tekstai.lt

Tekstų naujienos

keturvejininku-paldienikai-ir-dabartisKaune, Maironio gatvėje, dar neseniai stovėjo namas, pažy­mėtas 33 numeriu. Jame keletą metų (maždaug nuo 1920 iki 1924) gyveno Kazys Binkis su žmona, dvejetu vaikų ir savo motina. Jo butą sudarė keturi kambariai. Sau K. Binkis pasirinko patį mažiausiąjį. Tai buvo jo darbo kambarys. Rašomasis stalas, keletas kėdžių, etažerė su keletu knygų ir žurnalų, ant sienos K. Šimonio pieštas šeimininko nedidelis portretas. K. Binkis buvo pavaiz­duotas tulpių fone.
kazys-boruta-duona-kasdienine-1934Ši knyga yra dokumentas. Spaudai jį paruošė ne pats autorius. Jis negavo net korektūrų peržiūrėti. Rinkinį iš likusių rankraščių ir jau anksčiau periodikoj spausdintų eilėraščių suredagavo poeto draugai. Todėl visus galimus priekaištus dėl rinkinio sutvarkymo jie norėtų pasiimti sau, gerai žinodami, kad autorius daug ką kitaip būtų padaręs ar pasakęs. Bet laukti nebebuvo galima: per daug jau reikalingas šiandien poeto žodis.
duonos-kasdienines-poetasŠioj meilės lyrikoj žymu charakteringieji K Borutos poetinės pasaulėžiūros bei pasaulėjautos bruožai. Kaip k o v o t o j a s — jis į savo meilės lyriką įveda „vėtros”, „viesulos” motyvą, sujungia meilės jausmus su idėjinės kovos šūkiais, kaip n a t u r r o m a n t i k a s — jis tą meilę dainuoja kaimiškos simbolikos fone, sukur­damas tokius puikius eilėraščius, kaip „Meilės vasarojus” „Meilė iš tolo”, „Žemiška laimė”. „Meilės vasarojus”,
tysliavos-nemuno-rankoseNejau ir čia Tysliava mano futūristišką šposą iškrėsti: — bet nejaugi, ponai, nesuprantat, kad futūrizmas — tai ne šposų krė­timas ir ne reklama. Kai kuriems mūsų neva futūristams būtų galima pirštu prikišti: daro sau reklamą futūrizmu. Bet toki ponai maža kuo skirias nuo buržuazinių menininkų — spekuliantų. Šitie žodžiai būtų galima ir J. Tysliavos adresu pasiūsti. Ir dar vieno klausčia, ir ne aš vienas, bet daugelis: kame J. Tysliavos kūryboj futūrizmas?
laisves-ideja-kazio-borutos-kurybojeLaisvės idėja — vienintelė Borutos eilėraščių filosofinė atrama. Tai svarbiausias argumentas, kuriuo grindžiamas priešinimosi veiksmas. Maištaujančio herojaus galutinis tikslas ir aukščiausias vertybių matas. Boruta neturėjo strateginio plano, kas įgyvendins „laisvo žmogaus laisvo­je visuomenėje“ projekciją. Jis nekvaršino galvos, kaip suderinti individualios laisvės principą su kolektyvinio žmogaus sambūvio reglamentu, su biologinio ir socialinio determinizmo dėsniais, lemiančiais atskiros asmenybės padėtį ir sąmonę.
kazio-borutos-kuryba-kryziu-lietuva1927 m. rudenį Rygoje išėjo Borutos eilėraščių knyga „Kryžių Lietuva“. Ją iškeikė oficialioji spauda, o tautininkų valdžia slaptu cirkuliaru uždraudė platinti Lietu­voje. Kai kurie kritikai apgailestavo, kad Boruta „vietoj poezijos rašo plakatus“. O pažangioji jaunuomenė pri­ėmė „Kryžių Lietuvą“ kaip pasipriešinimo literatūrinį ma­nifestą. „Neatsimenu kitos to laikotarpio poetinės knygos, kuri būtų taip giliai jaudinusi“, — rašė vėliau A. Venc­lova.
kazys-boruta-drumstas-arimu-vejasBernas laisvūnas viliojo trečiafrontininkus jėga ir veržlumu, romantiniu polėkiu, kartu tai buvo natūralus, lietuviško gyvenimo sugestijas apibendrinantis vaizdinys. Kaip tipas bernas laisvūnas pirmą kartą pasirodė Borutos apsakymų rinkinyje „Drumstas arimų vėjas“ (1928). Vėliau analogiški personažai atsirado Antano Venclovos, Petro Cvirkos, Jono Šimkaus, t. y. trečiafrontininkų branduolį sudariusių rašytojų, kūriniuose.
kazys-jakubenas-tegyvuoja-gyvas-gyvenimasPagrindiniai K. Jakubėno lyrikos motyvai – gimtojo krašto ir jo „vargo brolių“ dalia, protestas prieš socialinę neteisybę. Laisvės kova išryškėjo jau pirmajame rinkinyje „Mieganti žemė“ (1929). Ypač brandžiai tie motyvai išreikšti antrajame – „Tegyvuoja gyvas gyvenimas: eilėraščiai iš kalėjimo“ (1931), kuris išėjo autoriui sėdint kalėjime. Kiti du rinkiniai – „Ūžia melsvas šilas“ (1936) ir „Dvidešimt metelių“ (1938) – buvo cenzūros konfiskuoti.
kazio-borutos-nerami-sirdisBoruta reikalavo meniniam žodžiui ne eksperimento laisvės, kaip daugelis modernistų, o atviro ir nevaržomo ryšio su visuomene. Kūryba jam buvo pirmiausia dialo­gas, o ne „stepių vilko staugimas vienumos dykumoje“, pasak austrų rašytojo H. Hesės. Boruta neigiamai žiūrėjo į prarają, atsivėrusią XX amžiuje tarp meno ir tikrovės, kai modernusis menas atsiskyrė nuo gamtos, išsižadėjęs ją kopijuoti, ir nuo buržuazinės visuomenės, pas;skelbęs savarankiška ir niekam netarnaujančia vertybe.
avangardizmo-estetines-sistemos-katekizmasO padaryta išties daug – šis „tirštas“ gryno sąlygiškumo kūrinys gali būti lai­komas savotišku avangardizmo estetinės sistemos katekizmu. Tai per kraštus besiliejantis ekscentriškumas ir bene visi svar­biausi avangardistiniai žodžio, metaforiško vaizdo, montažo, manipuliavimo erdve ir laiku, stiliaus intensyvumo, šokira­vimo, provokavimo ir pan. principai. O svarbiausia – Tarulis demonstruoja tris novatoriškus tikrovės perteikimo būdus, tris rakursus.
ankstyvoji-kazio-borutos-poezija1924 m. atvykęs studijuoti į Lietuvos universitetą Kaune devyniolikmetis aušrininkas Boruta buvo kupinas entu­ziazmo ir tikėjimo pakeisti pasaulį. Tai atsispindi 1925 m. išėjusiame debiutiniame eilėraščių rinkinyje A-lo!. Opti­mistinė ir veržli revoliucinė retorika, teatrališka poza, šūks­niai ir kreipiniai į publiką eilėraštyje „Naujų dienų gatvėj“ tebėra stipriai paveikti Kazio Binkio ir Vladimiro Majakovskio kūrybos: „Piliečiai! / Anons! / Žiūrėkit pro plieną žvėries 19 metų, / kurio krūtinėj gegužio rytų / visas šim­tas“.
keturi-vejai-lietuvisko-avangardizmo-serdisReikšminga yra speciali avangardistų veiklos aplinka – paribys tarp kultūros ir buities, estetizuota artistinė sfera (bohema). Ji pabrėžia sąmoningą atotrūkį nuo visuomenės kaip pasipriešinimą jai. Būtent čia labiausiai skleidžiasi pub­likos įtariai vertinamų menininkų (stichijos padarų) nuostatos ir principai: nuoširdžiai atsiduodama gyvenimo tėkmei, artis­tiškai žaidžiama, siekiant kuo labiau suglaudinti meną su tikrove, ardyti ribas tarp meno ir nemeno, pertvarkyti ver­tybių hierarchiją.
teofilis-tilvytis-artojeliaiT. Tilvyčio kūrybinės manieros savumai ryškiausiai susikristalizavo „Artojėlių“ poemos I ir II dalyse. 1930 m. švenčiant Vytauto jubiliejų, T. Tilvyčiui kilo noras parodyti tikrąjį Lietuvos veidą. Artojėliuose poetas stipriausiai išreiškė priešybių kovos, vykusios Lietuvos gyvenime, dramatiškumą ir jėgą. T. Tilvytis personifikavo priešiškas klases Petro ir Jono paveiksluose, nesuteikdamas jiems individualių bruožų, o paversdamas juos lyriniais kovojančių jėgų simboliais: Petras – „juodas proletaras“, Jonas – „kruvinas žandaras“.
teofilis-tilvytis-kelione-aplink-stalaLeisdamas į dienos šviesą savo išgyvenimus autorius gali būti apkaltintas net keletu atvejų. Užuot dabinęs tą pastogę, kurioje jis praleido tiek daug gražių valandų, autorius rodo jos užpakalinę pusę, kur dažnai būna daug nešvarumų ir netvarkos, tuo tarpu kai toji pastogė iš gatvės pusės išdabinta raudono granito plytomis ir turi marmurinį paradinį įėjimą. Autorių gal būt apkaltins ir tie asmenys, su kuriais jis ilgus metus dalinosi sunkia gyvenimo našta, su kuriais ir dabar akis į akį susitinka.
tilvytis-ispardavimas-dusios-1928Teofilio Tilvyčio epigramose, parodijose, feljetonuose skamba gaivališkas juokas. T. Tilvytis juokėsi iš ašaringo jausmingumo, romantinių literatūros štampų, sacharininės poezijos. Poemoje „Išpardavimas dūšios“ (1928) užsidėjęs klouno kaukę parodijavo romantikų ir simbolistų kūrybą – Maironio, Fausto Kiršos, Kazio Binkio, Putino, Balio Sruogos ir kt. Ekspresionistams charakteringa neurozinė būsena čia išskaidyta į geometrines linijas, kurios sąmoningai griauna tikroviškumo iliuziją.
kazi-boruta-prisimenant-gustaitisKazys Boruta nebuvo iš tų paklusniųjų, kurie, mokytojo autoriteto prislėgti, pagarbiai tyli, nosį įrėmę į kumštį, ir mūsų žemesniuosius kursus vis pasiekdavo nauji pasakojimai apie jo „disputus“ per tikybos, istorijos ar literatūros pamokas. Dėl to jau tada visi jį išskyrėme kaip retą tokį „revoliucionierių“ kitų vyresnio amžiaus seminaris­tų tarpe. O jo kovos aistra ir intelektualinis potencialas dar labiau stebino mūsų aplinką, kai jau nesivaržydamas aktyviai organizavo aušrininkus, platino seminarijoje nepageidaujamą Aušrinę.
giedre-kazlauskaite-meninos-2014Apysakų knygos „Sudie, mokykla“ (2001) ir poezijos rinkinio „Heterų dainos“ (2008) autorės Giedrės Kazlauskaitės naujų eilėraščių knyga. Tai, ką patiriu, kas mane ištiko, ką prisimenu iš vaikystės ir ką išgyvenu dabar, – užrašau poezijos kalba. Kalba, atsisakiusia žinomų poetizmų. Ši kūrybinė nuostata aiškiai skiriasi nuo literatūros „darymo“. Eilėraščiai turi pasakojimo elementų, bet jais nesiriboja. Atsiskleidžia savitos laikysenos asmenybė, kelianti susidomėjimą.
kazys-jakubenas-mieganti-zemeK. Jakubėno „Mieganti žemė“ susėmė tautos sielvartą ir praskambėjo „atūžiančių vėtrų žinia“.Kazio Jakubėno eilėraščiuose tauta kalba, kaip „lūšnelė verkia rudenį tamsiausią juodą vakarą“, kaip „žaliam sode iš bado kariasi vargo broliai“, motinos rauda sūnaus, „kuris krauju palaistė žemę“, o lietuvaitė jau nebe ta su „rūtų darželiais“, o „pas Kauną, pas žalią ir mieląjį Kauną“, „sūnūs be laimės“ atsisveikina tėvynę plaukti Pietų Amerikon naujos tėvynės ieškoti, nes „žalioj tėvynėj dirvos verkia, rytojaus ilgis naujo“.
kazys-binkis-atzalynas-1938K. Binkis apie „Atžalyną“: „Berašydamas šį veikalą aš teatrą šiek tiek apgavau ta prasme, kad veikalas išėjo jaunimui, kurio amžiaus sąvoka labai plati – maždaug nuo 12 iki 60 metų amžiaus ir daugiau. Tai išėjo visai nenorint. Jaunimas, atitrauktas nuo aplinkumos, darosi bespalvis. Jaunuolio tipą ir psichiką galima suprasti tik tada, kai parodoma ta aplinka, kurioje jis bręsta, auga ir savo būdą formuoja.
vytautas-stankus-is-veidrodzioAntroji jauno poeto Vytauto Stankaus knyga (pirmoji – „Vaikščiojimas kita ledo puse“, išleista 2009 m.). Eilėraščiai balansuoja ant dramatiškos ribos: tarp gražu ir teisinga, tarp žmogaus vienatvės ir atsargių pastangų ją įveikti. Neatsisakoma kiek vyresnių poetų atradimų ir kartu kuriamos savitos įdomios kompozicijos (antras skyrius, knygą vienijančio ciklo vaidmuo). Knygos redaktorius Donaldas Kajokas. Viršeliui panaudota Mindaugo Sabaliausko grafika.
kazys-binkis-tamosius-bekepuris-1928Šių humoristinių poemų meninis lygis yra labai nevienodas. Mat sąmoningai skirtos lengvam, tiesiog pramoginiam, daugiausia kaimo žmonių, pasiskaitymui, jos buvo reguliariai spausdinamos periodikoje maždaug vienodo ilgio dalimis, todėl nelabai paslankiam raštui Binkiui dažnai tekdavo tiesiog galvotrūkčiais skubėti, kad suspėtų. Pasakojama, jog Mūsų rytojaus redaktorius A. Bružas kartais jį (kartu su pusbuteliu) užrakindavęs šalutiniame redakcijos kambaryje ir neišleisdavęs tol, kol tas reikiamo poemos tęsinio neparašydavęs.
siukscius-borutos-lyrinis-herojusRinkinys (tiek išleistasis, tiek papildy­tas) turi labai aiškią struktūrą, į kurią iki šiol (!) neatkreip­ta dėmesio. Eilėraščiai knygoje yra pateikti kaip nuoseklus autobiografinis pasakojimas: poetinis herojus – bernas – palieka gimtąjį sodžių → blaškosi po pasaulį (Europos miestus) → sugrįžta namo. Klasikinė pasakos fabula. Todėl detalesniam rinkinio perskaitymui savaime peršasi Vla­dimiro Proppo Pasakos morfologijos funkcinis modelis.
borutos-namas-nr-13-kaip-avangardistinioKodėl „plakatiškas romanas“? To­dėl, kad tai agitacinis tekstas, kurio fragmentiškumą ir epizodiškumą yra užprogramavusi ideologinės linijos plė­totė bei konstruktyvizmo poetika, šios dvi priežastys iš autoriaus atėmė galimybę išplėtoti kitas naratyvines linijas, sukurti gyvus personažus, meniškai panaudoti įvairius gy­venimo faktus. Kitaip sakant, angažavimasis vienai poli­tinei idėjai eliminavo meninį fiktyvumą, vyraujantį Vakaru modernistų romanuose.
granauskas-trecias-gyvenimas-istrauka„Trečias gyvenimas“ – tai autobiografinė knyga, į kurią sudėta aštuonių novelių apysaka, pavadinta taip pat kaip ir visa knyga „Trečias gyvenimas“, ir esė „Žodžio paglostymas“. Nors yra sakoma, kad visa rašytojo kūryba – tai užrašyta jo autobiografija, šiai R. Granausko knygai toks posakis tinka kaip nė vienai kitai. Visos „Trečio gyvenimo“ novelės atvirai autobiografinės, nuosekliai vedančios būsimo rašytojo vaikystės ir paauglystės takais, atvirai rodančios, kas ir kaip formavo menininką ir žmogų.
