius gyvenimo verpetuose (apie Igną Šeinių, 1959)
Dainius Gintalas. Didelis ir drąsus (Darius Šimonis. Rykštė, 2001)
Dainius Gintalas. „Ašarą kūdą nubraukęs“ (Ričardas Šileika. Metraščiai, 1998)
Dalia Kuizinienė. Katastrofizmo pajautos Antano Škėmos novelių rinkinyje „Nuodėguliai ir kibirkštys“ (2003)
Darius Cikanavičius. Triadinis šokis (Tomas Šinkariukas. Šokis, 2008)
Darius P. Imk ir skaityk. (D. Šimonio knygos „Rykštė” skaitymo instrukcija) (2001)
Darius Pocevičius. Kur brėžiama literatūrinių paribių linija? (Tomas Šinkariukas. Šokis, 2008)
Darius Pocevičius. Ričardo Šileikos apkaltos kalba (Ričardo Šileikos vardo provincija Nr. 345, 2003)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Kas už durų? (Renata Šerelytė. Mėlynbardžio vaikai, 2008)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Skyrybos: literatūrinės, istorinės, egzistencinės... (Violeta Šoblinkaitė-Aleksa. Skyrybų kambariai, 2008)
Gintaras Patackas, Darius Pocevičius. Tomos Šinkariuko „Šokis“ ant egzistencinės ribos su mačete rankoje (Tomas Šinkariukas. Šokis, 2008)
Goda Lučiūnienė. Vaikystės negatyvai (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Imelda Vedrickaitė. Lidijos Šimkutės sėkmė Australijoje (2004)
In memoriam Vladas Šimkus (1936.X.15 – 2004.IX.6)
Indrė Žekevičiūtė. Neišgirstas poezijos princas (Vladas Šlaitas, 1997)
Ineta Žymančiūtė. Antano Šimkaus „Sezonas baigtas“ (2010)
Irvis Šeinius. Ignas Šeinius – diplomatas (2000)
Išėjo su kompasu. In memoriam Vladui Šimkui (2004)
Isolda Poželaitė-Davis. Antrasis ilgesys (Lidija Šimkutė. Antrasis ilgesys, 1978)
Jonas Lankutis. Mitologizuota realybė Sauliaus Šaltenio pjesėse (1983)
Jonas Vabuolas. Vaiko žvilgsnis pro Dievo langą (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Judita Vaičiūnaitė. Goštauto rūta, deimantų žodžiai (Darius Šimonis. Spiečius, 1997)
Juozas Stonys. Šeinius. Intymaus psichologizmo poetika (1979)
Juozas Tumas-Vaižgantas. Mūsų naujaautoriai (apie Salį Šemerį, 1924)
Jūratė Sprindytė. Sauliaus Šaltenio „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Lituanica“ (1996)
Jurgis Blekaitis. Antano Škėmos atsisveikinimas (1961)
Jurgos Ivanauskaitės premija – R. Šerelytei
Kanados lietuvis rašytojas A.Šileika: „Lietuva man – lyg fantazija“ (interviu, 2009)
Karolis Baublys. Atgimstančių vertybių pasaulis (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Karolis Baublys. Ką bendra turi „samanė“, poezija ir moterys? (Ričardo Šileikos vardo provincija Nr. 345, 2003)
Kazys Požėra. Obuoliai iš Marijos Magdalietės rankų (Violeta Šoblinskaitė. Obuoliai iš meilužių sodo, 2004)
Kęstutis A. Trimakas. Rašytoja Renata Šerelytė – šimtamečio „Draugo“ viešnia (2009)
Kęstutis A. Trimakas. Renatos Šerelytės romanas „Mėlynbarzdžio vaikai“ (2009)
Kęstutis Keblys. Antano Škėmos „Balta drobulė” (1968)
Laura Auksutytė. Kibertekstas ir Ričardo Šileikos sms’ai (2005)
Lidija Šimkutė. Man reikia vėjo, erdvės (interviu, 1992)
Linas Kranauskas. Knygos ore apie Dariaus Šimonio „Rykštę“ (2003)
Liudas Giraitis. Darius Šimonis ir jo „Rykštė“. Lietuviškas natūralizmas: tarp Niujorko, Fudzijamos ir „kralikų“ (Darius Šimonis. Rykštė, 2001)
Liudas Gustainis. Sąmonės būvis kaip reiškinys (Violeta Šoblinskaitė. Vilkų marti, 2003)
