Kovo 18 d. Rašytojų klube – Algimanto Mikutos kūrybos vakaras
Kovo 18 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – Algimanto Mikutos kūrybos vakaras. Vakare bus pristatyta nauja poeto knyga „Kompostas“/dešimties metų (1996–2005) užrašai/ ir kompaktinė plokštelė „Apuoko valanda“ iš kolekcijos Lietuvių aktorių balsai.
Vakare dalyvaus poetas Algimantas Mikuta, rašytojas Danielius Mušinskas, literatūrologė dr. Donata Mitaitė, aktorius Sigutis Jačėnas, knygos redaktorius Justinas Kubilius.
Kovo 20 d. (šeštadienį), 18 val., Šv. Ignoto bažnyčios rūsio salėje (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius) įvyks poezijos, prozos ir muzikos vakaras. Šioje netradicinėje erdvėje dalyvaus jaunieji kūrėjai iš įvairių aukštųjų mokyklų – VU, VPU, LMTA, VDA ir kt.
Taip pat renginyje svečiuosis poetai Antanas Šimkus, Benediktas Januševičius, Donatas Petrošius, Sara Poisson, Aušra Kaziliūnaitė. Muzikiniuose intarpuose gros Justinas Narvidas (gitara), Indrė Baltakytė (fleita), Simona Smirnova (džiazo vokalas).
Rengėjai kviečia ateiti, išgirsti ir pamatyti visus, kurie nepasiduoda moderniai kasdienybei ir karts nuo karto ryžtasi pažvelgti į žmogaus veidą:
Kovo 18 d. 17 val. (ketvirtadienį) Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje Tarptautinei Poezijos dienai Eilėraščių puota, kurią Jums dovanoja poetai Ilzė Butkutė, Vytas Dekšnys, Benediktas Januševičius, Aušra Kaziliūnaitė, Donatas Petrošius, Vytautas Stankus. Smuikuos Ieva Kirilauskaitė. Maloniai visus kviečiame į poezijos skaitymus!
Prieš dešimt metų (2000-aisiais) pavasario lygiadienį – kovo 21-ąją dieną – UNESCO paskelbė Tarptautine Poezijos diena. Pavasaris ir poezija neatsiejami. Kovo 18 dieną 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje Eilėraščių puota, kurią dovanos smuikininkė Ieva Kirilauskaitė ir poetai:
Garsios operos solistės Nijolės Ambrazaitytės knygos sutiktuvės
Kovo 18 d. (ketvirtadienį), 17 val., Vilniaus signatarų namuose (Pilies g. 26) įvyks Nijolės Ambrazaitytės antrosios knygos Skambantys operos klavyrai pristatymas. Dalyvaus knygos autorė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorė Janina Riškutė, literatūros kritikas, rašytojas Vytautas Girdzijauskas, operos solistai Antanas Tverega (tenoras), Pranas Zaremba (baritonas), fortepijonu akomponuos Eugenija Jelesina.
Kovo 18–19 LLTI – mokslinė konferencija „Moterų rašymas: tradicija, interpretacijos, vizijos“
Kovo 18–19 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio 6, Vilnius) vyks mokslinė konferencija „Moterų rašymas: tradicija, interpretacijos, vizijos“. Konferenciją rengia Ginta Čingaitė (
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
), Solveiga Daugirdaitė (
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
, tel.: 864039881), Loreta Mačianskaitė (
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
).
Konferencijos programa
Kovo 18, ketvirtadienis
Anksti rytą
10.00–10.05
MINDAUGAS KVIETKAUSKAS Sveikinimo žodis
10.05–10.25
SOLVEIGA DAUGIRDAITĖ „Ko moteris nori?“ – spėlionės po 20 metų
Kovo 18 d. 11.00–19.00 val. Radviliškio miesto kultūros rūmuose vyks Mažoji knygų mugė. Mugėje dalyvaus„Baltos lankos“, „Kronta“, „Andrena“, „Nijanga“, „Žuvėdra“, Lietuvos rasytojų sąjungos leidykla, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, knygynas „Vaikų sala/Pegasas“ ir literatūros mėnraštis „Metai“, kultūros žurnalas „Naujoji Romuva“. Renginio globėjas – Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis. Renginio organizatorius – Radviliškio miesto kultūros centras.