avangardizmo-samprata-ir-srovesAvangardizmu vadinamas kraštutinis modernizmo spar­nas, visiškai atmetantis ir net sąmoningai griaunantis anks­tesnes meno tradicijas ir skelbiantis meno ir pasaulio revoliucinio atnaujinimo idėjas. Kraštutinį avangardizmo pobūdį rodo jau jo pavadinimas – „avangardas“ (pranc. avant-garde, tarti ,avangard‘) reiškia priešakinį kariuo­menės būrį. Avangardistai skelbiasi esą meno ir visuo­menės atsinaujinimo vedliai.
striogaite-avangardizmas-doktrinaStipriai veikė ir mados faktorius – avangardizmas su jo anarchistinio maišto dvasia, kategoriškumu bei skandalingo iššūkio stiliumi tapo madingas. Mada diktavo jo išplitimą ir standartiškumą. Tradicionalistams atrodė, kad tai yra Europos kultūros nuopuolis, meno ir dvasinių vertybių diskreditacija, savotiška beprotybė. „Absoliučiai neigiamai vertinamas senas pasaulis [...], absoliučiai teigiamai vertinamas blausiose vizijose ky­lantis naujas pasaulis.“ Nebėra amžinųjų tiesų nei vertybių.
poeto-vaizdinys-kazio-borutos-lyrikojeŠtai kaip Boruta prisistatė knygoje Gyvenimas drauge su draugu: „didelis nenuorama, poetas ir fantastas, turin­tis kasdien dešimt naujų projektų, kurių nė vienas neįvyk­domas, amžinai besiblaškantis ir dar neapsisprendęs“. Antanas Vaičiulaitis 1938 m. Borutą apibūdino kaip „aud­rų ir vėjų poetą“, o Alfonsas Nyka-Niliūnas dienoraštyje prisiminė tarpdury sutikdavęs „vėju įskubantį Kazį Bo­rutą“. Vytauto Kubiliaus teigimu, ne tik literatūrinėje, bet ir apskritai to meto visuomenėje jis buvo „apgaubtas bekompromisinio rašytojo aureole“.
herbaciauskas-laiskas-lenkijos-poetamsLietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje, Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje, saugomas atviras Juozapo Albino Herbačiausko laiškas Lenkijos kultūros atstovams, reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba.
teofilis-tilvytis-skirtingose-epochoseRašytojo kūrybinis portretas sudėliotas iš Teofilio Tilvyčio amžininkų, jo kolegų, literatūros kritikų, kraštotyrininkų, literatų, poeto artimųjų prisiminimų. Vieni faktai ir samprotavimai apie rašytoją paimti iš senų publikacijų, kiti parašyti pastaruoju metu ir niekur neskelbti. Skaitydami šią publikaciją pajausite skirtingus rašytojo palikimo vertinimus. Ne visa jo kūryba turėjo išliekamąją vertę. Tačiau, kad rašytojo kūryba neįtraukta į vidurinių mokyklų lietuvių literatūros programą – keista.
keturvejininkai-teofilis-tilvytisTeofilis Tilvytis (gim. 1903), kuris į „Keturis vėjus“ atėjo vėliausiai, yra reikšmingiausias po, K. Binkio šios grupės poetas. J. A. Herbačiauskas kažkur yra, išsireiškęs, kad iš Tilvyčio galėtų išeiti Puškinas, jei tik jis daugiau dirbtų. Iš tiesų, T. Tilvytis nuo pat savo poetinės karjeros pradžios pasireiškė kaip stiprus lyrinis talentas, tiesiog puškinišku lengvumu sugebąs reikšti savo išgyvenimus. Tilvyčiui poezija, kaip aukštaitiškam beržui šlamėjimas, – natūralus, įgimtas dalykas.
juozas-zlabys-zenge-gyvenimo-novelesJuozo Žlabio-Žengės „Gyvenimo novelės“ (1940) gerokai nutolu­sios nuo realistinio pasakojimo tradicijos – kūriniai metaforiški, atskleidžiantys egzistencines patirtis. Kone visų apsakymų veikėjai yra tarsi neturintys savo vietos, esantys kelyje. Toks „išvietinimas“ rašy­tojo vaizduojamas kaip keliantis nerimą, pavojingas, o kartais net pražūtingas. Tai žmogaus išbandymų erdvė, kurioje jis turi susivokti, apsispręsti.
antanaitis-romanas-vilniaus-rbas„Vilniaus rūbą“ perskaičius (beje, ir patsai romano pavadinimas yra gana gremėzdiškas, be didesnio polėkio ir, bent turinio atžvilgiu, klaidinantis) nejučiomis apsėda graudumas. Gaila tų didelių autoriaus pastangų, kurių bent dalį jis galėjo sunaudoti „vandens nusunkimui“. Nes juk tai pastangos neabejojamai talentingo rašytojo, kuris mūsų literatūroje, kad ir kaip laukiamas, nėra toks dažnas svečias.
petras-tarulis-trejos-devynerios„Trejos devynerios“ (Keturi vėjai, (1926–1928. Nr. 2. 3. 4) – lietuvių istorinės prozos parodija. Pavadinimas „Trejos devynerios“ pri­stato senovės lietuvių kultūrą bei istori­ją alkoholiniu kodu kaip liaudies varto­jamą nuo visų ligų trauktinę ir parodi­juoja romantizuotus įvaizdžius. „Istori­nio pasakojimo“ veikėju pasirenkamas ne kunigaikštis, o prievartinio akto vai­sius. Aprašant lietuvių dalyvavimą ka­ro žygiuose bei tarpusavio susirėmimuo­se, pabrėžiama ne istorinė jų reikšmė, o primityvus žiaurumas, grobikiškas ne­sąmoningumas, pirmykščių instinktų siautėjimas.
zalatorius-ar-skaitysime-taruliTarulis pirmasis lietuvių literatūroje sukūrė tuometinius meninius standartus atitinkantį „mažojo žmogaus“ paveikslą. Tie visi jo kurkulgiai, stasiuliai, tutulai, „liūdni ir susimąstę“ kontorų tarnautojai, sugraužti rutinos ir popieriaus dulkių, iškyla ne kaip socialinio sluoksnio atstovai, bet kaip psichologiniai tipai su savo moralinėm nuostatom ir savita filosofija. Iš tokių pilkų, į kiautą įlindusių vargo pelių mūsų literatūroje ne vienas šaipėsi, laikė juos ribotais ir nuolankiais miesčionimis.
petro-tarulio-apeliacija„Išsigandėlių eile, rikiuok!“ – knygy­nuose pasirodė Petro Tarulio prozos rinktinė „Gyvas stebuklas“. Knygos sudarytojas Albertas Zalatorius „Pa­svarstymuose tradicinio įvado vietoje“ išdėsto motyvus, lėmusius knygos išleidimą ir kūrinių atlanką: „Šiandien būtina išsivaduoti iš stereotipų: Tarulis keturvėjininkas, Tarulis suardė žmogaus paveikslą literatūroje, Tarulis sąmo­ningai laužė sakinį, Taruliu sekė trečiafrontininkai, Tarulis norėjo aukštyn kojom apversti literatūrą, bet pats anksti nutilo.
siukscius-ar-skaitysime-taruliTarulis (Juozas Petrėnas) literatūros istorijoje turėtų užimti ne menkesnės reikšmės vietą kaip Kazys Binkis – artimiausias jo draugas ir bendražygis. Binkis ieškojo naujų formų poezijoje, Tarulis – prozoje. Binkio 100 pavasarių, Juozo Girdzijausko teigimu, buvo tokių poetikos ir eilėdaros užuomazgų, kurios vėliau kone du dešimtmečius plėtėsi, šakojosi, ryškėjo, pamažu keitėsi, kol virto savarankiškomis, originaliomis meninėmis formomis.
petro-tarulio-eksperimentasTeatriniai meninės tikrovės konstravi­mo principai Petro Tarulio parodijoje „Trejos devynerios“ atliko savotišką pro­zinio pasakojimo sukeistinimo funkciją. Priešingai B. Brechtui, kuris kiek vėliau V. Šklovskio sukeistinimo principą panau­dojo susvetiminimo koncepcijai bei teat­rinės iliuzijos griovimui epinėmis prie­monėmis, lietuvių autorius elgėsi atvirkš­čiai – jis griovė epikos tikroviškumo iliu­ziją teatrinėmis priemonėmis.
avangardines-lyrikos-kazys-binkisKeturvėjininkų literatūrinis maištavimas nepritraukė tokių didelių talentų, kaip pritraukė lietuviškasis simbo­lizmas. Vienintelis poetas, išvengęs eklektiško manierin­gumo, sukūręs nevystančių poetinių kūrinių, pagrįstų nauja estetika ir stilistika, buvo K. Binkis. ,,Pas Binkį mažiausiai matome sportyvinių paskatų toj naujoj poe­zijoj (kas labiau žymu, pvz., pas Šemerį), griaunamojo azarto be jokios socialinės vertybės“, – rašė P. Janeliūnas, vienintelis „Keturių vėjų“ kritikas.
kristina-tamuleviciute-pasakojimas-apie-viena-miesta„Pasakojimas apie vieną miestą“ – tai eseistinių tekstų knyga apie lietuviams ko gero egzotišką miestą Sarajevą. Jame gyvenanti knygos autorė miestą apibūdina kaip niekada nemiegantį – sakoma, kad „miegas atimtas iš šio miesto. Išsprogdintas“. Gana lengvu ir atviru stiliumi pasakojamos autobiografiškos rašytojos ir Sarajevo miesto istorijos taip pat fiksuoja ir Balkanų istorijos skaudulius.
avangardines-lyrikos-kazys-borutaIdealines lietuviškos tradicijos vertybes (kaimo gry­čia, žalia laukų spalva, dainiškas žodis) K. Boruta trans­formavo pagal avangardizmo modelį. Perkoštos nerimo, veržto ir laisvės dvasia, jos buvo išrikiuotos poeto kaip opozicinės jėgos viešpataujančiam režimui. Ši transformacija veikė visą lietuvių poetinio mąstymo raidą, aktyvizuodama ir dramatizuodama tradicinį kaimo buities bei gamtos piešinį, įteisindama politinius ir socialinius momentus emocingojo lyrizmo posmuose.
avangardines-lyrikos-teofilis-tilvytisT. Tilvyčio parodijų rinkinys „3 grenadieriai“ (1926), gimęs „Vilkolakio“ teatro satyrinių-parodinių improviza­cijų aplinkoje, aiškiai parodo šitą literatūrinę poetinio žodžio funkciją – pamėgdžioti, komiškai stilizuoti, gro­teskiškai sujaukti įvairius stilistikos klodus, drastiškai išardyti melodingas struktūras ir iš naujo montuoti gaba­lus į pašiepiančias karikatūras. Autorius čia išeina į sce­ną, prisidengęs simbolisto ar romantiko kauke, kurios negalima nusiimti.
janusaitis-zaliakalnis-prisikelimo-parapijaEdmundas Janušaitis – bardas, poetas, rašomojo ir dainuojamojo žodžio dermės ieškotojas, tikras Žaliakalnio bruko ir dangaus augintinis. 2013 m. pabaigoje pasirodė antras autoriaus romanas „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Šios knygos paantraštė – 36 sapnų romanas. Iš tiesų tai šviesus raibuliuojantis audinys iš sapnų ir prisiminimų, susitikimų ir išsiskyrimų gijų.
binkis-lietuviu-poezijos-kryzkelesePo K. Binkio 100 pavasarių tik visiškai menki poetai ir grafomanai beišdrįsdavo rašyti „jausmingas“, saldžias ir idiliškas eiles, kurios buvo taip paplitusios apie 1920 m. Jo „vėjavaikiški vėjai“ padėjo išvaikyti iš lietuvių lyrikos sentimentalumą, simbolistinę miglą, išorinį puošnumą ir blizgesį. Lyrinį miniatiūriškumą jis pakeitė griežtu judesiu, ryžtingu mostu, garsiu šauksmu. K. Binkis sudinamino tiek patį poetinį išgyvenimą, tiek eilėraščio konstrukciją.
zaidybos-elementai-kazio-binkio-poezijojeKazys Binkis yra vienas pirmųjų lietu­vių rašytojų, kuriems novatoriškumas, žaismė tampa vienais svarbiausių kūry­bos principų, elgesio norma. Žaismingi kūrybos eksperimentai praveria lietu­vių poezijai naujus kelius. Iš to atsiran­da nepaprastas susižavėjimas modernio­mis komunikacijos priemonėmis, kuria­me į viena susilieja gyvenimo džiaugs­mas, poetinė koncepcija ir epochos at­spindys.
binkis-kodel-as-nekenciau-poetuMokyklos literatūros programa ir metodai, kurie ir lig šiol mažai tepasikeitė, užuot sužadinę meilę Iiteratūrai, nuo jos atgresia. Mokykla, užuot skatinusi jaunimą skaityti ir skaitomą veikalą suprasti ir pa­milti, — stengiasi pati sugromulojusi kimšti jaunimui „dvasišką peną“, kuris kartais atsiduoda nevykusio literatūros mokytojo ar tokio pat vadovėlio autoriaus burnos kvapu.
vizualioji-prano-morkuno-poezijaYpatingas garsų žaisme grįstos struktūros naujumas – tai kai kurie „nesuprantami“ dadaisto imažinisto Morkūno eilėraščiai, kraštutinio subjektyvumo kalbėjimas (okazionalinė sistema). Bet ryškinamas dadaistų itin brangintas žodžio savarankiškumas ir jo vidinė alchemija. Eilėraštyje „baltalas“ žodžiai naujutėliai, nenaudoti, tarsi vaikų žaidimų slaptakalbėje jie prasideda šaknimis balt, būt, bult, bal, bel, bil, bol...
juozas-tysliava-zaltvyksles-1922„Žaltvykslės“ — pirmoji dvidešimtmečio poeto knyga. Pirmasis J. Tysliavos eilėraščių rinkinys parašytas simbolistine maniera. Bet tai ne J. Baltrušaičio ar V. Mykolaičio-Putino, o veikiau B. Sruogos simbolizmas. Anot V. Galinio, „jo simbolikai būdingi pelkių, žaltvykslių, žalčių įvaizdžiai, išreiškiantys jaunystės svajones, nerimą dėl ateities, kovą prieš blogio jėgas, gyvenimo stagnaciją ir inertiškumą“.
juozas-tysliava-rinkinys-poezija-1935Juozas Tysliava gimė Suvalkijoj. Rašyti pradėjo labai jaunas būdamas. Pirmąją eilėraščių knygą „Žaltvykslės“ išleido 1922 m. Vėliau buvo aktingas „Keturių vėjų“ brolijos narys. Ilgesnį laiką yra gyvenęs Vakarų ir Šiaurės Europoj. 1929 m. išvyko į Š. Ameriką, kur jau kelinti metai redaguoja seniausią Amerikos lietuvių laikraštį „Vienybę“. 1935 m. išleido Amerikoj parašytų eilėraščių rinkinį „Poezija“.
avangardines-lyrikos-kryzkeleseŽmogus, patyręs masinių laidojimų (per ketverius Pirmojo pasaulinio karo metus – trisdešimt milijonų) ir masinių represijų siaubą, jau nebegalėjo pasitraukti į vienišumo ar mistikos bokštą nuo epochos problemų. Jis nebesijautė atskirtas nuo masės, jos padėties ir likimo. Jo sieloje neliko ramybės ir harmonijos pojūčių. Neliko dievo ir amžinybės poreikio. Įniršis susiplakė su nevil­timi, skeptiška ironija – su maištingu protestu, neri­mas – su rafinuota ekstaze, biologiniai instinktai – su grandioziniais žmonijos gelbėjimo užmojais.