Liudas Gustainis. Tai sukūrys gegužinis (Alvydas Šlepikas. Lietaus dievas, 2005)
Marius Burokas. Juk turėtų būti kažkas daugiau (Alvydas Šlepikas. Tylos artėjantis, 2003)
Marius Burokas. Viena neįprasčiausių (Ričardo Šileikos vardo provincija Nr. 345, 2003)
Mirmeka Alba. Mėgstantiems gerą teksto kokybę (Tomas Šinkariukas. Hambetas, 2001)
Mykolas Karčiauskas. Iki šerdies sprogęs medis (apie Paulių Širvį, 2009)
Nijolė Raižytė. Paroda „Ignas Šeinius – lietuvių ir švedų rašytojas“ (2009)
O. Pl. Puidienė. Naujoji kūryba su „Granata krūtinėj“ (1924)
Ona Mikailaitė. Antroji Lidijos Šimkutės poezijos knyga (Lidija Šimkutė. Prisiminimų inkarai, 1982)
Petras Panavas. Kartą vasarą tarp keturių vėjų (apie Salį Šemerį, 2009)
Poezija – daugiau nei tik kalba. Poetę Lidiją Šimkutę kalbina Robertas Danys (2008)
Poezija, magija ir likimas. Poetę Lidiją Šimkutę kalbina Jolanta Sereikaitė (2006)
Pranas Naujokaitis. Igno Šeiniaus pomirtinė knyga (Ignas Šeinius. Vyskupas ir velnias, 1959)
R. Šerelytė: „Prie stalo palinkęs rašytojas – visai neromantiškas padaras“ (interviu, 2010)
Ramutė Dragenytė. Žodžio švytėjimas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola, 2008)
Ramutė Vaitiekūnaitė. Nuo Veliuonos piliakalnio - į literatūros arimus (Violeta Šoblinskaitė. Vilkų marti, 2003)
Rasa Čergelienė. Skambantis skeletas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola / Thought and Rock, 2008)
Rasa Čergelienė. Skambantis skeletas (Lidija Šimkutė. Mintis ir uola, 2008)
Rašytojos Renatos Šerelytės kūrybos įvadas (2009)
Renata Šerelytė nebėga nuo autobiografiškumo (interviu, 2008)
Renata Šerelytė. Laiko portretas su kulka širdyje (interviu, 2009)
Renata Šerelytė. Pradų trauka ir atostūmis (Violeta Šoblinskaitė. Vilkų marti, 2003)
Renata Šerelytė. Šokėjas ant užsilenkusio spindulio (Tomas Šinkariukas. ŠOKIS, 2008)
Renata Šerelytė. Sovietmečio Mesalinos istorija (Violeta Šoblinkaitė-Aleksa. Skyrybų kambariai, 2008)
Renata Šerelytė: „Romane „Mėlynbarzdžio vaikai“ yra sukaupta daug skausmingų asmeniškų dalykų“ (video, 2008)
Rima Palubinskienė. Ironiškoji Antano Škėmos kritikos plunksna (2009)
Rimantas Kmita. Apvertimas kaip Vlado Šimkaus poetinis principas (2007) (1)
Rimantas Kmita. Apvertimas kaip Vlado Šimkaus poetinis principas (2007) (2)
Rimvydas Šilbajoris. Lietuvių egzodo literatūra. Antanas Škėma (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Žmogus Antano Škėmos kūryboje (1960)
Rimvydas Šilbajoris. Žvilgsnis į Antano Škėmos dramaturgiją (1992)
Salys Šemerys: įsimylėjęs savo miestą, jūrą ir gyvenimą (2013)
Sigitas Geda. Kryme. In memoriam Vladas Šimkus (1936-2004)
Su tylos artėjančiu. Poetą Alvydą Šlepiką šnekina Liudvikas Jakimavičius (2003)
Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (1)
Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (2)
Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (3)
Vaiva Narušienė. Nepritapęs ir nepritampantis. Dvikalbė Leono Švedo kūryba (2003) (4)
Vaiva Narušienė. „Nesakykit, kad buvau nesusitaikęs su pasauliu ir savimi“. L. Švedo eilėraštis „curriculum vitae“ (2003)
Viktorija Daujotytė. „Einu į potekstę. Tyliu“ (apie Vladą Šimkų, 2006)