Kovo 18 d. Radviliškio kultūros centre rengiama pirmoji knygų mugė, kurią lydės ne vienas literatūros renginys. Knygų mugėje iš pačių leidėjų bus galima įsigyti įvairiausių naujų ar senesnių knygų. Leidykla „Baltos lankos“ tarp gausybės savo knygų pasiūlys ir skaitytojų išrinktą praeitų metų geriausią knygą, R. Sabaliauskaitės romaną „Silva Rerum“, o Rašytojų sąjungos leidykla – kūrybiškiausią, pernykštę knygą, – Marcelijaus Martinaičio „Mes gyvenome: biografiniai užrašai“. Be minėtų leidyklų, savo leidiniais prekiaus „Andrena“, „Kronta“, „Žuvėdra“, „Nijanga“, Lietuvos gyventojn genocido ir rezistencijos tyrimn centras bei UAB „Vaikų sala/ „Pegasas“ iš Radviliškio. Literatūros gurmanai mugėje galės įsigyti literatūros mėnraščio „Metai“ naujausių ir ankstesnių numerių, o vakarop susitikti su šio leidinio darbuotojais ir bičiuliais.
Kvietimas dalyvauti konferencijoje „Henrikas Radauskas literatūrinių ir kultūrinių ryšių kontekste“
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2010 m. birželio 17 dieną organizuoja mokslinę konferenciją HENRIKAS RADAUSKAS LITERATŪRINIŲ IR KULTŪRINIŲ RYŠIŲ KONTEKSTE, skirtą rašytojo 100-osioms gimimo ir 40-osioms mirties metinėms.
Maloniai kviesdami dalyvauti iškilaus poeto jubiliejui skirtoje mokslinėje konferencijoje, siūlome šias temines gaires:
- Mitų ir kultūrinių motyvų transformacija Henriko Radausko kūryboje; - Henriko Radausko poetikos savitumas;
- Henrikas Radauskas ir literatūros kryptys; - Henriko Radausko epistolinis palikimas;
- Henrikas Radauskas – vertėjas;
- Henriko Radausko kultūrinės aspiracijos; - Henriko Radausko vieta pasaulio ir lietuvių moderniosios poezijos kontekste; - Henriko Radausko recepcija Lietuvoje bei išeivijoje;
- Henriko Radausko fenomeno hermetiškumas: mitai ir tikrovė;
- Henrikas Radauskas ir išeivija; - Henriko Radausko kūrybos vertimai į kitas kalbas.
Internetinio romano „Gomora“ gimimas (interviu su jo autoriumi S. Rimkumi)
Pastaraisiais metais Lietuvos knygų pasaulyje atsirado įdomių naujienų ir išryškėjo naujų tendencijų. Kad ir naujas populiarus žanras – žurnalistinis romanas. Tačiau penktadienį, kovo 5 dieną, Lietuvos skaitytojų laukia dar viena naujiena – internetinio romano „Gomora“ premjera.
Žinia apie jį pasiekė populiariajame „Facebook“ tinkle. „Jūs turbūt girdėjote apie paskutiniųjų dienų įvykius, kurie šiuo metu plačiai aptarinėjami žiniasklaidos ir visuomenės, narpliojami ir painiojami baigia apaugti gandais bei klaidingomis versijomis. Po visą šalį ieškoma įvykių priežasties ir kaltininkų. Būdamas pakankamai blaivaus proto suvokiu, kad yra tik laiko klausimas, kada visų įvykių dalyvių, tame tarpe ir mano, vardai bus paviešinti ir atiduoti teismui. Neabejoju, kad mane suras, todėl nesiruošiu slapstytis ar bandyti išvengti pelnyto atlygio už tai, ką padariau. Man tereikia vieno Dievo atokvėpio tam, kad permąstyčiau tai, kas įvyko, bei vidumi susitaikyčiau su pačiu savimi ir tais, kuriems prasikaltau. Čia rasite mano rašytus dienoraščius, kuriuos siunčiu nenorėdamas, kad visa ši istorija būtų išmesta į užmaršties šiukšlyną ar traktuojama kaip nesuprantama, keleto protą praradusių žmonių savivalė“, – štai taip prasideda, kaip skelbiama, vienas pirmųjų internetinių romanų Lietuvoje.