rimvydas-stankevicius-apie-avyte-Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ką tik išleido Rimvydo Stankevičiaus eseistikos knygą „Betliejaus avytė“. Knygoje autorius kalba apie literatūrą, gamtą, dievoiešką, atsiskleidžia susirūpinimas dabartinės visuomenės moraline sveikata ir kultūrine branda, svarbios idealizmo ir patriotizmo temos. Tai – antroji rašytojo knyga, sudaryta iš spaudoje skelbtų publicistikos skilčių (pratęsia anksčiau išėjusią „Diktantai sielai“), ir aštuntoji autoriaus knyga apskritai.
zlabio-zenges-pavasario-gramatikaŽlabys-Žengė, be abejonės, buvo vienas originaliausių ir naujoviškiausių lietuviškojo avangardo poetų, kurį kaip nė vieną kitą keturvėjininką ignoravo sovietinė literatūros mašina. 1979 metų lietuvių literatūros istorijoje apie Žlabį-Žengę galima rasti vos tris su puse eilutės, iki 1984 me­tų buvo neskelbiama jo kūryba, išskyrus keletą eilėraščių, įtrauktų į lietuviškos poezijos antologiją. Tik 1992 metais pasirodė jo poezijos rinktinė.
balys-sruoga-atsiminimu-nuotruposGyvą Balį Sruogą pamačiau tik įstojęs į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Mano kartos literatūriškai nusiteikusiam jaunimui di­delę dalį universitetinės mistikos sudarė jame tuo laiku dėstę rašy­tojai: Krėvė, Sruoga ir Putinas. Vieną dieną, bestoviniuojant didžiųjų rūmų vestibiulyje, kažkas pusbalsiu pasakė: „Sruoga!“ Jis skubiai, beveik šuoliais, peršokdamas pakopas ir įsitverdamas rampos, lipo į trečiąjį aukštą. Atrodė visiškai kitaip, negu kad aš buvau įsivaiz­davęs. Nemaniau, kad jis bus toks aukštas ir taip neprofesoriškai apsirengęs.
putinas-gyvenimo-ir-kurybos-priestarosePrisiminus gyvą Putiną, man visuomet prieš akis atsistoja jo liūdna Elsinoro princo povyza. Jis visur ir visuomet vienas, net ir žmonių minioje. Šįkart mano atminty jis eina pavėlavusio išskristi paukščio žingsniu rudenėjančia Gedimino gatve prieš ką tik iš katedros pa­sipylusių žmonių srovę, vienplaukis, juodu elegantiško sukirpimo paltu, trupučiuką linkterėjęs į priekį, nesidairydamas, nieko nema­tydamas aplinkui ir pats tarsi nematomas.
sitokios-poezijos-turetu-buti-konfiskuojamosUž šitokią „poeziją“, aišku, dora mergelė spiaus Šemeriui stačiai į akis; paleistuvė, žinoma, del­nais paplos ir paglostys. Paleistuvybė, purvas, melas, smarvė – štai „Keturių vėjų“ „genijų“ „poe­zijos“ perlai, futuristų obalsis, kuriuos gina, kaip šuo gina savo lakalą. Šitokios „poezijos“ turėtų būti konfiskuojamos, o jų autorių psichinė sveikata turėtų būti patikrina­ma atsakomo specialisto gydytojo.
naujoji-kuryba-su-granata-krutinejMums trūksta šedevrų — mes griebiamės prasimanymų (ne sumanymų) ir pasidarome sau šedevrą Nr 1. — „Granata krūtinėj“ — Salys Šemerys. O taip, tai jau šedevras!.. Nr 1 pornografinės litera­tūros šedevras, kokiuo lig šiol negalėjo pasipuošti nei viena Lietuvos knygyno vitrina, o dabar puošiasi. Še­devras Nr 1, kurį laisvai gali skaityti mūsų jaunuo­menė ir vaikai.
vaizgantas-apie-sali-semeriTaigi, kad mūsų naujaautoriai granatomis svaidosi, yra labai gerai; tik reikia, kad tos jų granatos būtų tikrai sprogstamos ir perskrostų kietą širdžių luobą, o ne arkliamėšliai, kuriais tik akis užteškia. Iš Salio Šemerio, jei jis nusiims blozno peruką, galima daug ko rimta laukti. Nujau, kad tik jis nenuvarytų mūsų poezijoje, toje Dievo dirvoje, naujos vagos!
salys-semerys-12-isakymu-sauVadintas futuristu, bet save laikęs ekspresionistu, S.Šemerys gyveno pagal paties surašytus Dvylika įsakymų sau. Vienas jų skelbė - rašyti, kad ir nespausdina. Sovietmečiu nepadžiovęs plunksnos poetas tęsė jaunystėje pradėtą kalbos inžinerystės darbą, gludino savo eilėraščių formą. Skambiausia jo poezijos rinktinė Granata krūtinėje pakartotinai išleista tik 1969 metais.
salys-semerys-apie-4-vejusNuskambėjo „Keturi vėjai“ kaip fanfarų trimitavimas, pra­slinko atžarus laikmetis su jaunystės poetiškais, dažnai atžagiais apsirikimais ir klaidžiojimais. Jaunas žmogus, kuriuo aš esu buvęs prieš penkiasdešimt metų, visai nepanašus dabar į mane. Aš jau nebesuprantu to savo drą­sumo, kuris mane įkvėpė į tokius jaunatviškus užmojus, į tokius literatūrinius ekscesus ir ekstravagantiškumus.
salys-semerys-autocharakteristika-19721969 m. buvo išleista S. Šemerio poezijos rinktinė „Granata krūtinėj”. Iš 40 eilėraščių 15 buvo naujų, kiti – pakartoti iš 1924 m. leidimo. Po knygos pasirodymo 70-metis S. Šemerys nusiuntė Lietuvos rašytojų sąjungai prašymą, kad priimtų jį į narius, bet atsakymo taip ir nesulaukė. Tikėtina, kad prie prašymo jis buvo pridėjęs ir 1972 m. rašytą autocharakteristiką, kurioje sakėsi esąs pasiryžęs „eiti realizmo, gal ir socialistinio realizmo kryptimi“.
salys-semerys-isimylejes-jura-Salys Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas) gimė 1898 m. gegužės 21 d. Vilkaviškyje. Autobiografijoje yra suskaičiavęs, kad pergyveno dvidešimt vieną valdžią ir penkis karus, jų tarpe du pasaulinius. Rašyti pradėjo trečioje klasėje. Pirmieji kūriniai buvo atspausdinti 1914 m. juokų ir satyros laikraštyje „Garnys“ (slapyvardžiu Tadas Mardonius). Vėliau slapyvardžių turėjo daug, bet Salys Šemerys – išliko visam gyvenimui.
prano-morkuno-biograma-ir-stilistikos-metmenysAptardamas vieno originaliausių lietuvių avangardistų – Prano Morkūno – biogramą ir stilistikos metmenis, daugiausia remsiuosi Leono Gudaičio, „prikėlusio“ jį iš užmaršties, įžvalgomis (1). Pranas Morkūnas 1900 m. spalio 9 d. gimė Rygoje, iki karo bus pradėjęs mokytis (pro)gimnazijoje, o karo metais Voroneže baigė lietuvišką berniukų gimnaziją. Grįžęs į Lietuvą, tapo savanoriu ir 1919 m. dalyvavo kautynėse su bolševikais ir bermontininkais.
vygantas-siukscius-avangardizmo-studijaAvangardo poezija studijoje tiriama chronologiškai – nuo keturvėjininkų iki devinto dešimtmečio. Prieš aptardamas lietuvių avangardinius sąjūdžius – keturvėjininkus ir trečiafrontininkus, Keturakis apžvelgia pagrindinių avangardo krypčių – ekspresionizmo, siurrealizmo, dadaizmo, futurizmo ir konstruktyvizmo menines programas bei deklaracijas; pabrėžia, jog konstruktyvizmui galima būtų priskirti kone visas avangardizmo sroves (išskyrus nebent dadaizmą, kuris neigė programiškumą mene), siekusias kūrybos procesą paversti sąmoningu ir valdomu aktu.
xx-amziaus-lietuviu-lyrika-leonas-skabeikaLEONAS SKABEIKA (1904-1936), studijavęs literatūrą Kauno universitete 1927-1930 m., pakirstas džiovos, sveti­mas savo ateisto ir liaudininko pasaulėžiūra spiritualistinei simboliz­mo filosofijai, bet pasidavęs „Tarp dviejų aušrų“ meninei sugestijai, ženklino simbolizmo saulėleidį, net maištą prieš jo autoritetą, kuris „šiandien turi nykti užleisdamas vietą organizaciniam futurizmui“.
vytautas-kubilius-stasys-santvaras-2003Retam lietuvių rašytojui išpuolė tokia lemtis: ištisus septynis dešimtmečius plėšti savo plunksna literatūros dirvonus, išlikti pastebimam, ginčijamam, reikšmingam. Reto skambumo jo biografijos duomenys: Lietuvos kariuomenės savanoris, Klaipėdos sukilimo dalyvis. Priklauso tai kartai, kurią pasišaukė prisikelianti iš mirusiųjų Lietuvos valstybė, apvilko kareivio miline, o pas­kui pasiuntė į mokslus užsienin ir at­vėrė savo spaudos puslapius pirmiesiems kūriniams.
stasio-santvaro-atidari-langaiStasys Santvaras negausiam šių dienų poezijos skai­tytojui pateikė savo poezijos rinktinę, kuri pavadinta „Atidari lan­gai“. Gražiai J. Kapočiaus išleista. Puikiai dailininko T. Va­liaus iliustruota. Taip ir dera leidiniui, kuris išreiškia poeto ilgų metų, gal ir viso gyvenimo poetinį kelią. Rinktinė sudaryta iš poeto ankstesnių knygų — 1924, 1936, 1938, 1945, o taip pat dar iš naujo neišleisto rinkinio.
stasio-santvaro-buvimo-pedsakaiTarp tokių į šlaitišką amžiaus taisyklę jokiu būdu neįeinančių yra ir poetas Stasys Santvaras, 1983 m. pabaigoje išleisdinęs aštuntąją savo lyrikos knygą Buvimo pėdsakai (aplankas ir poeto portretas Vytauto K. Jonyno, 167 p., kieti viršeliai, 800 egz., kaina 8 dol.). Priešingai, šis amžiumi, rodos, dabar svetur pats vyriausias mūsų poetas pastaraisiais metais ypač kūrybingas, ir jei ieškotume atsakymo, kodėl taip yra, apylengviai turbūt jį rastume.
dvi-dienos-pas-santvaraPačiu Bostonu Santvaras nesiskundžia. Daugeliu savo bruožų jis net patinka. Ir dabartimi, ir praėjusiais amžiais. Bostono praeitį jis net riša su savo giminės likimu. Žinoma, ne faktiškai, bet simboliškai. Bostonas pradėjo amerikiečių kovas prieš anglų priespaudą, o Santvaro visa giminė kovojo panašią kovą. Jo prosenelis kovojo 1831 metų sukilime, senelis 1863 metų sukilime, o jis pats, dar beūsis jaunuolis, išėjo į Lietuvos laisvės kovų savanorius.
stasys-santvaras-perkope-70-metuLietuvoje išleista „Lietuvių poezija“ (I t.) Santvaro poeziją vadina „simbolizmo krypčiai artima“. Apibūdinta teisingai. Beliktų pridėti, kad Santvaro pirmiem rinkiniam itin būdinga miglotų, didingų vaizdų simbolika. Ilgainiui jie giedrėjo, gavo spalvas ir kontūrus. Riedėjo panašia kryptim kaip ir Putino ar net Kiršos, bet Santvaro pasiliko didingo gamtinio charakterio vaizdai. O kur poetas prabyla tiesiogiai, ne vaizdais, ne kartą jis teatrališkai operuoja retorinėm kreipimosi, sušukimo figūrom.
robertas-keturakis-apie-stasi-santvaraStasys Santvaras rugsėjo viduryje grįžo į Lietuvos žemę kartu su sūnumi. Šis poetas yra tylus. Jei norėsite įeiti į šią tylą, turėsite nugalėti savyje triukšmą – savimylą, vienpusiškumą, buitinį lėkštumą ir net savigarbą. Ir tada pajusite, koks žmogus gyveno tarp mūsų. Tegu Stasio Santvaro gyvenimas ir darbai išlieka kaip tylus visų mūsų patikrinimas: niekados nevenkite džiaugtis ir didžiuotis tuo, kas yra ne tik mūsų, bet ir šviesesnioji Lietuvos savastis.
neuzmirstamas-stasys-santvarasPoetas išliko pats sau ištikimas, minčių srove daug nepasikeitęs nuo pat 1921 metų, kai pradėjo spausdinti savo kūrybą ir nuo pirmo eilėšraščių rinkinio „Saulėtekio maldos” (1924). Liko jis originalus, nesikartojąs, kūrybingas, vis atsinaujinančiu požiūriu į kūrybą, naujų formų ieškotojas („Rubajatai”). Sielos būsena gal tik labiau į pabaigą nuskaidrėjęs, bet dėmesio centre tie patys dalykai: žmogaus būtis, meilė, gamta, svajonės ar aštrios realybės briaunos...
xx-amziaus-literatura-stasys-santvarasSantvaro kūriniai, spausdinami V. Mykolaičio-Putino redaguoja­mame „Židinyje“, linko į simbolistinio meno mažorinę gamą, tei­giančią žmogaus ir pasaulio harmoniją. Konfliktas tarp idealo ir tik­rovės neskaldė jo lyrikos subjekto į vienas kitam prieštaraujančius balsus. Iš Vaižganto ir J. Lindės-Dobilo straipsnių poetas perėmė tezę – literatūros funkcija yra idealizuoti šviesiuosius žmogaus pra­dus. „Dainuoju dainą apie šviesą“ – tokia buvo jo kūrybos formulė.
xx-amziaus-lietuviu-lyrika-vincas-mykolaitis-putinasSimbolistinį lietuvių eilėraštį galutinai suformavo V. Mykolaitis-Putinas, suteikęs jam panašią emocinės su­gestijos ir literatūrinės reglamentacijos galią, kokią tu­rėjo nacionalinio judėjimo laikotarpiu Maironio eilėraš­tis. Jis sujungė daugiaprasmę simboliką su intymia ir kritiška autoanalize, o spindintį idealo brūkšnį su dra­matiška refleksija, užbaigdamas lietuvių lyrikos persi­orientavimą nuo aprašinėjimo ir didaktikos į žmogišku­mo problematiką. Tolimas literatūriniams maištams, formos avantiūroms, mados blizgesiui, V. Mykolaitis-Putinas nepastebimai įvykdė gilų perversmą lietuvių poeti­nėje kultūroje, pritaikydamas ją prie savo amžiaus dra­matiškos įtampos.
stasys-santvaras-rubajatai1980 m. Nidos klubas išleido K. Barėno suredaguotą Dešimtąją pradalgę. Paskutiniame 482 puslapių tomelyje randame apie 35 autorių didesnių bei mažesnių kūrinių. Iš vyriausios kartos rašo: V. Alantas, St. Santvaras, A. Tulys (miręs), G. Tulauskaitė, P. Orintaitė; iš vidurinės kartos: K. Bradūnas, B. Raila, J. Kralikauskas, Alė Rūta, J. Gliauda. Vyriausios kartos atstovas St. Santvaras pažeria 32 ketureilius apie Dievą, žmogų, buitį, meilę ir mirtį. Subrendusio amžiaus pergyvenimų gausa ir talentingo poeto įgūdžiai priverčia susimąstyti prie ne vieno pro akis sklandžiai slystančio rubajato (Aidai, 1980).
vytautas-kubilius-vincas-mykolaitis-putinasVINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS (1893-1967), Seinų kunigų seminarijos klierikas, tik išspausdinęs pir­muosius eilėraščius, susižavėjęs skaitė simbolistinę J. Baltrušaičio lyriką, kaip ir B. Sruoga. Pasiųstas 1915 m. į Petrogrado dvasinę aka­demiją tęsti teologinių studijų, pasinėrė į V. Solovjovo filosofiją, nunešusią pasaulėžiūros pagrindus rusų simbolizmui, taip pat į Viač. Ivanovo ir A. Bielyj, simbolizmo teoretikų, veikalus. Bet pats nesigarsino, o ir nesijautė esąs modernistas.