Viktorija Jonkutė. Pasaulis pagal R. Šerelytę, arba Dar kartą apie Mėlynbarzdžio vaikus (Renata Šerelytė. „Mėlynbarzdžio vaikai“, 2009)
Viktorija Skrupskelytė. Egzodo poezijos šuoliai. Vladas Šlaitas (1971)
Viktorija Vosyliūtė. Trečias brolis ir poetas R.Šileika: „Pasaulyje blaivus protas – retenybė” (2008)
Vladas Šimkus. Jaunųjų poetų poezija – gryna nuobodybė (1998)
Vladas Šimkus. Pakarti negalima pasigailėti (1973)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Antanas Škėma (1996)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Vladas Šlaitas (1996)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Ignas Šeinius (1996)
Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija (Leonas Švedas) (1996)
„Prototipai su šakėmis manęs nesivaiko“. Alvydą Šlepiką šnekina Liudvikas Jakimavičius (2006)
T (Tamošaitis, Tarulis, Taškauskas...)

A. Gražumas. Petro Tarulio „Žirgeliai padebesiais“ (1948)
Agnė Jurčiukonytė. Keturvėjiška trauktinė: teatriškas Petro Tarulio eksperimentas (2003)
Albertas Zalatorius. Ar skaitysime Tarulį? (1991)
Albertas Zalatorius. Ar skaitysime Tarulį? Keletas pasvarstymų tradicinio įvado vietoje (1991)
Aleksandra Fomina. Ne vien dvasia žmogus gyvas (Regimantas Tamošaitis. Vitaminų pardavėjas, 2007)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Keturi vėjai ir keturvėjininkai: Teofilis Tilvytis (1949)
Algimantas Lyva. Ištikimas jaunatviškam maištui (Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas, 2008)
Algimantas Stanaitis. Teofilis Tilvytis skirtingose epochose (foto, 2013)
Algirdas Titus Antanaitis. Romanas apie didelį miestą ir nedidelį žmogų („Vilniaus rūbas“, 1968)
Antanas Vaičiulaitis. In memoriam Juozui Tysliavai (1962)
Apie internetą, seksą, Seimą ir viešąją sferą: interviu su Artūru Tereškinu (2007)
Audinga Peluritytė. Šalutinis poveikis (Regimantas Tamošaitis. Vitaminų pardavėjas, 2007)
Aušra Martišiūtė. Petro Tarulio apeliacija 1993-ųjų teismui (1993)
Christoph Zürcher. Juozas Tysliava: žodinių vertybių meistras (1998)
Daiva Ausėnaitė. Artūras Tereškinas – marginalų ekspertas arba mokslininkas, sugriovęs normalumo sąvoką (2008)
Dalia Striogaitė. Avangardizmo estetinės sistemos katekizmas (P. Tarulio „Nuovakarių skiauterys“, 1998)
Deimantė Juozilaitytė. Ypatingo nerimo poetas. Žmogus ir pasaulis Juozo Tysliavos kūryboje (2003)
Giedrė Kazlauskaitė. Skaitiniai (Ieva Toleikytė. „Garstyčių namas“, 2009)
Jūratė Baranova. Nedisciplinuotas rašymas ir jo malonumai (Regimantas Tamošaitis. Vitaminų pardavėjas, 2007)
K. Linas [Kazys Boruta]. Tysliavos „Nemuno rankose” (1924)
Ramunė Brundzaitė. Stipriai lietingas poetinis krikštas (Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas, 2008)
Ramutis Karmalavičius. Po žemėm aidai (Artūras Tereškinas. Grindinio žuvys. 1991)
Regimantas Tamošaitis apie knygas (interviu, 2009)
Regimantas Tamošaitis: „Apie vitaminus – beveik rimtai“ (2008)
Regimantas Tamošaitis: „Pasaulis yra didesnis už mus“ (2008)
Tomo Taškausko „Audrapaukščio monologas“: poezija lyg vėjo pėdsakas ant vandens (2008)
Vanda Zaborskaitė. Jurgis Tornau – dar kartą (2009)
Vygandas Šiukščius. Ar skaitysime Tarulį? (1999)
Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse: Teofilis Tilvytis (1982)
U (Urnevičiūtė...)