Šį savaitgalį Vilniuje vyksiančių Dzūkų dienų kultūrinių renginių programą papildys keletas muzikinių, literatūrinių renginių, kuriuose dalyvaus žymiausi iš Dzūkijos kilę kompozitoriai, atlkėjai bei rašytojai.
Penktadienį, 18 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyks koncertas „Veronika ir draugai“. Jau ne pirmą dešimtmetį Lietuvos nacionaline vertybe laikoma žymi dainininkė, liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė neatskiriama nuo dzūkiško folkloro, o ypač šio regiono liaudies dainų propagavimo. Pirmąsias dainas į savo koncertinį repertuarą gavusi iš Kapčiamiesčio (miestelis Lazdijų r.) senųjų dainininkų, o ypač savo tėvelio Jono Janulevičiaus, vėliau savo atliekamų kūrinį kraitį uoliai ir intensyviai pildė įvairiuose Lietuvos regionuose rengtose ekspedicijose. V. Povilionienė bene pirmoji folkloro atlikėja išdrįsusi liaudies dainą sugretinti su jaunimo populiaria muzika, džiazu, pučiamųjų orkestru. Be jos šiandien sunkiai įsivaizduojamas bet koks didesnis tautiškas renginys ar lietuvių meno pristatymas anapus Lietuvos ribų. Už nuopelnus kultūrai, liaudies kūrybos propagavimą 2008 metais V. Povilionienei paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Kovo 5 d. Vilniaus mokytojų namuose – koncertas Sauliaus Mykolaičio atminimui
Kovo 5 d. 18 val. Didžiojoje salėje – Dainuojamosios poezijos koncertas, skirtas Sauliaus Mykolaičio atminimui.
Dalyvaus Gediminas Storpirštis, Jonas Krivickas – Kreivas ir Raimonda Pečkytė, Giedrius Arbačiauskas, Andrius Bialobžeskis, Artūras Dubaka, Dominyka Adomaitytė, Mindaugas Ancevičius, Justina Mykolaitytė.
Priimami pasiūlymai literatūros redaktoriaus premijai „Auksinė lupa“ skirti
Leidykla VAGA ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) trečią kartą skirs premiją grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriui (-ei) už viso gyvenimo darbą: profesionalų redagavimą, vertėjų ir redaktorių ugdymą.
Premijos tikslas – pagerbti redaktorius, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje nuo autoriaus ir vertėjo iki spausdintos knygos. Premijos nuostatai >>
Kviečiame teikti motyvuotus pasiūlymus iki kovo 21 d. el. paštu
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
LR kultūros ministerija kartu su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga rengiasi skirti Šv. Jeronimo premiją grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje.
Premijos tikslas – įvertinti ir skatinti lietuvių literatūros vertėjo darbą ir indėlį į tarptautinius kultūros mainus, Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, patrauklaus Lietuvos įvaizdžio kūrimą.
Lietuvos rašytojų sąjungą pasiekė skaudi žinia, kad eidamas 74 –uosius metus mirė žymus prozininkas, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4 –ojo laipsnio ordino kavalierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vyriausybės premijos laureatas Juozas Aputis.