vincas-mykolaitis-putinas-vivos-plango-mortuos-vocoVinco Mykolaičio-Putino poema „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“) šiandien vadinama sovietinės cenzūros uždraustu, nuorašai plitusiu „rezistenciniu kūriniu“, tačiau jos parašymo aplinkybės iki pat šiol neaiškios. Vinco Mykolaičio-Putino „Raštų“ I tomo (Vilnius, „Vaga“, 1989 m.) komentaruose Irena Kostkevičiūtė tvirtino, kad poema parašyta 1943–1944 m.
putino-ratai-1921Ankstyvoji Mykolaičio-Putino kūryba, išleista 1921 m. dviem raštų tomais, priklauso vadinamajai Maironio mokyklai – joje svarbūs dvasinės laisvės, idealų siekimo, tėvynės meilės, gamtos grožio, jaunystės džiaugsmo ir meilės ilgesio motyvai, sklandi, ritminga eilėdara, pakili intonacija, kartais drumsčiama abejonės, nusivylimo, nepasitenkinimo, pasipriešinimo (ciklas „Rex“) nuotaikų. Poveikį darė romantizmo poetai (Adomas Mickevičius, Kornelijus Ujejskis, Fiodoras Tiutčevas)ю
vincas-mykolaitis-putinas-krize-1937„Krizė“ – visuomeninis intelektualinis V. Mykolaičio-Putino romanas, sukurtas 1937 m. Tai rašytojo žvilgsnis į „atkurtos jaunos valstybės būvį“, sielojantis dėl Lietuvos likimo, neįtikėtinai aktualus ir šiandien. 1937 metais pasirodęs romanas „Krizė“ laimėjo valstybinę „Sakalo“ bendrovės literatūros ir Ukmergės miesto literatūros premijas. 2009 m. šią knygą perleido „Almos litteros“ leidykla.
vincas-mykolaitis-putinas-keliai-ir-kryzkeliaiSumanęs išleisti apypilni savo lyrikos rin­kinį, perredagavau ir sudėjau į jį visus tuos eilė­raščius, kurie man atrodė kokiu nors atžvilgiu bus verti poezijos mėgėjo ir literato dėmesio. Kilo man abejonių, ar dera dabar kartoti kai kuriuos ankstyvesniuosius eilėraščius, sudėtus skyriuose „Sentimentalinis gegužis“, iš dalies „Tolimi atgarsiai“ ir „Keliantis laisvei“. Vis dėlto ir juos pertvarkęs dar kartą spausdinu. Literatūros istorikui ir kritikui ir jie, manau, bus naudingi, nagrinėjant mūsų lyrikos raidą.
romanas-altoriu-seselyPo ilgų svyravimų šių knygų autorius pagaliau ryžosi parašyti tai, kas jam rūpėjo jau nuo daugel metų. Jisai žinojo, kad leisdamas šias knygas, susilauks daug priekaištų iš to luomo, kurio gyvenimo kampelį čia pabandė praskleisti. Šitas luomas, dėl visai suprantamų priežasčių, bodamas labiau negu kiti savo prestižo ir autoriteto, ypačiai jautriai reaguoja į kiekvieną pasikėsinimą parodyti intymaus kasdienio, pasakyčiau, grynai žmogiško jo gyvenimo vaizdą.
vinco-mykolaicio-putino-meiles-lyrikaTarytum savotiška alternatyva žemės-motinos paradigmai Putino meilės lyrikoje funk­cionuoja moters (mergelės)-žvaigždės vizija, turinti sąsajų su Šventos Mergelės (Marijos) kultu ir neoplatoniška „amžinojo moteriškumo” idėja, įsitvirtinusia Europos poezijoje nuo Goethe’s laikų. Eilėraštis „Stella Maris“ jungia romantizmo ir simbolizmo elementus, savo nuotaika, pasaulio būties ir žmogaus buvimo prasmės apmąstymu reprezentuoja geriausią Putino lyriką.
vinco-mykolaicio-putino-virsunes-ir-gelmesŠiuo straipsniu siekiama aptarti vieną svarbų Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščių ciklo „Viršūnės ir gelmės“, tiksliau, paskutinio ciklo eilėraščio „Lopšinė“ poetinį savitumą, kuris iki šiol nebuvo analizuotas. Tas savitumas atsiranda dėl to, kad kompoziciškai komplikuojama ciklo pabaiga, tačiau jis nėra vien kompozicinio-poetinio lygmens, bet turi įtakos viso ciklo, gal net viso rinkinio Tarp dviejų aušrų prasminei struktūrai, jo pasaulėvokos visumai.
vincas-mykolaitis-putinas-langas-1966Jau „Būties valandos“ rinkinyje buvo pažymėtas tragiškas šių dienų nerimas dėl žmogaus likimo, siautėjant griaunamosioms jėgoms. Laikui bėgant, tos pačios jėgos ima tvenktis dar grėsmingiau. Eilėraščiuose „Priešai“, „Šaukia“ ir kai kuriuose kituose tie motyvai nuaidi dar įsakmiau. Ryšium su tuo pastiprėja išnykimo, mirties tema. Tačiau būtis kratosi nebūtim – ir iš mano lyrinio herojaus lūpų išsiveržia gyvybingas egzistencijos šauksmas: „Nenoriu išnykti!“
juozas-keliuotis-apie-vinca-mykolaiti-putinaV. Mykolaitis-Putinas į tokią draugiško sąmojaus kalbą nieko negalėjo atsakyti: jis tik dar daugiau suprakaitavo ir dar labiau susigūžė. Aš ir dabar niekaip negaliu jo įsivaizduoti sėdinčio „Metropolio“ ar „Konrado“ kavinėje ir laisvai juokaujančio aktualiom dienos temom. Jis turbūt niekad į šias kavines ir nebuvo užėjęs. Bet salonuose, artimų žmonių pobūviuose ir savo darbo kabinete jau buvo įpratęs laisvai jaustis. Tenai jis kartais ir parodijos pasakydavo, ir sąmojaus neišvengdavo, ir pereidavo į intymų, nuoširdų ir paprastą pokalbį.
viktorija-daujotyte-vincas-mykolaitis-putinasV. Mykolaitis-Putinas (kartu su J. Linde-Dobilu, B. Sruoga) pri­klauso antrajai lietuvių humanistinės estetikos ir kritikos kūrėjų ban­gai. Pirmąją sudaro J. A. Herbačiauskas, S. Čiurlionienė-Kymantai­tė, A. Dambrauskas-Jakštas, Vydūnas. Pirmosios bangos estetinės ir kritinės minties skleidėjai rūpinosi tautinės kultūros identifikacijo­mis, kūrybiniais pavyzdžiais atsiskiriant nuo kaimynų, išsiskiriant ir iš Abiejų Tautų Respublikos idėjinio bendrumo. Antrajai bangai iš­kilo būtinybė ieškoti tautinės kultūros sąlyčių su Europa, su Vakarų kultūra. V. Mykolaičio-Putino estetikoje išliko svarbios abi tenden­cijos.
putinas-okupacinej-gudumoj— Profesoriau... — nespėjus pabaigti klausimo „kas Jums“, pastebėjau iš jo nuleistų akių pro blakstienas besiskverbiančias ašaras. Lyg nesuprasdama, kas atsitiko su Krėve, greit mestelėjau žvilgsnį aplink stalą. Ir... jau ašarom sruvo Putino akys, jau nosinaitę prie akių spaudė ponia Vaičiūnienė, jau verkė ir kiti. Tarp svečių graudulys gilėjo. Niekas nerodė pastangų ašaras sulaikyti, graudulį sudrausti. Netgi pats šeimininkas Putinas neieškojo būdų nuotaikai prablaivinti, bet verkė visu atvirumu.
vinco-mykolaicio-putino-issivadavimasAr galima kaltinti V. Mykolaitį veidmainyste, kai, Stalino kultui žlugus, rašytojas tarė: „Gana to jungo“ ir ėmė maištauti, rašydamas „Sukilėlių“ romaną ir kurdamas lyriką, nesuderinamą su socialistinio realizmo receptais? Kodėl jis neturėjo džiūgauti „Bacho“ poemėlėj, kad į išniekintą šventovę Dievas sugrįžo, jeigu jis niekada nebuvo nustojęs tikėti šitą Dievą, nors komunistų ir ujamą? Ar Putino poetinis noras būti juokingu, kad tik mirtų su meilės žodžiu lūpose, nesiderina su V. Mykolaičio slaptu prašymu Bažnyčiai atšaukti jam ekskomuniką.
lietuviu-lyrika-balys-sruogaPoetinį išgyvenimą B. Sruoga, susižavėjęs rusų sim­bolizmo šūkiais, užsimojo izoliuoti nuo tradicinių šalti­nių — objektyvios realybės atspindėjimo, jos ideologinio ir moralinio komentavimo, diskursyvinio mąstymo, ma­tuojančio viską priežasties ir pasekmės lygtimis. Objek­tyvios tiesos jis nebelaikė svarbiausiu poetinės kūrybos tikslu kaip J. Janonis. Reliatyvumo teorija jo akyse skaldė šią tiesą. Pasaulis liko be tvirto kiauto — tai vien begalinis tekėjimas, nepaliaujama kaita, amžina performacija.
vincas-mykolaitis-putinas-buties-valandaPaskutiniojo mano kūrybos laikotarpio, nuo 1955 metų, eilėraščių dalis išspausdinta mano „Raštų“ I tome, skyriuje „Vakarėj žaroj“. Kitus, vėliau parašytus eilėraščius, nors ir ne visus, dedu į šį „Būties valandos“ rinkinį. Jei skaitytojas norės pasekti mano poezijos lyrinio herojaus išgyvenimus, jų raidą, pastebės kai kurį šio paskutiniojo laikotarpio temų, motyvų panašumą su jaunystės lyrika.
vincas-mykolaitis-putinas-tarp-dvieju-ausruTarp dviejų aušrų pasaulis kaip pasaka. Iš žvilgančių bokštų veizi didelės akys ir jų regėjimu klajoja tavo pačio jautimai. Rytuose jau nuspėji besiartinančią šviesą, bet vakarų atošvaistos atgyja tavy, kaip seniai girdėtų giedojimų aidai. Visi daiktai, kaip blankūs šešėliai, dvilypuojasi tavo regėjime ir tu nebežinai kokiu vardu juos vadinti. Tavo pačio buitis nykiais aidėjimais skrenda į tolį ir tau be galo liūdna.
balys-sruoga-ir-simbolistaiVienas iš pirmųjų simbolizmo poveikių Sruogai buvo grynai paviršutiniškas, liečiąs tik jo asmenišką išvaizdą. Šimtmečio pradžioj rusų simbolistai, moder­nistai, futuristai ir dekadentai dažnai kūrė ne tik eilė­raščius, bet ir tam tikrą įspūdį apie save, kaip nepa­prastą žmogų, lyg ir kokią „poeto biografiją“, neatitin­kančią eilinio žmogaus biografijos. Šitos pozos dalimi buvo ryškiai skirtinga, jeigu galima, tai ir šokiruojanti, žmogaus išvaizda bei elgesys. Tokią išorinę „simbolisto kaukę“ Sruoga visų pirma ir pasiskolino nuvykęs į Petrapilį 1914 metais.
balio-sruogos-lyrika-simbolizmo-konteksteB. Sruogos lyrika ir estetika yra susijusi su europinio simbolizmo visuma. Kritiniuose jo straipsniuose greta epochinės reikšmės literatūrinių autorių dažni ir simbolistai bei estetai Ch. Baudelaire’as, P. Verlaine’as, A. Strindbergas, H. Ibsenas, O. Wilde’as. Kaip teigia E. Naujokaitienė, su simbolizmu B. Sruogą sieja ne vien jo poezijos stilistika, kurios ypatybė – simbolizmo sulydymas su lietuvių liaudies dainų stilizacija, bet ir dėmesys kai kuriems europinio simbolizmo reprezentan­tams.
balys-sruoga-teatro-kurejasBaliui Sruogai poeto galią padovanojo gimtoji Rytų Lietuvos žemė; ugdė jis ją pradžioje slavų rinktinės kultūros aplinkumoj — Jurgio Baltrušaičio literatūriniam salione, susitikimuos su Balmontu, Bielyj, Gorkiu; vėliau – vokiečių meno mieste Miunchene, jo universitete ir bohemoje, jo tada revoliucingo teatro ir ekspresionistinės literatūros atmosferoje; plačiame pasaulyje rinko jis savin vaizdus ir žmones — pamėgtose Alpėse, kelionėse, po Kaukazą, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Švediją; bet subrandino ir stipriausiai išreiškė jis save namie — Kaune ir Vilniuje.
balys-sruoga-keli-kurybos-bruozaiDidėjančioje perspektyvoje vis labiau ryškėja Balio Sruogos vaidmuo Lietuvos gyvenime ir jo palikimas. Vienas kūrybingiausių atstovų tos idealistinės, šviesios jaunuomenės, kuri su entuziazmu griebėsi laisvos Lietuvos atstatymo ir iškėlimo, — Sruoga šiandien iš tolo atrodo, kaip tikras ir Aušros ir Varpo gadynės įpėdinis — kovotojas: ir romantikas, ir pozityvistas drauge. Tiktai laisvė, už kurią jis kovojo, buvo jau nebe politinė, o dvasinė, vidinė, kurią neša sąmoningumas ir sava kultūra.
balys-sruoga-milzino-paunksme-19321929–1930 m. Vytauto garbei B.Sruoga parašė trijų veiksmų, devynių paveikslų dramą „Milžino paunksmė“. Tai istoriniais duomenimis paremta drama, iškelianti Vytauto asmens didybę ir jo reikšmę Lietuvos istorijoje. B.Sruoga stengėsi nepasiduoti pompastiškam Vytauto šlovinimui, paradiniam aukštinimui. Vytauto idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas scenose nevaizduojamas, bet kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose visą laiką jaučiama Vytauto didybė. Tai milžinas, kurio paunksmėje pinasi sudėtingas Lietuvos ir Lenkijos politinis gyvenimas.