Rima Pociūtė. Leona: liūtės dalis neherojiškoje visuomenėje (Dalia Urnevičiūtė. „Leona“, 2009)
V (Vaičiūnaitė, Valenta, Valionis...)

25 Tomo Venclovos atsakymai į tiek pat Lauryno Katkaus klausimų (1999)
Agnostikas su tikėjimo potencialu. Poetas Tomas Venclova atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus (2005)
Aldona Veščiūnaitė. Tik aidas žodžiuose dainos (interviu, 1992)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. A. Vaičiulaičio „Valentina” – pastabos antrosios laidos proga (1952)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Antano Vaičiulaičio Italijos vaizdai (1949)
Algirdas Landsbergis. Tomą Venclovą pasitinkant (1977)
Algirdas Verba. Nei šis, nei tas apie katarsį (1999)
Alisa televizijos šalyje – Indrė Valantinaitė (interviu, 2008)
Alvydas Valenta. Poetinė branda – knygų spintoje (interviu, 2006)
Alvydas Valenta. „Žinau, kad priplauksime žemę…“ (interviu, 1999)
Antanas Seibutis. Rimanto Vanago kūryboje – biržietiški motyvai (2009)
Aušra Martišiūtė. Flirtas su absurdu (Mindaugas Valiukas. Kreatyvo mirtis, 2006)
Dainius Gintalas. Rantas (Artūras Valionis. Skrendant nelieka pėdsakų, 2003)
Dainius Juozėnas. Vilniaus vardynas (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Danutė Ona Žilienė. Skaitant Juditos Vaičiūnaitės „Vaikystės veidrodyje“ (1996)
Darius Pocevičius. Užsikodavęs (Artūras Valionis. Skrendant nelieka pėdsakų, 2003)
Donata Mitaitė. Atšiaurus Tomo Venclovos eilėraščių pasaulis (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Edvardas Čiuldė. Nauji įspūdžiai senųjų kontekste (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. „...Panai šukuodavo mano kaltūnus...“ (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Gal šiek tiek ir jotvingis. 2005 m. Jotvingių premijos laureatą Tomą Venclovą kalbina Liudvikas Jakimavičius (2005)
Gasparas Aleksa. Ilgai ilgai važiuoti Žemaičių plentu (Apie Algirdą Verbą, 2006)
Gintarė Bernotienė. Pirmasis Juditos Vaičiūnaitės „Raštų“ tomas (2005)
Ilona Gražytė-Maziliauskienė. Apie daiktų paviršium čiuožiantį laiką (Aldona Veščiūnaitė. Žodžiai kaip salos, 1976)
Inga Urbonavičiūtė. Stogo ir kupranugario lenktynės (Aldona Veščiūnaitė. Blykstelėjimai šimtmečiui baigiantis ir kiti netikėtumai, 2004)
Interviu: Mindaugas Valiukas keramiką keičia į vinis (2004)
Jonas Mačiukevičius. Keista būti čia (Apie Algirdą Verbą, 2006)
Judita Vaičiūnaitė. Stengiuosi savo dvasia išlikti laisva (interviu, 1989)
Jurga Žąsinaitė. Paryžietiška publicistika, arba „Gyvieji“ kultūrų tiltai (Rimantas Vanagas. Laiškai iš Paryžiaus, 2008)
Karolis Baublys. Paskutinė Algimanto Mackaus knygų leidimo fondo knyga (Aldona Veščiūnaitė. Edvinas Gražiaveidis keliauja į Marsą, 2006)
Karolis Baublys. „Vampyrai lakavo man kojų nagus“ (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Antanas Vaičiulaitis (1992)