Juozas Aputis gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčių kaime (Raseinių r.). 1948 m. baigė Balčių pradinę mokyklą, 1950 m. Nemakščių septynmetę, 1954 m. Viduklės vidurinę mokyklą. 1954 – 1955 m. dirbo Balčių klubo-skaityklos vedėju. 1960 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Dar studijų metais pradėjo dirbti „Literatūros ir meno“ redakcijoje korektoriumi. 1963 – 1965 m. „Mūsų žodis“ redakcijoje dirbo atsakinguoju sekretoriumi, 1965 – 1969 m. buvo „Literatūros ir meno“ literatūrinis darbuotojas, 1969 – 1978 m. „Girių“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1978 – 1979 m. Miškų ministerijos inžinierius. 1980 – 2001 m. dirbo „Pergalės“, vėliau „Metų“ žurnale, buvo vyr. redaktoriumi, prozos skyriaus vedėju.
Kovo 2 d. Rašytojų klube – Algimanto Baltakio sukaktuvinis vakaras
Kovo 2 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – poeto Algimanto Baltakio sukaktuvinis vakaras su nauja knyga „Antakalnio vigilijos“.
Šiai knygai populiarus poetas parinko geriausius eilėraščius iš 1980–2010 m. kūrybos. Juose atsispindi šio laiko – su Lietuvos gyvenimo lūžiu, su tūkstantmečio riba – poeto jausmai ir apmąstymai. Tai kitoniškas, atskiras jo kūrybos etapas, nors svarbiausi akcentai – žmonių bendravimo vertės, kasdienybės ir būties ryšio, atviro paprasto kalbėjimo – yra išlikę. Dabar daugiau refleksijų bei elegiškų spalvų.
Dalia Markevičienė. Pakeliui į sodą ant skardžio (Henrikas Algis Čigriejus. „Žiemių pusėje giedra“, 2009)
Henrikas Algis Čigriejus. ŽIEMIŲ PUSĖJE GIEDRA. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Anot Immanuelio Kanto, nors daiktai savaime ir nepažinūs, kai kurie pagauna, patraukia ir įklampina vien jau išore. Devintoji Henriko Algio Čigriejaus eilėraščių knyga „Žiemių pusėje giedra“ – vienas tokių daiktų, nes knygai apipavidalinti panaudotos paties autoriaus akvarelės beveik hipnotizuoja subtilumu. Tad negali jos neatsiversti. Sakykime, iš pradžių tik norėdamas suprasti, kodėl staiga poetas (prozininkas ir vertėjas) taip drastiškai sulaužė plunksną. Nors intriga trunka neilgai – tenorėta viso labo pasitikrinti. Darsyk įsitikinti. „Pasauliui ne galas“ (p. 7) – dangus, kaip populiarioje pasakoje, negriūva. Tačiau tik todėl, kad „plunksna ir vėlei / ant (...) stalo“ (p. 7). O jeigu būtų buvę kitaip?.. Tik vienas Dievas žino. Kaip jis težino, jog būti kitaip net ir negalėjo. Kadangi rašyti poeziją, anot lingvistinio pasaulio poezijoje tyrinėtojo Skirmanto Valento, ne nuodėmė ir sekmadieniais. Tiksliau, poetai tiesiog negali nerašyti. Tad, nors pirmasis eilėraštis, pateisinantis/įteisinantis knygos atsiradimą, naujų horizontų ir neatveria, pamalonina giedrumu. Ir vedasi pasiklausyti „minorinės tercijos“. Aišku, guosdamas, jog mažorinė beveik dvigubai ilgesnė. Nors vėliau netrunki įsitikinti, jog aukštaitiško graudumo, kuris, „jei tik širdį turi, tai tą širdį / smarkiai suspaudžia“ (p. 27) ir ten netrūksta.
Marion Bataille gimė 1963, gyvena ir kuria Prancūzijoje. Grafikė ir iliustratorė, bendradarbiaujanti su Pompidou centru, „Le Monde“ ir geriausiomis Prancūzijos leidyklomis. Ši M. Bataille knyga padės prisiminti abėcėlę, jeigu kartais netyčia pamirštumėt.
Adobe Flash Player not installed or older than 9.0.115!