G. Kanovičiaus kūrinius sąlygiškai galima suskirstyti į du ciklus. Istorinis ciklas pradedamas trijų dalių romanu „Žvakės vėjyje“, tada dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“ bei „Ir nėra vergams rojaus“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“, o užbaigia „Šėtono apžavai“. Įvairių personažų akimis čia atskleidžiama prieškario epocha erdvėje tarp dviejų „Jeruzalių“, „Zamut“ ir Vilniaus. Antrąjį ciklą galima pavadinti autobiografiniu, tačiau nereikia pamiršti, kad meno kūrinys yra išgalvotas, o ne dokumentinis pasakojimas. Į jį įeitų kūriniai, parašyti išvykus į Izraelį: „Veidai sutemose“, „Sapnų pardavėjas“ ir „Miestelio romansas“. Tarp šių ciklų įsiterpia apysaka „Žydų parkas“, susiejanti praeitį ir dabartį. Nors istorinis ir autobiografinis ciklai yra skirtingi, juos jungia bendra problematika, apimanti moralinio pasirinkimo, atminties ir žmogaus egzistavimo laike temas.
leonas-stepanauskas-nesibaigiancios-thomo-manno-seimos-vasaros-nidojePadirbėjus prie raššomojo stalo ima noras persėsti į įsivaizduojamą Laiko mašiną ir nusikelti į beveik pusamžio gelmę. Visai tiksliai: į 1975 metų gegužės 31 dieną. O kur atsiradome? Šveicarijoje, Ciuriche, ant Limato upės kranto, prie nedidelės viduramžiškos Vandens bažnyčios durų (taip ji nuo seno vadinama – Wasserkirche), bokšto laikrodis rodo trečią popiet. Tuo metu Šventnamyje, kuris didžiausiame Šveicarijos mieste Ciuriche žinomas kaip išimtinai svarbių kultūros renginių vieta, prasideda Nobelio premijos laureato Thomo Manno šimtųjų gimimo metinių pagerbimas.
lietuva-isimylejesEsu tikras, kad Icchoko Mero išėjimas iš šio pasaulio paskatins mūsų skaitytojus dar labiau atsigręžti į jo kūrybą. Nesakau, kad rašytojo romanai ar novelės skendėjo užmarštyje, bet vis dėlto buvo gerokai nutolę. Viena to nutolimo priežasčių – gal net pagrindinė – I. Meras daugybę metų gyveno ne Lietuvoje, apie jį ir jo darbus skaitytojui beveik niekas nekalbėjo. Ir vis dėlto šio žodžio meistro darbai išliko gyvi, o ateityje, tikiu, jo vardas dar tvirčiau įaugs į lietuvių literatūros istoriją.
gintare-adomaityte-ledonesis-arba-keli-zodziai-apie-vilniaus-knygu-mugePrisipažinsiu: įspūdingiausia mugės diena paskelbiau antradienį, vasario aštuonioliktąją. Kaip ir kodėl? Juk daug kas dar pamena tikrąją datą: vasario 20–23 d., nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Antradienį vyko spaudos konferencija – nei įdomi, nei nuobodi, tokia, kaip kasmet. Akimirką pasijutau rojuje: kultūros ministras žadėjo, kad gyvenimas tik gerės. Daugiau, daugiau, gerokai daugiau – visko, kas rūpi knygų žmonėms, bus tik daugiau. Patyriau laimės akimirką. Jos reikėjo: tai buvo tas metas, kai mano bičiuliai, o ir aš pati, jautėmės ant ledo: prirašyta projektų, prisigalvota, prisisvajota, gal ir prifantazuota, o žinių – jokių. Ledai pajudėjo gerokai vėliau. Dabar, kai rašau, jau žinome šį tą apie valstybės stipendijas. Kai mano rašinys pasirodys – žinosime apie projektus.
simona-dirzinauskaite-knyga-apie-prana-masiota-prano-masioto-sviesa2013-ųjų gruodžio 19 d. sukako 150 metų, kai gimė Pranas Mašiotas (1863–1940). Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius organizavo mokslinę konferenciją, skirtą įvairiems P. Mašioto veiklos aspektams. Metų pabaigoje išleista ir „Prano Mašioto šviesa“, knyga, kurioje pirmą kartą skelbiami rašytojo publicistikos straipsniai, atsiminimai, laiškai, artimųjų, amžininkų, mokinių atsiminimai, kalbos įvairiomis progomis. Knygos sudarytojų įžanginiame straipsnyje nurodoma, kad leidinio intencija yra ne tik padaryti pasiekiamą įvairią P. Mašioto bibliografiją, bet ir sugriauti lietuvių sąmonėje įsitvirtinusią nuostatą, kad P. Mašiotas yra tik vaikų rašytojas.
viktorija-daujotyte-pasaku-roze-ant-ledo-r-skucaites-ant-ledo-atsirado-rozeRamutės Skučaitės knyga „Ant ledo atsirado rožė“ – „poemėlės su moralais“ – gražiai išleista leidyklos „Homo liber“, dailininkė Jūratė Račinskaitė. Rūpestingai sužiūrėta redaktorės Nijolės Kvaraciejūtės; jei ir nėra ko redaguoti, rūpestingo žvilgsnio reikia kiekvienai knygai. Geros lietuvių kalbos knyga, dabar jau tai nėra savaime suprantama. Netikėta knyga, bet lyg ir būtina, kad poezija neprarastų ryšio ne tik su vaikais, bet ir su pačiu vaikiškumu, lyg kokiu poetiniu sielos podirviu. Ar pasaka nebuvo kuriama kaip saugos būdas, kaip bandymas kalba įveikti pasaulio priešiškumą – žvėries, tamsos, baimės? Ir to, ko mes patys savyje nepažįstame, nepažįstame, tad bijome?
jurate-sprindyte-populiarumas-ir-samoningumas-a-tapino-vilko-valandaSmagu pasisveikinti su inovatyviu reiškiniu lietuvių literatūroje – stimpanku ir pažvelgti, ką mums byloja jo tekstas. Steampunk – mokslinės fantastikos žanras, aukštinantis garu varomų mašinų epochą, atsigręžęs tiek į industrializacijos praeitį, tiek ir į technoideologišką dabartį. Romane dangų skrodžia oro balionai, reisiniai ir kariniai dirižabliai, varomi helio dujomis, anglimi, alchemikų atrastu prometiliu, o gatvėmis rieda diližanai, serpoletai – gariniai vežimaičiai. Gedimino pilyje veikia skrydžių valdymo centras. Dirbtiniai aparatai ir jų išradėjai romane ypač pagerbti, o technikos „žaisliukų“ pasiūla didžiulė: garinių mašinų rojų papildo aliuzijos į šiandienos technologijas
elzbieta-banyte-atminties-gyvybe-g-kanoviciaus-miestelio-romansasSu savotišku džiaugsmu ir pasididžiavimu imuosi recenzuoti knygą, kurios autoriaus pristatinėti jau niekam nebereikia. Iš tikrųjų Grigorijaus Kanovičiaus pavardę girdėję net ir tie, kuriems lietuvių literatūra „nuobodi“ ar „nepaskaitoma“; daugelis tokių labai nustemba sužinoję, kad G. Kanovičius priklauso lietuvių literatūros laukui. Pats autorius paskelbė, kad „Miestelio romansas“ – paskutinė jo knyga ir, deja, daugiau neberašysiąs.
balio-sruogos-laiskai-is-stuthofo-parenge-neringa-markevicieneMūsų optimizmas, paremtas gryna logika, kad Vakarų sąjungininkai neleis rusams eit toliau į Vakarus, buvo visai klaidingas, kaip tai parodė įvykiai… Mudvi su Dalia mokslo metams pasibaigus atvažiavome pas Tėvą į Būgius, klausėmės raminančių Londono radijo pranešimų. Ir staiga birželio pabaigoje išgirdom, kad rusai pajudėjo visu frontu, veržėsi į Vakarus. Liepos 1 d. suspėjau nuvažiuot į Vilnių – jau miestas buvo pilnas pabėgėlių iš Minsko… Vilniui liko dienų klausimas. Vos spėjau išmokėt gimnazijos mokytojams algas, pasiimti keletą būtinų daiktų, dokumentus ir paskutiniu traukiniu išvažiavau į Būgius. Vilnius buvo rusų paimtas VII.12 d., neužilgo – Kaunas… Po to trim mėnesiam rusai sustojo, laukdami tiekimo. Frontas buvo 3–5 kilometrus nuo mūsų. Laiškai iš Balio nebeatėjo.
hans-georg-gadamer-istorijos-nenutrukstamumas-ir-egzistencijos-akimirksnis-is-vokieciu-k-verte-alfonsas-tekoriusH. G. Gadamerio tekstai nėra klasikinės struktūros: tema, dėstymas, išvados; jie skaitytini kaip savotiškas filosofinis diskursas, kuriame dera ieškoti netikėtų minties blyksnių ir įžvalgų. Tai tarsi kvietimas mąstyti kartu. Suprantama, vienam įdomesnė pasirodys viena mintis, kitam – kita, o jei kam nors ir nieko nepasirodys, tuomet, ką padarysi, teks pripažinti čia tvyrant juodą tamsą. Skelbiamajame straipsnyje gvildenama amžinai aktuali istorijos proceso ir dabarties santykio problema, prisiliečiama prie pažinimui kone paties kebliausio klausimo – prie, pasak autoriaus, „tekančio laiko mįslės“.
janina-survilaite-marceliju-martinaiti-prisimenantDangažodžiai... Žvaigždaeilės... Kartais taip pasakydavau savo žemiečiui ir kaimynui Marcelijui apie jo eiles. Poetas buvo kuklus, pagyrų nepriimdavo. Pats gerai žinojo, ką reiškia būti geru poetu, ir tą patvirtindavo kiekviena parašyto eilėraščio eilutė. Mus skyrė šešerių metų amžiaus skirtumas, tad nebuvome bendramoksliai, bet likome labai draugiški kaimynai iki poeto mirties.
vytautas-v-landsbergis-marcelijus-mums-buvo-it-ne-sios-zemes-palydovas-uzrase-giedrius-genys-ir-fausta-radzeviciute1980–1997 metais Vilniaus universiteto literatų būreliui vadovavo poetas Marcelijus Martinaitis. Per septyniolika metų išaugo kelios literatų kartos. Dalis buvusių studentų ir šiandien kultūrinėje spaudoje užsimena apie dalyvavimo tame būrelyje svarbą. Rašytojo, teatro ir kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio prisiminimuose ryškėja M. Martinaičio laikysena, kuri nebuvo matoma viešajame gyvenime.
vejai-visos-kalbos-poetas-eugenijus-alisanka-atsako-i-romo-daugirdo-klausimus– Kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasukai į literatūrą? Kas nulėmė šį nelabai dėkingą pasirinkimą? – Visos pradžios yra miglotos, tą žmonės žinojo jau nuo seniausių laikų, todėl istorijas suaugusiems pradėdavo nuo mitų ir legendų, o vaikams taip sekdavo pasakas: „Seniai seniai...“, „Kartą gyveno...“, „Toli toli, už devynių jūrų, už devynių marių...“ Kitaip sakant, sukosi iš padėties kaip išmanė, ne viską, ką žinojo, pasakojo, ko nežinojo – prikurdavo. Kad kur nors pasuktum, turi prieiti sankryžą, o ar buvo tokių? Juk literatūra – tai ne tik tekstų rašymas, tai ir pasakos prieš miegą, ir knygų lentynos, ir knygų skaitymas
poziuriai-romas-gudaitis-romas-gudaitis1. Įpusėjo antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dvidešimtmetis. Kaip apibūdintumėte rašytojo vaidmenį dabartinėje epochoje? Kokiuose lietuvių autorių kūriniuose, Jūsų nuomone, labiausiai atsispindi šiuolaikinio pasaulio dvasia? 2. Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“? Ar šis kontekstas visada yra vien tik blogis? 3. Kai kurie lietuvių autoriai (tiesa, jų kol kas nedaug) jau pradėjo rašyti angliškai. O ir kitų kūryboje netrūksta angliškų intarpų. Kokia turėtų būti mūsų „gynybos“ strategija?
balys-sruoga-dievu-miskas-1957Dievų miškas! – taip ši vietelė žmonėse iš senų senovės vadinosi. Kadaise, labai seniai, šiame miške dievai gyvenę. Savotiški dievai. Ne germaniškos kilmės. Ne Votanas, ne Toras. Gyvenę tenai lietuviškųjų dievų palikuonys. Gdansko apylinkės vietovės iš viso gana turtingos senovės padavimais ir legendomis, kuriose nuostabiu būdu veikia lietuviškos kilmės ir lietuviškais vardais personažai.
juozas-keliuotis-apie-fausta-kirsaJ. Baltrušaičio, M. Gustaičio ir F. Kiršos kūrybinėmis pastangomis Lietuvoje gimė nauja galinga ir originali intelektualinė poezija. Ji nenustelbė emocijų ir vaizduotės, dainavimo ir plastinio vaizdavimo, tautinio ir socialinio dinamizmo poezijos, bet tvirtai atsistojo greta jos ir sudarė naują didelį poezijos sąjūdį, kuriam ir universalus pasaulinio masto poetas Oskaras Milašius pasidarė artimas ir suprantamas, savas ir aktualus.
fausto-kirsos-tolumos Iškilmingas, patetiškas F. Kirša čionai. Bet toks čia ir turi būti jis, tas antrasis Kirša, atėjęs lyg iš Pelenų. Pele­nuose buvo dvejopas Kirša: kuris plaka lietuviškojo gyve­nimo pabaltintus grabus; kuris meldžiasi lietuviškojo gyvenimo idealui. Ir abudu sudarė darnią neatjungiamą vienumą ir idėjiniu ir kompoziciniu atžvilgiu. „Aš sveikinu Europą“ toks pat Kirša, tik su žymia pirmojo persvara.
faustas-kirsa-save-surandaVadinas, Kirša save suranda. Suranda savą mintį, su­randa ir žodį. Jis išeina iš chaotinio pasaulio, eina prie aiš­kaus konkretaus, nors tiek pat idealaus, kilnaus, didingo. Jis išeina iš žodžio laboratorijos, iš vienam žmogui tesupran­tamo žodžio ir, vartodamas apskritai visų vartojamą kasdie­ninį žodį, jis duoda vis tobulesnės ir tobulesnės poezijos pavyzdžius. Galėtume sakyti: Kirša išmoko kaklaryšį pasi­rišti.
fausto-kirsos-kurybaIš tos šaunios generacijos, kuri, be jo, mūsų literatūrai davė Putiną, Sruogą ir Binkį, Faustas Kirša buvo mažiausiai pasinėręs į literatūrinius sūkurius. Putinas jau tuojau po pirmo pasaulinio karo savo sugestyviu simbolizmu turėjo sekėjų jaunesniųjų gretose. Balys Sruoga laužė ne vieną ietį, kaudamasis su modernios poezijos priešais. O Kazys Binkis kėlė futurizmo vėliavą. Faustas Kirša naujų srovių ir naujų teorijų menui neskelbė. Jisai ėjo atskiru keliu, jo nepiršdamas kitiems.
faustas-kirsa-astuntoji-pradalge„Pradalgė“ – literatūros metraštis, ėjęs 1964–1980 m. Londone. Jį leido Nidos knygų klubas, redagavo Kazimieras Barėnas. Metraštyje spausdinti prozos ir poezijos kūriniai, atsiminimai, laiškai ir apžvalginiai straipsniai. Išėjo 10 netraščio numerių. 1972 m. pasirodžiusiame aštuntajame „Pradalgės“ numeryje publikuoti Fausto Kiršos, Petronėlės Orintaitės, Vytauto Alanto, Julijos Švabaitės, Gražinos Tulauskaitės kūriniai.
faustas-kirsa-pelenai-1930„Pelenuose“ paliesta daugybė tuometinio gyvenimo realijų (partijų rietenos, ministrų spekuliacijos, valdžios priklausomybė nuo užsienio ir daugelis kitų). Bet šis kūrinys nėra padrika įvykių kronika, kuo dažnai virsta satyrinės poemos, o turi savo probleminius ir filosofinius aspektus. Praraja tarp valdžios ir liaudies, tarp šviesuomenės ir sodžiaus – pagrindinė poemos kolizija.
faustas-kirsa-pelenai-antroji-knygaFausto Kiršos poema „Pelenai“ yra daugiasluoksnis kūrinys: čia į vienumą jungiasi satyra, filosofinė refleksija, mistiniai vaizduotės skrydžiai ir nuoširdžiausia lyrika. „Pelenuose“ F. Kirša pirmą kartą išdrįso pažvelgti atviromis akimis į šiokiadienišką pasaulį, kurį ligi tol ignoravo savo eilėraščiuose kaip menkavertį ir nepoetišką.
baltrusaitis-poema-ikurtuvesIšspausdinęs pirmąjį lietuvišką eilėraštį tik 1926 m., jau eidamas Lietuvos respublikos pasiuntinio Sovietų Sąjungoje pareigas (1920-1939 m.) ir intensyviai ėmęs lietuviškai rašyti tik Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo metu, persikėlęs į Prancūziją, Baltrušaitis spėjo išleisti dvi savo lietuviškos poezijos knygas Įkurtuvės (1941) (vėliau ši knyga perleista „Žiurkės įkurtuvių pavadinimu), Ašarų vainikas (1942) ir paliko dar dviejų knygų („Ašarų vainiko II d. ir „Aukuro dūmai) rankraščius.
jurgis-baltrusaitis-aukuro-dumaiLyg norėdamas atsiteisti tautai ir gimtajai kalbai, J.Baltrušaitis per trumpą laiką (1940-1943) Paryžiuje parašė tris lietuviškų eilėraščių rinkinius (Ašarų Vainikas I-II dalys, Aukuro dūmai) ir poemą (Įkurtuvės). Šie eilėraščiai meistriškai užbaigė ir pagilino tai, kas buvo anksčiau sukurta. Jie priklauso geriausiems J.Baltrušaičio kūrybos posmams.