Linas Kranauskas. Poezijos pilotė (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Liūtas Mockūnas. Paskutinieji iš Lietuvos. Tomas Venclova (1997)
Marie Clare. Tomo Venclovos brangakmenių skrynelė (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Marija Stankus-Saulaitė. Veščiūnaitės vaizdai (Aldona Veščiūnaitė. Aidinčios upės, 1985)
Marius Burokas. Dialogas tarp pasaulių (Alvydas Valenta. Noriu būti gyvenimo dalininkas, 2003)
Marius Burokas. Knyga, atkeliavusi iš užjūrio (Aldona Veščiūnaitė. Blykstelėjimai šimtmečiui baigiantis ir kiti netikėtumai, 2004)
Marius Burokas. Per kultūros „stiklą“ (Artūras Valionis. Skrendant nelieka pėdsakų, 2003)
Mindaugas Valiukas: atėjęs – pamatęs – (ne?)nugalėjęs (interviu, 2008)
Neviltis yra vilties forma. Su poetu Tomu Venclova kalbasi Bronisławas Majus (1990)
Nida Gaidauskienė. Išlikti (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Poetui Tomui Venclovai – 2009 metų Tolerancijos žmogaus titulas
Pranas Visvydas. Sąmoningų nesąmonių galerijoje (Rimas Vėžys. Raidės laiko griaučiuose, 1969)
Ramutė Dragenytė. Juditos Vaičiūnaitės „Raštų“ pristatymas (2005)
Ramutė Dragenytė. Pirmas kartas (Indrė Valantinaitė. Žuvim ir lelijom, 2006)
Renata Šerelytė. Lenino galva, mini sijonai ir maišto dvasia (Laima Vincė. Lenino galva ant padėklo, 2008)
Rimantas Glinskis. Jubiliejiniai Antano Venclovos vertinimai (2006)
Rimvydas Šilbajoris. Įspūdžiai iš A. Vaičiulaičio kūrybos (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Pastabos apie Tomo Venclovos kūrybą (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Žodžio meistras Antanas Vaičiulaitis (1992)
Sondra Simanaitienė. Kas pučia per Mindaugo Valiuko haiku langelį (Mindaugas Valiukas. Dambrelis, 2006)
Sondra Simanaitienė. Žiaurūs ir nekalti M. Valiuko žaidimai (Mindaugas Valiukas. Vogta vinis, 2003)
Tadas Vidmantas apie…(2009)
Tautvydas Nemčinskas. Tomo Venclovos „Sankirtos“ kodai: „Akimirkų suma prilygsta sielai...“ (2005)
Tomas Staniulis. Slaptasis lietuviško haiku meistras (Mindaugas Valiukas. Dambrelis, 2006)
Tomas Venclova apie namus, tikėjimą, mirtį ir poezijos gimimą (interviu, 2006)
Tomas Venclova ginčijasi su politika ir lemtimi (interviu, 2007)
Tomas Venclova. Man laisvė ir tiesa – svarbiau už tautą (interviu, 2009)
Tomas Venclova. Poeto tikslas – palikti pėdsaką (interviu, 2009)
Tomo Venclovos interviu laiške Aušrai Stanaitytei (1995)
Valdemaras Kukulas. Algirdo Verbos katarsiai (2001)
Valdemaras Kukulas. Keletas detalių Algirdo Verbos portretui (2006)
Varnas. Architektūros motyvai J. Vaičiūnaitės lyrikoje (2007)
Virginija Vita. Gyvenimo kasdienybės magija. Juditos Vaičiūnaitės atminimui (2005)
Vytautas Ambrazas. Tomas Venclova italų kalba (Tomas Venclova. Cinquantuno poesie e una lettera, 2003)
Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija. Tomas Venclova (1996)