Šalis, kurioje atšauktas Dievas (interviu su Sigitu Parulskiu, 2010)
„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu“, – sakoma Biblijoje. Galbūt ne visi skaitė Bibliją, galbūt ne visi esame statytojai, tačiau visi turime žinoti, kad kiekvienos civilizacijos pamatas, kiekvienos valstybės kertinis akmuo yra kultūra. Poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas populiariausių šalies rašytojų Sigitas PARULSKIS sako, kad tas akmuo yra išspirtas iš mūsų šalies pamato ir gąsdinančiai klibina visą Lietuvos statinį. Nors didžių menininkų turime visose srityse, vienbalsiai tvirtiname, kad su mūsų valstybės pamatais – kultūra – yra prastai. Kodėl?
Kažkur televizijoje pasakiau, kad Kultūros ministerija turėtų būti svarbiausia ministerija valstybėje – iš manęs visi balsu juoktis pradėjo, bet juk kalbėjau ne apie ministrus, kalbėjau apie instituciją, kuri turėtų reguliuoti ir ekonomiką, ir politiką, ir kitas sritis... Juk be giliosios kultūros, be doros beprasmiška net bandyti kurti tokį darinį kaip valstybė.
Balandžio 29 d. LLTI – tretieji „Norberto Vėliaus skaitymai“
2010 m. balandžio 29 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia trečiąją (pradedant jubiliejine 2008 m., skirta prof. Norberto Vėliaus 70-čiui pažymėti) konferenciją „Norberto Vėliaus skaitymai“. Šiomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos, archeologijos, etnologijos, lingvistikos ir kt. – tyrinėtojus ir tuo paskatinti tyrinėjimų šiose srityse rezultatų sintezę.
Vasario 26 d. Rašytojų klube – Valdo Gedgaudo ir Evaldo Ignatavičiaus kūrybos vakaras
Vasario 26 d. 17 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – poetų Valdo Gedgaudo ir Evaldo Ignatavičiaus kūrybos vakaras „Du vienoje“ su knygomis „Kario šešėliai“ ir „Laikinųjų reikalų patikėtinis“. Vakare dalyvaus knygų autoriai Valdas Gedgaudas ir Evaldas Ignatavičius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorius, literatūros kritikas Valentinas Sventickas, istorikas, diplomatas, rašytojas Alfonsas Eidintas, aktorius Saulius Balandis, džiazo pianistas, kompozitorius Saulius Šiaučiulis. Vakarą ves poetė, prozininkė, dramaturgė Dovilė Zelčiūtė.
Miloradas Pavičius. Chazarų žodynas: romanas. Iš serbų kalbos vertė Laima Masytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
Šiuolaikinis serbų rašytojas Miloradas Pavičius (1929–2009) – daugelio labai originalių romanų, dramų, mokslinių monografijų, poezijos bei apsakymų rinkinių autorius, Europos, JAV ir Brazilijos ekspertų kelis kartus rekomenduotas Nobelio premijai, Serbijos mokslo ir meno akademijos narys.
Pavičių kritikai vadina „ryškiausiu mūsų amžiaus romanistu“, vienu įtakingiausių šiuolaikinės pasaulinės literatūros kūrėjų. Rašytojo, metusio iššūkį tradiciniam skaitymo būdui, romanai išsiskiria ypatingu intelektualumu, jie pelnytai gretinami su didžiųjų Lotynų Amerikos rašytojų – J. L. Borgeso ir G. Garciaʻos Marquezo kūryba.
Vasario 18 d. Rašytojų klube – lenkų literatūros ir muzikos vakaras
Vasario 18 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g.6, Vilnius). Lenkų literatūros ir muzikos vakaras. Dalyvaus rašytojas Jacek Dehnel, rašytoja ir vertėja Birutė Jonuškaitė, Lenkijos instituto direktorė dr. Małgorzata Kasner, Knygų instituto Krokuvoje atstovė Ewa Wojciechowska, prof. habil. dr. Andrzej Zieniewicz (Varšuvos universitetas), doc. dr. Halina Turkiewicz (Vilniaus pedagoginis universitetas), vertėjas Vyturys Jarutis, vertėjas Rimvydas Strielkūnas, dainuojamosios poezijos atlikėjas Marcin Skrzypczak.