asaru-vainikas-antroji-dalisJurgis Baltrušaitis (1873-1944) – žymus lietuvių poetas simbolistas, savo kūrybinį kelią pradėjęs rašydamas rusų kalba. Eilėraščių rinkinys „Ašarų vainikas“ priklauso geriausiems poeto kūriniams. J. Baltrušaičio poezija priklauso simbolizmo krypčiai. Jo poezijos simbolizmas remiasi lietuviškomis pasakomis, padavimais, liaudies dainomis, gimtinės peizažais.
idejos-jurgio-baltrusaicio-poezijojeDainius yra tarpininkas tarp Dievo ir paprasto žmogaus; jis geriausiai sukuria maldą Kūrėjui, kai bando praskleisti jo kūrinijos mįslingas paslaptis. Todėl Baltrušaičiui tikroji poezija yra ne kas kita, kaip malda Kūrėjui; daros suprantama, kodėl labai daug savo eilėraščių poetas pavadino giesmėmis ar tiesiog maldomis.
kas-raso-knygas-talentas-ar-apsukrumas-jurate-sprindyte-ramunas-cicelis-giedre-kazlauskaite-audinga-pelurityte-Pasibaigus knygos šventei ir galbūt jau laukiant kitos, bandykime ramia bei aiškia sąmone pažvelgti į prabėgusius metus, prisiminti, ką esame skaitę, pamėginkime įvertinti 2013 m. pasirodžiusias knygas. Pasvarstykime apie knygas ir kaip skaitytojai, ir kaip literatūros kritikai.
edgar-allan-poeVargu ar būčiau Edgaro Allano Poe poeziją suradęs kaip savotišką Eldoradą, jei pokario metais žurnale „Pergalė“ nebūčiau aptikęs kito „Eldorado“ – Aleksio Churgino skambiai išversto eilėraščio. Tai vienas iš poezijos perlų, taip skaidriai įspindęs man į sąmonę jau ankstyvoje jaunystėje, kad įspūdis neblėso nei bręstant, nei senstant ir netgi įkvėpė mintį pabandyti amerikiečių genijų prakalbinti lietuviškai. Kad to galėčiau siekti, jau gerokai įžengęs į septintą dešimtį, ėmiau įnirtingai kalti anglų kalbą. Išmokau tiek, kad galėčiau lyg per rūką pažvelgti į poeto dvasinio pasaulio horizontus. Rūkas ėmė skaidrėti, ir pradėjau „step by step“ kelionę į seną savo svajonę.
nauja-modernizmo-dvasia-lelija-ir-pjautuvasJ. Baltrušaitis – ne vien rusų, bet ir prancūzų simbolizmo dvasios reiškėjas. Straipsnio tikslas – atskleisti J. Baltrušaičio poetikos saitus su prancūzų simbolizmo tradicija. Straipsnio objektas – rusų kalba parašyto J. Baltrušaičio eilėraščių rinkinio „Lelija ir pjautuvas“ prancūziškojo simbolizmo kontekstas. Metodas – komparatyvistinis.
baltrusaicio-kurybos-vertybiu-vertikaleStraipsnyje analizuojama, kaip Baltrušaičio poezijoje ir estetiniuose pasisaky­muose (straipsniuose, laiškuose) vertybės grindžia menininko poetinę filosofiją, kokios yra kūrinį ir poeto gyvenimą saistančios prasminės atramos; aptariamos asmenybės pastangos formuojant ir išryškinant vertybes; parodomas vertybių hierarchiškumas, pakopiška vertybių realizacija kūryboje ir jų transcendentiškumo nulemta gyvenimo transfigūracija.
raymond-carverRaymondas Carveris (1938–1988) – JAV poetas ir prozininkas, laikomas tikru apsakymo ir novelės meistru. Jį kartais vadina „amerikiečių Čechovu“. Rašytojo stiliui būdingas kraštutinis minimalizmas, jo apsakymai parašyti itin paprastai, kasdiene kalba. R. Carverio pasakojimai niūrūs: yrančios šeimos, skyrybos, neištikimybė, šeimyninio gyvenimo pragaras. Prie R. Carverio, kaip itin lakoniško rašytojo, šlovės prisidėjo ir jo bičiulis bei redaktorius Gordonas Lishas. Čia skelbiami apsakymai iš 1981 metų rinkinio „Apie ką kalbame, kai kalbame apie meilę“ („What We Talk About When We Talk About Love“).
leonardas-andriekusLeonardas Andriekus – poetas, kunigas, vienuolis, redaktorius, visuomenės veikėjas, žurnalistas, meno kūrinių puoselėtojas. Gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčių kaime Mažeikių apskrityje, mirė Brukline 2003 m. gegužės 20 d. Ši publikacija skirta L. Andriekaus šimtmečiui paminėti. Eilėraščiai anksčiau niekur nespausdinti, rasti asmeniniame poeto archyve, esančiame Kryžių kalno pranciškonų vienuolyne. Publikaciją parengė Dainius Sobeckis.
kazys-saja-anapilinApšnerkšto parko pakraštys, netoli esančių globos namų gyventojai, save laikantys mirtininkais, čia kartkartėm ateina pasigrožėti saulėlydžiu ir papostringauti apie tai, kas jų dar laukia. Jie čia atkėblins vienodais pilkais chalatais, tačiau juos nusivilkę dar mėgins puikuotis praeities drabužiais, regalijomis, kokiais nors papuošalais. Smutas bus užsikabinęs savo medalius ir dar kaip talismaną atsineš vieną bokso pirštinę. Žlibinas įsmeigs pailgintą savo teleskopinę lazdą su maža trispalve vėliavėle. Moterys, kaip visada, pasidažys ir atras kitokių būdų pasigražinti. Galbūt mažiausiai savo išore rūpinsis plikai nušvitintas Latras, pridengęs galvą megzta kepurėle, ir daktaras Leitis, ištvėręs ne vieną galvos operaciją.
arturas-valionis-besiropa-trumpas-eilerastis-apie-nezudyma-arba-vendetta-chanaGimiau praktiškai čia, netoliese, trys cigaretės / Kelio, iškart po vidurnakčio, ankstyvą rudenį, / Buvo mane sukeitę; parsivežė, bet ne tą, likau / Aš kaip ne aš santykinai trumpam, gal kol koks / Tūkstantis ir dvidešimt šeši lašai iš čiaupo pro / Pradilusią tarpinę sunkt kapt prasisunkia prakapsi, / Jei vidutinis greitis – vienas lašas per 3,5 sekundės; / Nepratašė keramikos, nė menkiausios duobės / Neišmušė, tiško, ir tiek žinių
leonardas-gutauskas-pasakojimaiNors Vilniaus banioj visa vykdavo panašiai kaip Dostojevskio aprašytoje katorgoje, vis dėlto dešimtmetis berniukas iš pirties išeidavo tarytum iš bažnyčios atlikęs išpažintį ir gavęs nuodėmių atleidimą – širdyje šviesu, šeštadienio rytas skaistus, švarus, lyg nematomas kiemsargis milžiniška šluota būtų sušlavęs visas gatvių šiukšles ir jas paslėpęs kažkokiame rūsyje
donaldas-kajokas-eilerasciaivis rašai ir rašai sako / bitininkas dabrišius / užklupęs mane / prie rašomojo stalo / atseit – o kada darbą / dirbsi? / žinai jei dar ir darbą / dirbčiau / savo bitėms laiko / pristigčiau / labai / labai /
dainius-dirgela-apie-dramaturgus-kung-fu-panda-ir-kitus-balandzio-scenarijusTad kai „Metų“ redaktorius paprašė parašyti esė balandžio numeriui, supratau, kad bus ir neįprasta, ir nepaprasta. Bet jeigu įmanoma akimirką su visomis mintimis suspausti į tris eilutes, vadinasi, turėtų būti galima tą akimirką su visomis mintimis ir išskleisti. Taip bebandant gal ir kokią specialią teksto kūrimo programėlę pavyktų išrasti, panašią į zip ar rar, kuriomis sėkmingai suglaudiname arba išskleidžiame įvairiausias kompiuterines bylas.
baltrusaicio-kurybinis-palikimasPati Baltrušaičio kūryba... Jakštas kitados apgailestavo, kad Baltrušaitis lietuvių literatūrai dingęs. Senasis kritikas patriotas labiau vertino mažą duoklę savai kūrybai, negu glė­bius svetimiesiems nuneštus. Sruoga Baltrušaičio rusišką poeziją laikė lietuviška, o į gyvenimo pabaigą parašytą Baltru­šaičio poeziją lietuvių kalba buvo linkęs vertinti aukščiau už jo rusiškuosius rinkinius.
jurgio-baltrusaicio-kolizijos-kelyjeAtvykęs į Kauną, Baltrušaitis paviešėdavo, anot jo, „savo amato“ žmonių – rašytojų bei apskritai kūrėjų tarpe. Tačiau ne lietuviai apskritai, ne ypatingesnės Lietuvos vietovės ir net ne jo vaikystės takeliai traukė jo sielą į Lietuvą. Poetui – žodžio meistrui reikėjo tiesioginio, gyvo ryšio su gimtąja kalba, simbolistui – lietuviškoje gamtoje įsiskverbti į žmogaus ir visatos paslaptis.
balys-sruoga-baltrusaicio-vainikasLietuvis Baltrušaičio giminišką artimumą jaučia, nors jis, Baltrušaitis, yra didelės literatūrinės kultū­ros nešėjas, reikalaująs iš skaitytojo aukšto literatū­rinio inteligentiškumo. Jo metaforos ir apibendrini­mai, jo simboliai, atsiremią net ir tarptautine litera­tūrine tradicija, taip dažnai tik kontūrais teapibrėžiami, suponuoja, kad ir skaitytojas bus tą tradiciją išgyvenęs, — kad savaime turi pakakti to, kas pasa­kyta. Visa kita, visas trūkstamas vaizdo detales, turi papildyti paties skaitytojo literatūrinis patyrimas.
jurgis-baltrusaitis-asaru-vainikas-pirma-dalisPavojaus metas gimdo heroizmą, gimdo žygius, kuriuos dainiai per ilgus amžius dainuoja. Pavojaus metas moko drįsti ir laimėti... Pavojaus rūstųjį metą Baltrušaitis broliams at­nešė savo nuostabųjį Ašarų vainiką. Baltrušaičio vainikas ne tasai, kuriuo pasi­puošusi sesulė jaunystėle džiaugias, ir ne tasai, kurį gauna dosnus šeimininkas, derlingai piūčiai pasibaigus.
motiejus-gustaitis-aureoleAntras didesnysis Gustaičio kūrinys — tai oratorija „Aureolė“. Iš autoriaus pridėtų paaiškinimų matome, kad oratoriją Gustaitis aptaria kaip „dvasinę muzikalinę dramą“, kurioj yra apsčiai lyrinio ir epinio elemento, kurios turinys paprastai esti religinis dorovinis, didus ir kilnus, apvilktas simboliniais paveikslais. Pažymėtina ir tai, kad Gustaitis norėjo sukurti religinę patriotinę oratoriją, kurioje religinė mistika jungiama su patriotine simbolika.
motiejus-gustaitis-meileM. Gustaičiui atskiro žmogaus jutimai tapo pernelyg atsitiktine, chaotiška ir efemeriška medžiaga, tad poeto žvilgsnis nukrypo ne asmeniškumus ir individualizmą, o universalumo sistemą, sukurtą katalikybės filosofijos. M. Gustaičio poezijoje būtis padalinta į dvi antinomijas – į tai, kas žemiška, kūniška, laikina ir į tai, kas dvasiška, dieviška, amžina. Eilėraščio centru tapo ne subjekto išgyvenimai, o visatos, kosmoso panorama, kurioje subjektui teatitenka medituotojo, bet ne pagrindinio veikėjo vieta.
motiejus-gustaitis-kunigas-svietejas-pedagogasMotiejus Gustaitis įnešė nemažą indėlį į lietuvių literatūrą. Jis laikomas simbolisti­nės poezijos pradininku. Būdingi poezijos motyvai – visatos harmonija, amžinas gro­žis, vienatvė, patriotizmas. Išleido rinkinius: „Tėvynės ašaros“ (1914), „Tėvynės ašaros. Erškėčių taku“ (1916), „Sielos akordai“ (1917). „Varpeliai“ (1925), poemą „Meilė“ (1914), simbolistinę oratoriją „Aureolė“ (1914). M. Gustaitis buvo ir vertėjas. Išver­tė lenkų rašytojų kūrinius: A. Mickevičiaus „Krymo sonetus“ (1909), „Vėlines“, 2 d. (1926), J. Slovackio „Ankelį“ (1923), A. Novrockio „Lietuvos krikštą“ (1927).
motiejus-gustaitis-ir-jo-kurybaM. Gustaitis dėl sunkoko, nevisuomet sklandaus eiliavimo — ypač su rimais jam būdavo keblu — nelabai buvo mėgiamas skaitytojų, nevienodai vertinamas nė kritikų. Adomas Jakštas Gustaitį vadina par excellence simfoningos sielos poetu ir jo poeziją priima labai palankiai. J. Tumas– Vaižgantas, išbaręs Tėvynės Ašarų autorių už visokias kaltines-veltines, be jokios fantazijos eiles, čia pat nustemba: Ir kadgi šiūptels, tai net atsiloš.
stasys-stacevicius-milda-supaisys„Milda supaisys“ – pirma Stacevičiaus eseistikos knyga, nors jo esė ir straipsnių periodikoje išspausdinta daugybė. Vertingas poeto eseistikos bruožas – vietos autentika. Autorius yra vietovės, peizažo dalis, pasakoja apie buvojimą tose platumose, su konkrečiais žmonėmis, nes kiekvienas jų, sutiktas tarp Dzūkijos miškų, yra „vienetinis“, artimas.
motiejaus-gustaicio-kurybinis-palikimasGustaitis prisimenamas ir kaip po­etas, neretai lyginamas su Maironiu. Jo poezija taip pat persmelkta Tėvynės meilės, žadina dirbti ir aukotis savo Tautos, Lietuvos labui. Gustaičio eilėraš­čiai, proza ar publicistika spausdinta dar draudžiamoje lietuviškoje spaudoje, daugiausia Tėvynės sarge. 1914 m. jam viešint JAV, tenykščių lietuvių pastan­gomis buvo išleisti jo eilėraščių rinkinė­liai Tėvynės ašaros, oratorija Aureolė, po­ema Meilė.
kazys-puida-rasytojas-ir-zurnalistasKazio Puidos literatūrinio darbo pradžia sutapo su lietu­viškos spaudos atgavimu. Tada niekas neklausinėjo, ar turi meninių gabumų. Esi inteligentas, susipratęs lietuvis, tad privalai rašyti, vaidinti lietuviškame spektaklyje, dainuo­ti lietuviškame chore, šitaip Kazys Puida, elektrotechnikos inžinierius, komedijos „Amerika pirtyje artistas, 1905 me­tais atsidūrė pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios redakcijoje.
kulturos-riteris-kazys-puidaSavo lėšomis K. Puida įsteigė ir vadovavo knygų leidimo bendrovei „Vaiva“, kuri leido lietuvių ir užsienio rašytojų grožinę literatūrą. Jis darbavosi ir Antano Sutkaus vadovaujame „Vilkolakio“ satyros teatre. Parašė savo žymiausius veikalus: romaną „Geležinis vilkas“, apysaką „Žemės giesmė“, vieną populiariausių savo veikalų apie Vytautą Didįjį – „Magnus Dux“.
kazys-puida-zemes-giesmeDangus išpat ryto apsiniaukė, su­raukė debesimis gauruotą kaktą; skruostai, šiurpaus pavasario vėjo glostomi, nuolatos virpėjo, tarytum kas visą dangaus-slėpinio esybę erzino. Žiemos rūbą numetę, laukai gulėjo išsitiesę, pliki, lyg koks milžinas, jė­gų nustojęs. Gulėjo be mažiausio gyvybės ženklo, be noro pasijudinti, iššaukti iš Pergrubės duosnių pabučiavimų žalumynų vai­nikus, kvietkuotus margus pievų kaurus, medžių lapų skaras.