Vytautas Toleikis. Vilniaus vardai pagal Tomą Venclovą (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Verstinės literatūros kritika

Agnė Žagrakalytė. Ak, Eluard’as (Paul Eluard. PASAULIS – VIENATVĖ, 2008)
Aleksandra Fomina. Du būdai reaguoti į žavių blondinių nuotykius (Terry Southern, Mason Hoffenberg. Pupytė Kendi, 2009)
Alfonsas Andriuškevičius. Pro Li Po / Hintono poezijos prizmę (2009)
Astrida Petraitytė. Savaitė su (ne)tikėliu Thomu (Mannu)
Aušra Kaziliūnaitė. Mitologinis zoologijos sodas (Jorge Luis Borges. PRAMANYTŲ BŪTYBIŲ KNYGA, 2008)
Britų rašytojas savo detektyvams veikėją pasiskolino iš F.Dostojevskio (interviu su Rogeriu N. Morrisu, 2009)
Bryony Gordon. Pripažinkim, Hario Poterio burtai išsikvėpė prieš daugelį metų (2009)
Chuckas Palahniukas: „Nematomi monstrai gyvena kiekviename iš mūsų“
Darius Pocevičius. Ar dera intelektas pasakoje? (Marguerite Yourcenar. „Rytietiškos novelės“, 2008)
Darius Pocevičius. Kodėl jokia valdžia niekada nelegalizuos narkotikų (Aldous Huxley. „Suvokimo durys“. „Rojus ir pragaras“, 2008)
Darius Pocevičius. „Fante buvo dievas“. Ar didysis Bukas buvo teisus? (John Fante. Paklausk dulkių, 2008)
Donatas Paulauskas. Narkašas (William S. Burroughs. „Narkašas“, 2009)
Donatas Petrošius. Mes be Fluxus nenurimsim (Mr. Fluxus: kolektyvinis Jurgio Mačiūno (1931–1978) portretas, 2009)
Gabrielė Gailiūtė. Gelbėk mus nuo pikto (Bret Easton Ellis. „Amerikos psichopatas“, 2009)
Gediminas Jankauskas. Poetų karalius Jeanas Cocteau
Genovaitė Dručkutė. Du vieno autoriaus romanai lietuviškai (Romain Gary. „Gyvenimas dar prieš akis“, 2008; „Moters šviesa“, 2009)
Giedrė Kazlauskaitė. Rein Raud „Hektoras ir Bernardas“ (2006)
Gintaras Šiuparys. Latvių rašytoja mato niūrią ateitį (interviu su Inga Abele, 2009)
Gintautas Mažeikis. Žiniasklaidos dievas Manitu ir pavergtosios revoliucijos (Viktoro Pelevino „SNUFF“, 2013)
Irena Potašenko. Kada plunksnos paliestas popierius pradės skleisti svilėsių kvapą? (Vladimir Sorokin. Ledas, 2007)
J. G. Ballardo „Saulės imperija“ – karo košmaras, kurį galima pamilti
J. Slovackis – poetas A. Mickevičiaus šešėlyje (2009)
Jadvyga Bajarūnienė. Goethe – klajūnas ar keleivis? (2009)
Jurga Žąsinaitė. Baltiškosios mitologijos literatūrinės projekcijos (Laima Muktupāvela. Kilpa, 2006)
Karolis Klimka. N. Klein. „Šoko doktrina“ (2009)
Kęstutis A. Trimakas. Kraštutinis feminizmas Dan Brown romane
Kiekvienas žodis – iš užburto rato (Herta Müller, 2009)
Knutas Skujeniekas: „Mes dabar maitinam utėles...“ (interviu, 2009)
Košmaramžiai Kurto Vonneguto romane „Titano sirenos“
Kristina Kučinskaitė. Bukowskio eilėraščiai nėra literatūrinis kūrinys (Charles Bukowski. Pragaras skirtas vienišiems, 2007)
Kristina Kučinskaitė. Henris Činaskis. Tfu... Charles Bukowski (Charles Bukowski. Faktotumas, 2008)
Kristina Kučinskaitė. Šviesos paieškos: Suvokimo durys (Aldous Huxley. Suvokimo durys. Rojus ir pragaras, 2008)