Mano Tėvynė – prie jo širdies. Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštis ir laiškai
„O dabar – apie tikrąjį mano dienoraščio tikslą. <...> Aprašysiu tik tokias akimirkas, kuriomis iš tiesų gyvenu, kitaip tariant, kai esu drauge su savo širdies vyru. <...> Mano širdyje Jis, mano Kilnusis, numylėtasis, įkūnytasis idealas“ – taip 1884 m. sausio 2 d. pradėdama savo dienoraštį rašo Prahos vokietaitė Gabriela Eleonora Mol (vok. Gabriela Eleonora Mohl), būsimoji „savo širdies vyro“ – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, tautos patriarcho Jono Basanavičiaus žmona. Turbūt mažai kam žinomas faktas, prasprūdęs ir nesulaukęs deramo kultūros istorikų dėmesio, apie daktaro Jono Basanavičiaus šeimyninį gyvenimą, jausmus žmonai pagaliau tampa nušviestas skaidria moteriškos meilės šviesa.
R. Šerelytė: „Prie stalo palinkęs rašytojas – visai neromantiškas padaras“ (interviu, 2010)
Šių metų Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė rašytoja Renata Šerelytė knygas iki šiol rašo ne kompiuteriu, o ranka. Pasak jos, popierius ir rašiklis bent jau leidžia pasijusti oriu ir niekur neskubančiu žmogumi. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pripažinta knygų autorė apgailestauja, kad šiais laikais, kai tiek daug rašytojų, labai sunku surasti skaitytojų. O žmogus su knyga tampa netikėtumu. Ir ne visada maloniu...
Knygas rašo ranka
Viename interviu esate prasitarusi, kad pirmąją savo knygą parašėte būdama 11 metų, tačiau rankraštį močiutė netyčia panaudojo prakurui... Kiek dabar, tapus profesionalia rašytoja, jums nepatikusių istorijų juodraščių dūmais iškeliauja pro kaminą?
Michailas Bulgakovas rašė, kad rankraščiai nedega... Manyčiau, tuo viskas pasakyta. O jeigu ir sudega, vadinasi, jie to ir buvo verti.
„Laiko triukšmas“ – neįprasta paroda Maskvos A. Puškino literatūriniame muziejuje (audio)
Garsą įrašanti aparatūra sukėlė tikrą kultūrinę revoliucija, nes tapo įmanoma tai, kas anksčiau buvo net neįsivaizduojama, – įrašyti skaitomą tekstą, tuo pačiu išsaugant autoriaus intonaciją ir kitus niuansus. 1908-1912 metais „Periodinės spaudos ir literatūros draugijos“ iniciatyva į vinilines plokšteles buvo įrašyti L. Tolstojaus, V. Veresajevo, I. Bunino, A. Kuprino, V. Briusovo balsai. Norėta ne tik išsaugoti jų skambesį ateinančioms kartoms, tuo metu meninė kalba tapo mokslinio tyrinėjimo objektu. 1918-aisiais įkurtas Gyvojo žodžio institutas, kuriame į fonografą, parlografą ir diktofoną įrašyta, kaip deklamuoja A. Achmatova, N. Gumiliovas, N. Kuzminas, O. Mandelštamas, B. Pilniakas, N. Kliujevas, A. Belas. Nereikia būti mokslininku, kad suprastum, jog poetas ar rašytojas, skaitydamas savo kūrinį, kiekvieną frazei suteikia naujų prasmių, daro ją unikalia ir gyva. Deja, šis profesoriaus S. Bernšteino projektas 1930 m. buvo uždarytas.