marcelijus-martinaitis-mes-gyvenome2009 m. išleista knyga „Mes gyvenome“ skaitytojams pageidaujant pakartotinai išleista 1914 metais. Antrajame leidime ištaisytos pastebėtos kalbos klaidos. Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) knyga „Mes gyvenome“ pelnė keletą premijų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ji pripažinta kūrybiškiausia knyga (2009), skaitytojų išrinkta Metų knyga (2010), pelnė Žemaitės (2010), Juozo Paukštelio (2011) premijas.
edmundas-steponaitis-novelesJaunojo poeto kūrybą surinko ir knygą, pavadintą E .Steponaičio raštai, 1912 m. išleido L. Gira. Anot R. Karmalavičiaus, žmogiškasis ir kūrybinis E. Steponaičio savarankiškumas klostėsi XX a. pradžios lietuvių poezijos lyrizacijos ir psichologinės subjektyvizacijos atmosferoje.
eilerasciai-is-knygos-steponaicio-rastaiEdmundas Steponaitis(1892–1908) – labai jaunas miręs, bet spėjęs kūrybiškai suspindėti poetas, vienas iš lietuviškojo simbolizmo pirmtakų. Baigęs Šakių dviklasę pradžios mokyklą, lavinosi savarankiškai: studijavo knygas apie astronomiją, skaitė rusų rašytojų ir filosofų knygas, susirašinėjo su L. Tolstojum, gilinosi į V. Solovjovo krikščioniškosios meilės filosofiją.
edmundas-steponaitis-1892-1908Gyvenimą Kaune Step. varė vienodą ir, taip sakant, normalį. Apie 10 vaL keldavo, išgerdavo pieno ir eida­vo spaustuvėn į darbą, iš kurio ateidavo 1 va­landą pietų valgyt (žinoma, vegeterijoniškų). Popiet eidavo į savo kambarį ir, atsisėdęs prie lango, skaitydavo arba rašydavo. Apie 2 valandą eidavo vėl prie darbo ir pareidavo jau 6 vaL vakarą. Išgėręs pieno arba arbatos, skaitydavo arba rašydavo jau visą vakarą, ar kartais eidavo pasivaikščiot į Alek­soto kalnus.
apie-lietuvisko-avangardo-recepcijaLietuvių istorinio avangardo, kurį iš esmės sudaro Ke­turių vėjų ir Trečiojo fronto sąjūdžiai, literatūrinis įvertinimas atspindi Lietuvos politinę istoriją. Sovietizavus literatūri­nę veiklą, Trečias frontas, aiškiai simpatizavęs komunistams, sovietinės kritikos buvo apibūdinamas kaip revoliucinė proletarinė literatūra. Su Keturiais vėjais buvo žymiai sunkiau: jų politinis požiūris buvo miglotas, bendradarbiavi­mas su respublika įtartinas, jų literatūrai stigo partiškumo.
soliarine-balio-sruogos-poetikaPasitelkęs soliarinę poetiką, Sruoga sujungė mitologiškumą su modernumu. Akivaiz­du, kad poetui saulė – tai dvasingumo vertybinis ir semantinis ženklas, perteikęs aktualiausius mito­loginius bei filosofinius impulsus, išreiškęs poeto ir lyrinio subjekto idealistinį estetizmą bei huma­nistinį nusiteikimą. Soliarinė poetika, kupina tau­tosakinių ir mitologinių reikšmių sykiu leido poe­tui kalbėti sudėtinga simbolistine bei estetizuota kalba – sekti rusų simbolistais.
lietuviu-avangardo-etikaTai tėra bevaisis drąsus sumanymas, keturvėjininkų norėtas pristatyti kaip tam tikras politi­nis požiūris. Tai nepavyksta jų kūryboje; tai nepasiseka ir jų neliteratūriniame gyvenime. Gal tai yra simptomiška, kad Binkis kūrė ir patriotišką maršą, ir vertė Interna­cionalą, ir parašė autoritarinio tautos vado A. Smetonos biografiją (kiek nemalonią).
sviesa-kazio-borutos-poezijojeBorutos santykis su skaitytoju kaip ir visas jo gyvenimas dažnai buvo paženklintas nusivylimu. Rašydamas su beatodairišku angažavimusi žmogui, už kiekvieną žodį brangiai mokėdamas širdies krauju, jis sunkiai ieškojo platesnės skaitančios publikos, kuri priimtų tą jo žodį net ir veltui, kaip dovaną. Borutos didžiausia meilė ir pasiaukojimas ‒ idealus skaitytojas ‒ sveikas ir stiprus kaimo bernas, savo paprastume vis dėlto sugebantis giliai pajausti rašytinę poeziją, mokantis audringai, svajingai, poetiškai mylėti savo žemę.
zvirinskis-uzrasai-ant-receptu„Užrašai ant receptų“ ‒ tai įdėmus ir pašaipus žvilgsnis į save: netobulą ir senstantį, šiek tiek pagiringą, gal todėl taip drąsiai maknojantį per istorijos įspaudais paženklintą Vilnių, vis pasikalbantį ne su kuprotais angelais, bet su amžininkų tekstais, ir žinantį, kad mirti geriausia vasarą, nes tada „žemė lengva ir gėlės pigios“. Kuriantį ironiškas eiles, kurių skaitymo malonumas ne visada baigiasi orgazmu, nes kartais užtenka tik lengvo it voratinklis pojūčio, kad būta tos akimirkos, kai protas nuskaidrėja ir be psichotropinių vaistų.
slepikas-mano-vardas-maryteRomanas nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – „vilko vaikų“ situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais.
gudaitis-trecio-fronto-agonijaŠioje studijoje neišleidžiamas iš akiračio 1931 metų antrame pusmetyje jaunų litera­tų, naujovių ieškotojų, ilgai rengtas, bet neišėjęs kontroversiškiausias „Trečio Fronto“ žurnalo 6/7 numeris. Per dramatiškus jo leidybos vingius atsiskleidžia kur kas platesni ir svarbesni kultūros reiškiniai, sudėtingi visuomeniniai-politiniai procesai, susiję su komunistinės ideologijos skverbimusi į kairėjančią Lietuvos spaudą.
aidas-marcenas-tuscia-joVienuoliktą žinomo poeto eilėraščių knygą baigia ciklas, pavadintas bendriausiuoju žodžiu: lyrika. Lyrikos motyvų bei formų įvairovė lemia improvizacinį knygos pobūdį. Įsiterpia išplėtotų ciklų, kanoniškų formų. 2014 m. sausio 6 d. už eilėraščių rinkinį „Tuščia jo“ Aidui Marčėnui įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos premija, teikiama kasmet už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.
granauskas-sventuju-gyvenimai-istrauka„Šventųjų gyvenimai“ – tai 2013 metais pirmą kartą išleista Romualdo Granausko novelių apysaka. Reikšmingi siužetai, raiškūs personažai, gyva kalbos tėkmė su žemaitybių intarpais, autobiografinės patirtys – taigi yra visa, kas traukia skaitytojus. Šventaisiais rašytojas vadina dramatiško laikotarpio žmones, tapusius novelių personažais.
in-memoriam-juozui-tysliavaiJuozas Tysliava dar žaliūkas pasirodė lietuviškajame akiratyje kaip poetas, kurio balsas nuskambėjo kitaip – drąsiai ir plačiai. Drauge jis atsinešė kaimo gelmenų arba bent tautosakos paslapties. Jau pirma jo knyga vien tik savo pavadinimu bylojo naujai ir negirdėtai. Su savo Žaltvykslėmis jisai pasirodė beveik prieš keturiasdešimt metų, kada dar nė Keturi Vėjai nebuvo pradėję garsiau ūžauti mūsų raštuose.
kubilius-simbolizmasNeturtingoje lietuvių poetinėje kultūroje simbolisti­niam eilėraščiui sunku buvo susiformuoti į visiškai gry­ną ir atskirą tipą. Į jo orbitą nuolat įsibraudavo kieta re­torinių kreipinių stilistika, ar gležnas emocinės akimirkos šūktelėjimas, ar grakšti dainiškos frazės imitacija. Vie­name eilėraštyje M. Gustaitis apdainuoja amžinąjį gro­žį, nepriklausomą nuo žmogaus veiklos, o kitame su grau­desiu aprašo Lietuvos karo pabėgėlių vargus. Tokia neto­lygi ir marga buvo beveik visų lietuvių simbolistų kū­ryba.
vidmante-jasukaityte-ambraVidmantė Jasukaitytė (g. 1948) – rašytoja, poetė, Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė. Eilėraščių rinkinys „Ambra“ (2014) – tai netekties ir atsisveikinimo poezija, paveikta autorės asmeniškų išgyvenimų. Rašytoja, sirgdama vėžiu, sužinojo, kad vėžiu serga ir jos mylimas vyras. Iš jų dviejų liko tik ji.
gintaras-bleizgys-kai-selinsi-manes„Kai sėlinsi manęs“ – jau septintasis savito poeto eilėraščių rinkinys. Tai sąžiningas, atviras bendravimas su pasauliu ir savimi, su šiuo laiku ir kitais laikais, lemiantis poetinį gyvybingumą visa ko, kas išgyvenama ir suvokiama. Tai poezija, tvirtinanti – „gyvybė visada laimi“, o toks tvirtinimas aprėpia egzistencijos, tikėjimo, priešybių regėjimo ir harmonijos prasmę.
kubilius-simbolizmo-raidaSimbolizmas buvo pirmoji modernizmo srovė, kuriai pavyko at­siskirti nuo bendrinu poetinio meno atnaujinimo tendencijų ir su­formuoti daugiau ar mažiau apibrėžtą savo filosofinės ir meninės programos branduolį. Ji klostėsi Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse ir karo metu, veikiama rusų simbolistinės lyrikos. J. Baltrušaičio literatūriniame salone jauni lietuvių poetai susitinka su rusų sim­bolistinio meno žvaigždėmis. Almanache „Pirmasai baras“ spausdi­nami A. Bloko, V. Briusovo, K. Balmonto eilėraščių vertimai. Tačiau posūkis į simbolistinio meno struktūras buvo nulemtas vidinių lie­tuvių visuomenės ir literatūros raidos pokyčių.
martinaitis-nenoriu-nieko-neveiktiPlačiai žinomo poeto Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) eilėraščiai, nauji ir nespausdinti ankstesniuose rinkiniuose, sugulė į rinkinį „Nenoriu nieko neveikti“, pavadinimą gavusį iš vieno naujų eilėraščių fragmento. Su būsimu eilėraščių rinkiniu dirbęs ir jį ruošęs poetas, deja, knygos sustyguoti, sudėlioti jos struktūros nespėjo, tačiau paliko beveik šimtą naujų eilėraščių. Knygos sudarymo darbus kartu su poeto žmonos Gražinos Martinaitienės pagalba užbaigė literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
maisto-kultura-kauno-bohemojeŽaismingą „protesto“ akciją prieš įprastas visuomenės konvencijas įvykdė keturvėjininkų grupė, nusprendusi „Laisvės“ restorane atšvęsti Juozo Tysliavos vardadienį, kaip rašė Teofilis Tilvytis, ne miesčionišku, o kaimišku būdu: jie pasirinko alų gerti ne iš bokalų, kaip įprasta, o tiesiai iš kibiro. Deja, prisiminimų autoriaus teigimu, J. Tysliava draugų išradingumu neliko patenkintas, o įmurkdytas į kibirą supyko, teigdamas, jog literatas neturėtų elgtis kaip kiaulė. Tokį J. Tysliavos nepasitenkinimą T. Tilvytis aiškino nepritapimu prie nerūpestingos keturvėjininkų grupės ir polinkiu į miesčioniškumą.
salman-rushdie-dzozefas-antonas1989-ųjų vasario 14-oji, Šv. Valentino diena, BBC žurnalistė telefonu paskambinusi Salmanui Rushdie pasakė, kad Irano dvasinis lyderis ajatola Khomeini paskelbė jam „mirties nuosprendį“. Tada garsus rašytojas pirmąkart išgirdo žodį „fatva“. Kuo jis nusikalto? Parašė romaną Šėtoniškos eilės... Taip prasideda pasakojimas, kaip skandalingojo romano autorių religiniai fanatikai priverčia pasitraukti į pogrindį, ir jam, akylai saugomam ginkluotų policininkų, tenka nuolat kraustytis iš vienų namų į kitus.
rasytojai-maksimalizmo-seselyjeTeismo posėdžius Kazys Boruta praleido su dukra ant rankų. Jam atmintyje įstrigo pasiryžimas tuoj pat pasmaugti teismo pirmininką, jei Ona bus nuteista kalėti (98). Teismui pirmininkavęs pulkininkas Vincas Gurevičius apdairiai išliko gyvas, bet nepasidavė visuomeniniam spaudimui ir skyrė Kaziui Borutai 4 metus kalėjimo. Į tai nebuvo įskaityti pusantrų metų, jau praleistų kalėjime. Jonas Lukoševičius, kaip maksimalistų Užsienio sekretoriato vadovas, gavo 6 metus. Kazys Jakubėnas atsipirko 6 mėnesių bausme (99).
juozas-tysliava-meistrasTų dienų kritika nebuvo pasiruošusi drąsią savęs stilizaci­ją suvokti kaip literatūrinę situaciją, ir jei poetas atsistodavo būtent tokia poza, jam ji būdavo sunkiai atleidžiama. Taip atsitiko Tysliavai lietuvių literatūros istorijoje, kurioje jis ne­užima garbingos vietos, o atstovauja jaunimui arba vadinamai pradedančiųjų, bręstančiųjų grupei. Pats Tysliava nie­kada savęs nepriskyrė jokiai literatūrinei mokyklai ar grupei. Tam trukdė ne tik jo asmenybė, kuri visuomet teikė pirme­nybę išvykimui, o ne aklimatizavimuisi, bet ir tekstų įvairo­vė, kuri vos ne vos gali būti suskirstyta į tam tikras grupes.
atodangos-nuo-krycio-soko-iki-ramposBritų Metų knyga. Kasmet nuo 1971 m. Didžiosios Britanijos ir Airijos rašytojams skiriama „Costa“ premija. Ji turi penkias nominacijas: geriausias romanas, geriausia biografija, geriausia poezijos knyga, geriausia vaikiška knyga ir geriausias debiutas. Iš šių nominacijų nugalėtojų renkama Metų knyga. Šįmet buvo tikimasi, kad ją laimės 2013 metų geriausio romano „Gyvenimas po gyvenimo“ („Life after Life“) autorė Kate Atkinson ir taps pirmąja rašytoja, dukart laimėjusia šią prestižinę premiją. Tačiau 2013 m. Metų knyga pripažintas kaip geriausias debiutas įvertintas Nathano Filerio romanas „Kryčio šokas“ („The Shok of the Fall“). Šios knygos recenzentai pažymi jaunojo rašytojo talento ir gilaus medžiagos pažinimo dermę. N. Fileris ne vienus metus dirbo su sutrikusios psichikos pacientais ir dešimt metų rašė šį kūrinį. Nugalėtojui atiteko 30 tūkstančių svarų sterlingų čekis.
amzinyben-iskeliavo-t-rullisPastaruosius du dešimtmečius T. Rullis paskyrė lietuvių literatūrai. Pradėjo nuo S. T. Kondroto, D. Mušinsko, J. Apučio kūrinių vertimų. Po jų latvių kalba išleido R. Gavelio „Vilniaus pokerį“, A. Škėmos „Baltą drobulę“, S. T. Kondroto „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“, „Žalčio žvilgsnį“, R. Šavelio „Tadą Blindą“, K. Sajos „Būrimą obuolio sėklomis“, R. Granausko „Kenotafą“, P. Dirgėlos „Anciliaus ežerą“, „Joldijos jūrą“, „Kūlgrindą“, J. Jankaus, V. Pietario, V. Misevičiaus, J. Piliponio, A. Pelenio knygas.