Kristina nuo Jūros. Netikėtumą demaskuojanti knyga (Julio Cortazar. „Kronopų ir garsenybių istorijos“, 2008)
Laura Laurušaitė. Švelnaus žiedo heliocentriška jėga (Zenta Mauriņa. TREMTIES TRAGIZMAS, 2007)
Lina Spurgevičiūtė. Žmogus mieste. Miestas žmoguje (Italo Calvino. Nematomi miestai, 2006)
M. Pavičiaus romanas „Chazarų žodynas“
Maorių mitai ir legendos (2009)
Margarita Varlašina. Lietuviškos Dostojevskio šaknys (Aimée Dostojevskaja. Dostojevskis dukters akismis, 2007)
Martin Meyer. Gyvenimo kalba, pasaulio tyla: 50-osioms Alberto Camus mirties metinėms (2010)
Mindaugas Peleckis. Nuogas: Vertėjos vargai, arba tarp Vidinio Liurbio ir Vidinio Mulkio (William S. Burroughs. Nuogas kąsnis, 2009)
Mindaugas Peleckis. Plikas laikas (Jean Paul Sartre. „Šleikštulys“, 2009)
Monika Kutkaitytė. Sunkmetis latvių poetę išlaisvino (interviu su Inga Gaile, 2009)
Naujas F. Beigbeder romanas – cenzūruotas
Naujasis Švedijos rašytojo S. Whilde‘s Zaratustra ragina patirti dvasinį orgazmą
Nida Matiukaitė. Vokietijos kultūros dienos Th. Manno namelyje (2009)
Ramūnas Čičelis. Kreipiniai į Bandinį (John Fante. Paklausk dulkių, 2008)
Rašytojas U. Eco: „Mėgstame sąrašus, nes bijome mirti“ (interviu, 2009)
Renata Šerelytė. Gaivališkas patrakėlio gyvenimas (James Patrick Donleavy. Patrakėlis, 2008)
Renata Šerelytė. Kai atsiveria sklendės (Aldous Huxley. Suvokimo durys. Dangus ir pragaras, 2008)
Renata Šerelytė. Liežuvio galia (Zbigniew Mentzel. Visos pasaulio kalbos, 2008)
Renata Šerelytė. Mentaliteto ratilai (Jurij Andruchovyč. Dvylika ratilų, 2008)
Renata Šerelytė. Seksas ir ufonautai išpardavimo metu (Kurt Vonnegut. SVEIKI ATVYKĘ Į BEŽDŽIONYNĄ, 2009)
Rimantas Šalna. Juliuszas Słowackis ir Lietuva (2009)
Rita Ivinskytė. Apmąstau pasaulį. Szymborskos (2009)
Šarūnas Girdėnas. „Disaster capitalism“ ateina: kas dabar bus? (Naomi Klein. Šoko doktrina. 2009)
Sjónas, islandas iš antikvariato (interviu, 2009)
Švedijos detektyvų karalienei Karin Alvtegen svarbiausia – ramybė (2009)
Tomas Staniulis. Ieškau prieglaudos pas žmonių Viešpatį: „Saugok mane...“ (Koranas. Literatūrinių prasmių vertimas, 2008)
Tomas Staniulis. Iškrypę, bet seksualiai patrauklūs tekstai (Pedro Almodóvar. Pati Difuza ir kiti tekstai, 2006)
Tomas Staniulis. Pažabojęs plieninį žirgą (Ralph Sony Barger, Keith Zimmermann, Kent Zimmerman. Pragaro angelas, 2008)
Tomas Staniulis. Visas pasaulis nelyginant beždžionynas (Kurt Vonnegut. SVEIKI ATVYKĘ Į BEŽDŽIONYNĄ, 2009)
Valdas Petrauskas. Romanas „Divisadero“ – iš tolo įžiūrėti tuos, kurių netenkama (Michael Ondaatje. DIVISADERO, 2009)
Vilis Normanas. Korporacija – pavojinga psichopatė (Joel Bakan. Korporacija, 2009)
Vladas Braziūnas. Dirbtuvių langai į eilėraščio sodą (Penki langai į sodą, 2009)
Vytautas Baškys. Kalevalos epo kraštovaizdis
Ž (Žagrakalytė, Žėkas, Žlabys-Žengė...)