Garso įrašo kolekcija po penkių metų susidomėjo Valstybinio literatūrinio muziejaus direktorius V. Bonč-Brujevičius. 1938 metais išinstituto į muziejų didelę kolekcijos dalį pergabeno jaunas V. Majakovskio kūrybos tyrinėtojas V. Duvakinas. Buvo ir daugiau žmonių, renkančių retus garso įrašus. Bernšteino mokinys L. Šilovas užsiėmė garso įrašų perrašymu iš vaškinių į kitokias garso laikmenas. 1976 m. jis muziejuje įkūrė garso ir ir vaizdo skyrių. Kartu su bendradarbiu L. Šilovas įrašinėdavo rašytojus jų susitikimuose, vakaruose, muziejuose, namuose... Taip buvo surinkta unikali kolekcija.
„Psilikono teatras“ ekranizavo geriausią lietuviško meilės folkloro istoriją – Vilmos Pajuodienės-Fioklos „Meilės trikampį“ (video)
Penkerius metus veikiantis „Psilikono teatras“ (žodis „psilikonas“ sudarytas iš dviejų žodžių – graikiško „psiche“ (liet. siela) ir „silikonas“, tai, anot teatro kūrėjų, yra dvasinių ir cheminių elementų junginys, skirtas psichikos atsparumui ugdyti) prieš premjerą publiką pakvietė atsiųsti jiems meilės istorijų, kurios taps spektaklio pagrindu. Atsiliepė daug žmonių. Nenuostabu, nes šis erotinių ir kriminalinių istorijų nevengiantis teatras šalyje turi išties nemažą būrį gerbėjų. Jie vasario 5-ąją rinkosi ir į sostinės „Menų spaustuvę“, kurioje „Psilikono teatras” surengė akciją už meilę ir nepriklausomybę „Širdies riksmas“.
Darius Pocevičius. V. Krėvės bėdos po 75 metų (V. Krėvė Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai, 1934)
Prof. V. Krėvė Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai. Humanitarinių mokslų fakulteto Tautosakos komisijos leidinys. Kaunas, 1934.
Tautosakos draudimo fenomenas
1935-ųjų pradžioje mūsų šalyje buvo nutikęs neregėtas dalykas. Tautą mylinčio Tautos vado cenzoriai ėmė ir uždraudė paprastų tautiečių dažnai tariamus žodžius, surašytus popieriuje. Kauno komendantas išleido nutarimą, kuriuo buvo konfiskuotas VDU Tautosakos komisijos išleistas ir V. Krėvės redaguotas „Patarlių ir priežodžių“ pirmasis tomas. Iš 560 puslapių pats profesorius buvo parašęs tik du puslapėlius – trumpą įžangą savo titaniškam darbui, kurį pradėjo dar 1906-aisiais. Visi likusieji buvo užpildyti sodriais ir vaizdingais bevardžių Lietuvos sodiečių ir miestiečių posakiais bei priežodžiais.
Dalia Leinartė Marcinkevičienė. Apie blogus ir gerus laikus šeimai Lietuvoje
Lietuvoje daugelis žmonių šeimą įsivaizduoja ir norėtų matyti kitokią, nei ji yra dabar. Vieniems ji – pernelyg trumpalaikė ir nestabili („skyrybų skaičius auga“), kitiems – praradusi atsakingumą („gyvenančių neregistruotoje santuokoje skaičius didėja“), tretiems – sumaterialėjusi („gimdo ir augina vieną vaiką“, „vaikus palieka ir ieško geresnio gyvenimo Airijoje“), ketvirtiems – nepalaikanti ir nepuoselėjanti kartų ryšių, penktiems – smurtaujanti („fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje nuolat patiria daug moterų ir vaikų“) ir pan.