Agnė Žagrakalytė. Apie orą, buitį ir mirtį (2004)
Agnė Žagrakalytė. „Noriu spalvoto gyvenimo“ (interviu, 2007)
Alma Lapinskienė. Kelio pradžia – tarpukario Vilniuje. 95-osios Albino Žukausko gimimo metinės (2007)
Aurelija Mikolaitytė. Žagarės strazdelis Juozas Žlabys-Žengė (2009)
Aurelija Stankutė. Nušauti negalima t e/i kėti (Agnė Žagrakalytė. VISA TIESA APIE ALISĄ MELER, 2008)
Christoph Zürcher. Juozo Žlabio-Žengės pavasario gramatika (1998)
Darius Pocevičius. Poetiniai lietuviškos lolitos žaidimėliai emigracijoje (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Edvardas. Gyvenimas ir pilkas, ir skaisčia liepsna tviskantis (Albinas Žukauskas. Poringės, 1978)
Erika Drungytė. Alisos rūmas virš bedugnės (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Gabrielė Labanauskaitė. Moteriškosios reprezentacijos A. Žagrakalytės poezijoje (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)
Gediminas Kajėnas. Laumiškumo ženklai (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)
Gintaras Bleizgys. Romanas (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Jauna poetė Agnė Žagrakalytė rašydama žaidžia ir šoka (interviu, 2008)
Jurgita Bernotaitė. Maištautojo dalia. Juozo Žlabio-Žengės pėdomis (2003)
Marius Burokas. Sumaniai suplaktas kokteilis (Agnė Žagrakalytė. Išteku, 2003)
Renata Šerelytė. Mįslingi sapnų akmenys (Jurga Žąsinaitė. Akmeniniai Avondalio namai, 2008)
Sigitas Birgelis. Bubeliai – lietuvių poeto Albino Žukausko tėviškė (video, 2009)
Živilė Petkevičiūtė. Knygos kodas – žaidimo logika (Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler, 2008)
Z (Zelčiūtė...)

Aurelija Stankutė. Klaidinantys Dovilės judesiai (Dovilė Zelčiūtė. „Klaidinantys judesiai“, 2009)
Darius Pocevičius. Ditirambai paparacui (Dovilė Zelčiūtė. Drama be taisyklių, 2006)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Dūmų sutverta kalba (Jonas Zdanys. Dūmų stulpai, 2002)
Karolis Baublys. Aistrų ir ilgesio šilkas (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Karolis Baublys. Laimei ar ne? Pravažiuoti savo stotelę (Dovilė Zelčiūtė. Lapkričio pratimėliai, 2003)
Lina Čekauskaitė. Stotys: atlikta (Dovilė Zelčiūtė. Stotys/Station, 2006)
Liudas Gustainis. Paribiai 12:12 (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
M. G. Slavėnienė. Naujoji dvikalbė poezijos antologija (Jonas Zdanys. Selected Lithuanian Post-War Poetry, 1978)
Marius Burokas. Kasdienybės pakylėjimas (Dovilė Zelčiūtė. Lapkričio pratimėliai, 2003)
Marius Burokas. Paprastai, bet skoningai (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Neringa Mikalauskienė. D. Zelčiūtės poezijos teatras: gyvenimas spektaklyje ar gyvenimo spektaklis? (Dovilė Zelčiūtė. Atgal į vandenį, 2004)
Neringa Mikalauskienė. Kaip „pleištas šviesos, giliai įsirėžęs sienon“ (Jonas Zdanys. TARPDURY, 2008)
Paulina Žemgulytė. Knyga kaip tetarališkas mostas (Dovilė Zelčiūtė. Stotys/Station, 2006)
Uogų yra, tik kartais nėra kam jas skinti. Šių metų Salomėjos Nėries premijos laureatę poetę Dovilę Zelčiūtę kalbina Donaldas Kajokas (2004)
Valdemaras Kukulas. Kaip jaustis A. Aleksandravičiui? (Dovilė Zelčiūtė. Drama be taisyklių, 2006)
Violeta Šoblinskaitė. Aleksa. Dvylika „Apaštalų“ ir Marija (Dovilė Zelčiūtė. Mirties kilpa lietuvių fotografijoje, 2007)
Powered by SectionEx for Joomla!