Niekas neteigia, kad problemų nėra. Tačiau kada ir kokiu istoriniu laikotarpiu šeima Lietuvoje išgyveno „aukso amžių“, kurio dabar netekome? Atrodo, kad niekaip negalėtume nurodyti tokios epochos. Nes jos nebuvo. Tradicinė XIX a. lietuvių šeima, taip pat ir sovietmečio, kūrė savas santuokinio gyvenimo normas, kurios vargiai ar gali padėti spręsti modernaus žmogaus problemas. Ieškodami pozityvių lietuvių šeimyninių santykių pavyzdžių istorijoje šią kelionę laike tikriausiai baigtume dabartyje.
Metų pradžioje vokiečių kultūrinė spauda išspausdino pranešimą apie neįprastai karštą diskusiją leidykloje „Kiepenheuer & Witsch“ (tai vienas Vokietijos knygų leidybos gigantų), kuris privertė suklusti knygos bičiulius. Informacija paprasta, todėl įvykis įvertintas kaip „audra vandens stiklinėje“. Tačiau įdomu: beveik iki kraujo susipešė redaktoriai, kai buvo aptariama naujos knygos iš Švedijos leidimo galimybė. Tai Marijos Sveland romanas, kurio pagrindinė veikėja Sara priminė dar prieš 130 metų H. Ibseno parašytos dramos „Lėlių namai“ heroję – Norą (vėliau pjesė leista ir rodyta „Noros“ vardu; Lietuvoje – nuo 1923 m.). Smalsiam dabartiniam skaitytojui paaiškinta, kad atverti leidyklos vartus grožinės literatūros kūriniui apie vis dar nelygią vyro ir moters padėtį šeimoje ir visuomenėje, nepanorėjo... vokiečiai vyrai. Jų prieštaravimai rėmėsi argumentu: „Čia sena dejonė, tik aukštesnio lygio.“ Tačiau visagalė rinkos ranka šiems vyrams užčiaupė burną.
Atodangos: nuo S. Kingo iki in memoriam M. Pavičiui
S. Kingas tęsia „Švytėjimą“. Amerikiečių siaubo literatūros kūrėjas Stephenas Kingas (g. 1947 m.) rašo romano „Švytėjimas“ (1977) tęsinį. Naujoji knyga pavadinta „Gydytojas Miegas“ („Doctor Sleep“). Rašytojas pasirengęs papasakoti apie keturiasdešimtmetį Danny Torrance‘ą (berniuką iš „Švytėjimo“, patyrusį košmarą viešbutyje „Overlook“), sanitarą, kurio užduotis pagal jo turimus mistinius gebėjimus parengti pacientus mirčiai.
Laikraštis „The Guardian“ lapkritį pristatė naujausią S. Kingo romaną „Po kupolu“ („Under the Dome“), kurį autorius rašė dvidešimt penkerius metus. Šis kūrinys sudomino kultinį kino režisierių S. Spielbergą, jis rengiasi ekranizuoti prozos kūrinį.
2010 m. Bičiulių premija – kalbininkei dr. Ritai Miliūnaitei
Bičiulių premiją Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skiria asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius vienerius metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai, – taigi kritikui, žurnalistui, redaktoriui, pedagogui, bibliotekininkui ar bibliotekai, kalbininkui, leidyklai ar leidėjui ir pan. Premijos tikslas – įvertinti laureato darbą ir indėlį puoselėjant ir garsinant literatūros vertimo meną.
Ketvirtąją Bičiulių premiją literatūros vertėjai skiria kalbininkei dr. Ritai Miliūnaitei už straipsnius, analizuojančius grožinės literatūros vertimų kalbą, už indėlį į LLVS rengiamus seminarus ir kitus renginius, už praktinę pagalbą vertėjams.
Kovo 18 d. (ketvirtadienį), 17 val., Vilniaus signatarų namuose (Pilies g. 26) įvyks Nijolės Ambrazaitytės antrosios knygos Skambantys operos klavyrai pristatymas. Dalyvaus knygos autorė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorė Janina Riškutė, literatūros kritikas, rašytojas Vytautas Girdzijauskas, operos solistai Antanas Tverega (tenoras), Pranas Zaremba (baritonas), fortepijonu akomponuos Eugenija Jelesina.