lietuviskieji-kulturos-ivykiai-minskeAmbasados svečiams savo kūrybą pristatė poetai Alvydas Šlepikas, Donatas Petrošius ir Julius Keleras. Vertėjas Georgijus Jefremovas skaitė vertimus į rusų kalbą, dainavo savo bei kitų kūrėjų (Anos Zeminos, Bulato Okudžavos) dainas. Į baltarusių kalbą išverstas lietuvių poetų eiles skaitė Minsko Jaunimo bei Naujojo dramos teatro aktorės.
regimantas-tamosaitis-kaip-issiugdyti-vartotojiska-asmenybeProcesas turi vykti taip. Pirmiausia, jeigu nori būti geras vartotojas, reikia sukaupti pakankamai pinigų. Tau reikės valios ir ištvermės: privalėsi stengtis, atiduoti savo energiją ir gyvenimo laiką, bet tavo pastangos bus vainikuotos, – žiūrėk, pinigai ir susikaupė! Sakoma, belsk belsk, ir bus atidaryta bei paduota. Kai jau turėsi užtektinai pinigų, pasijusi stiprus, pasitikintis savimi, keletu centimetrų lyg aukštesnis už aplinkos žmones, kurie, kaip tu numanai, pinigų nelabai turi ir moka tik skųstis dėl nepritekliaus. Kad tavo pasitikėjimas savimi visada tik stiprėtų, svarbu žiūrėti tinkama kryptimi: ne aukštyn, nes dangaus vis tiek nepasieksi, bet šiek tiek žemiau už save, kur rypauja artimas tavo. Tačiau pinigai kaip psichinio gyvenimo energija yra ypatinga jėga, ją reikia mokėti valdyti. Pinigų apykaita patikrina tavo valios jėgą.
kestutis-nastopka-estezes-medziokleje-v-martinkaus-esteze-ir-vertinimaiVytauto Martinkaus straipsnių ir recenzijų knygą „Estezė ir vertinimai“ sudaro trys dalys: studija apie literatūros kūrinio pajautą – „Estezės beieškant“, teoriniai svarstymai apie vertybines literatūros prielaidas ir kritiko žvilgsnis į įvairius literatūros kūrinius arba į jų vertinimą (Petro Bražėno monografijos apie Juozo Apučio kūrybą recenzija). Įspūdingas knygos autoriaus teorinis akiratis – nuo Platono ir Aristotelio per Immanuelį Kantą, Ludwigą Wittgensteiną, Hansą Georgą Gadamerį, Paulą Ricoeurą, Umberto’ą Eco, Jacques’ą Derrida, Gilles’į Deleuze’ą iki Viktorijos Daujotytės, Jūratės Baranovos ir Juozo Mureikos. Nesijaučiu pasirengęs diskutuoti su autoriumi apie įvairias estetines teorijas. Atidedu į šalį ir trečiąją – solidžią ir intriguojančią knygos dalį. Kalbėsiu tik apie probleminę šio veikalo ašį – estezės sampratą.
vaiva-merkeviciute-trupantis-trupantis-trupantis-v-varaniaus-tobula-blyski-menesiena-Pažaiskime tokį žaidimą: aš apibūdinsiu knygą, o jūs atspėkit ją. Tai knyga apie sutrikusį, praeities kamuojamą vyrą, smerkiantį klerkų ir kostiumuočių pasaulį, tačiau nenorintį gyventi ir stereotipinių menininkų apsuptyje. Apie nepritapėlį, kuris ir nenori pritapti. Apie žmogų, kuris nori būti laimingas, bet gyvena tarsi po stikliniu gaubtu, o laimė lieka anapus. Knygoje šokinėjama per laikus ir erdves: iš dabarties į praeitį, iš Lietuvos į Niujorką, pateikiamos vyro užrašų ištraukos, jis kalbasi su daktaru, persikeliama į vaikystės, jaunystės, pirmosios meilės prisiminimus. Pirmoji meilė, beje, čia giliai įsirėžusi. Su ja susijusi svarbi scena, kur veiksmas vyksta prie bėgių. Bet knygoje labai reikšminga antroji meilė.
giedrius-genys-poezijos-namo-statybos-d-kuzminskaites-namas-su-paukscio-zenklu-2013 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos“ konkurse laimėjo du poezijos rinkiniai: Ramunės Brundzaitės ir Dovilės Kuzminskaitės. R. Brundzaitei dėmesio netrūko, D. Kuzminskaitė jo susilaukė mažiau. Knygos „Namas su paukščio ženklu“ ketvirtajame viršelyje poetė rašo, kad „apie autorių turėtų kalbėti jo tekstai, ne jis pats“. Tad ką gi mums sako šios knygos tekstai?
viktorija-daujotyte-viesas-vienumos-zmogus-kritinis-subjektas-v-sventicko-guriniaiai apie Valentiną Sventicką. Lyg įžanga kalbai apie naują jo knygą su seniau pasirodžiusiu gurinių žodžiu, jau įgijusiu ir žanro kvapą. Deimantė Rybakovienė, gero skonio knygos dailininkė, Antano Sutkaus nuotrauka viršelyje, kurią greičiausiai bus pasirinkęs pats autorius – iš simpatijų lietuvių fotografijos klasikui, iš biliardo literatūrinių asociacijų, gal ir dar dėl ko, bet vykusiai. Yra ir redaktorius – Justinas Kubilius, redaguoti redaguojantį nuo 1974 metų arba paprasta, arba nepaprasta, bet redaktoriaus institucija ir pagerbiama, ir sutvirtinama. Galima būtų knygą pridėti prie naujo rašto kokiai naujai ministerijai ar ministrui – reikia rengti profesionalius redaktorius, be jų nei kalbai, nei literatūrai nebus gerai. Turi kas nors rūpestingu žvilgsniu lydėti į gyvenimą ir pačių redaktorių knygas.
balys-sruoga-laiskai-is-stuthofo-tesinysMane dažnai stebino kai kurios keistos Balio savybės – aš jau turėjau anksčiau progos įsitikinti, kad jis turėjo aiškiaregio dovaną. Bet šio laiško smulkmena mane tikrai nustebino: tikrai, pereitą savaitę buvau kartą užsidėjus beveik niekad nedėvėtą gelsvą bliuzelę su raudonom, neaiškiom gėlėm – su ja kažkaip nejaukiai jaučiausi, vis galvojau apie Balį… Daugiau niekad to drabužio nedėvėjau. Vanda Sruogienė
akiratis-menininkas-jo-esybe-ir-pasaulio-suvokimas-gundegos-repses-pokalbis-su-poetu-janiu-ruokpelniu-verte-arvydas-valionisJanis Ruokpelnis (Jānis Rokpelnis, g. 1945 m.) – latvių poetas, aštuonių poezijos rinkinių, dviejų rinktinių, dviejų esė knygų, romano „Virtualus Faustas“, biografinės knygos apie K. Skujenieką autorius. Jo kūryba įvertinta keliomis literatūros premijomis, 2000 metų Baltijos asamblėjos premija skirta už rinktinę „Lyrika“ (ją 2005 m. į lietuvių kalbą išvertė V. Braziūnas). Gundega Repšė (Gundega Repše, g. 1960 m.) – latvių rašytoja, menotyrininkė, daugiau kaip dviejų dešimčių prozos, esė, interviu knygų autorė. 1999 m. ji išleido interviu knygą „Amžiaus pabaigos žvilgsnis“, o 2012 m. paskelbė panašios stilistikos knygą „Rašytojai YRA: amžiaus pradžios žvilgsnis“, kurioje diskutuoja su įvairių kartų ir žanrų rašytojais, kur link nepriklausomybės metais pasuko latvių literatūra, kokia jos kūrėjų misija XXI amžiuje.
netolimu-dienu-pedsakais-astrida-petraityte-ceceniskos-impresijos-pirmojo-nepriklausomos-gruzijos-prezidento-post-mortem-istorija...Buvo švenčiama Nepriklausomybės šventė – dar karų ir nuojautos nebuvo, atrodė – neįmanoma, kad kokia nors galybė pasikėsintų į šią stiprią, kovingą, orumą labiau nei gyvybę vertinančią tautą. Štai į didžiulį stadioną daugiatūkstantinė minia susirinko švęsti nacionalinės šventės, visi žiūrovai, ką jau kalbėt apie sargybą, – ginkluoti. Lietuviai svečiai – du Algirdai, Patackas ir Endriukaitis, garbingai pasodinti šalia prezidento specialioj tribūnoj (toj pačioj vietoj, kur vėliau buvo susprogdintas kolaborantas Kadyrovas vyresnysis), o Džocharo vyrukai, savo šautuvus su optiniais taikikliais nukreipę į minią, žvalgosi tarsi pro kokį binoklį teatre...
kristina-sabaliauskaite-rolandas-rastauskas-ilze-butkute-ramunas-kasparavicius1. Įpusėjo antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dvidešimtmetis. Kaip apibūdintumėte rašytojo vaidmenį dabartinėje epochoje? Kokiuose lietuvių autorių kūriniuose, Jūsų nuomone, labiausiai atsispindi šiuolaikinio pasaulio dvasia? 2. Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“? Ar šis kontekstas visada yra vien tik blogis? 3. Kai kurie lietuvių autoriai (tiesa, jų kol kas nedaug) jau pradėjo rašyti angliškai. O ir kitų kūryboje netrūksta angliškų intarpų. Kokia turėtų būti mūsų „gynybos“ strategija?
literatura-kaip-teorija-ir-kaip-gyvenimas-literaturos-tyrinetoja-violeta-kelertiene-kalbina-ausra-jurgutieneApie kūrybą ir save Aušra Jurgutienė. Kodėl studijuoti pasirinkote literatūrą? Violeta Kelertienė. Atrodo, kad ne aš, o ji mane pasirinko. Būdama kokių dvejų trejų metukų, galėdavau tiktai prieiti prie tėvų turėtos knygų spintos su stiklinėmis durimis ir žiūrėti į knygas, rankas susidėjusi už nugaros, kad neištepčiau stiklo. Manau, kad tada ir prasidėjo mano susižavėjimas knygomis. Knyga buvo kažkas nuostabaus ir uždrausto.
-vytautas-martinkus-biciulyste-su-e-literatura-arba-konkrytai-dislektikamsVyskupas Valentinas tapo šventuoju, kai sulaužė Romos imperatoriaus Klaudijaus Antrojo įsakymą, draudžiantį kariams vesti. Drąsus kunigas slapčiomis palaimindavo įsimylėjusiųjų poras ir už tai buvo žiauriai nubaustas – mirtimi. Gal kultūros gyvenimo vadybininkų pokštas, o gal senovės įsimylėjėlių ir šiandienių bibliofilų nuotykius valdo tos pačios žvaigždės, nes pernai, šv. Valentino dienos popietę, Rašytojų klube klausiausi ne eilėraščių apie meilę ar kalbų apie naujausias kolegų knygas, o diskusijos apie knygų skaitmeninimą. Daugiau e-literatūros! Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka laimėjo ES projektų konkursą ir ėmė kurti virtualią elektroninio paveldo sistemą.
max-frisch-arlekinas-verte-giedre-sodeikieneLauke dunda karuselės, skamba, trata, sukasi su spalvotomis lemputėmis ir margais sijonais, iš visų pusių sklinda klegesys, kažkas talžo Herkulį ir kai pagaliau jį pargriauna, pasigirsta sidabrinis varpelis, paskui arija iš „Rigoleto“, aidi šūksniai amerikietiškuose kalneliuose, šūviai šaudykloje... Gotlybas Knolis, mūsų istorijos herojus, sustoja ir užsidega cigaretę.
keturvejininku-maestro-kazys-binkisK. Binkiui seniai nedavė ramybės mintis įkurti literatūrinį žur­nalą, kuris, kaip kad vokiečių žurnalai „Veikimas“ („Die Aktion“) arba „Audra“ („Der Sturm“), būtų avangardinio meno tribūna. 1920 m. rudenį susitikęs su J. Petrėnu Vilniuje ir su šia savo idėja jį supažindinęs, susilaukė jo entuziastingo pritarimo. Sėdėdami Ge­dimino kalno papėdėje, jie buvo nutarę būsimą žurnalą pavadinti „Geležiniu vilku“.
keistuolio-likimas-pranas-morkunasP. Morkūnas buvo gimęs žodžio stichijai. J. Tumo seminare nagrinėdamas J. Basanavičiaus „Etnologiškas smulkmenas“, jis atkreipė dėmesį į šio mokslininko vartojamus retus ir naujus žodžius: luguotas, germė, pala, atsikaraskoti, nuoganda, duruoti, sagilas, įžvilgis, akstis. Savo eilėraščių rinkinyje P. Morkūnas paliko neologizmų sankaupą, neigiančią žinomus žodžių darybos būdus, bet žavinčią poetinių formų natūralumu ir originaliu skambesiu.
zmogus-ir-pasaulis-juozo-tysliavos-kuryboje„Pirmutiniame kultūringame juokų ir satyros laikraštyje Garnys Tysliava buvo kaltinamas sveiko proto, logikos dėsnių, estetikos ir etikos reikalavimų nepaisymu (24). Žurnalo Karys redaktoius maj. P.Ruseckas taip pat skeptiškai vertino „piemenų poezijos epoką (29), tačiau Tysliavos rinkinys Nemuno rankose sugebėjo pakeisti susiformavusią kritišką nuomonę ir susilaukė teigiamų atsiliepimų.
marguerite-yourcenar-kaip-tekantis-vanduoMarguerite Yourcenar (1903–1987) – žymi prancūzų ir belgų rašytoja klasikė, intelektualė, pirmoji moteris, išrinkta Prancūzų akademijos nare (1980), daugelio romanų, esė, eilėraščių rinkinių autorė, vertėja, kritikė, įvairių literatūros premijų laureatė. Skaitytojai Yourcenar kūrybą jau spėjo pamėgti. Knygą Kaip tekantis vanduo sudaro trys apsakymai, sukurti 1925 m., peržiūrėti 1935 m., o atskira knyga išleisti tik 1981-­aisiais.
juozas-brazaitis-naujosios-linkmesLietuvių naujojoje literatūroje tebedalyvauja, apskritai imant, dar keturios kartos. Ir kiekviena tų kartų pasirodo iš pradžių su didelėmis pastan­gomis atsiriboti nuo ankstesnės kartos, išeiti su sava pasau­lėžiūra ir sava kūryba. Šiuo pranešimu ir mėginama iškelti, koks tų kartų evoliucijoje dominavo pasaulėžiūros tipas ir kiek jis reiškėsi pačioje kūryboje.
linor-goralik-eilerasciai-verte-benediktas-januseviciusLinor Goralik (gimė 1975 m. Dniepropetrovske, Ukrainoje) – poetė, prozininkė, žurnalistė. Nuo 1989-ųjų gyveno Izraelyje. 1991–1994 m. Beer Ševoje, Ben Guriono universitete studijavo kompiuteriją. Nuo 2000-ųjų gyvena ir dirba Maskvoje. Išleido poezijos, prozos, komiksų knygų. Bendradarbiauja spaudoje, surengė keletą personalinių parodų. Apdovanota „Triumfo premija už poeziją (2003) ir „Portalo premija už trumposios prozos ir eilėraščių rinkinį „M1 sektoriaus gyventojų tautosaka (2012). Linor Goralik Vilniuje 2013-ųjų liepą dėstė Vasaros literatūros seminaruose.
romualdas-granauskas-zodzio-paglostymasBaigdamas man skirtą laiką ir vis dar šį tą rašinėdamas, kažkodėl nejaučiu nei didelio liūdesio, nei aitraus kartėlio. Yra daugybė mažų darbų, kuriems anksčiau neturėjau laiko, vis stumdamas juos nuo savęs, vis atidėdamas kitam kartui, o to kito karto kaip nebuvo, taip nebuvo. Todėl mažųjų darbų susikaupė tiek, kad net pradėjo bauginti: jau nebespėsiu!.. jau nebeįveiksiu!.. Veik – ir įveiksi. Nepalik kitiems išeidamas kaip kokių šiukšlių pakrūmėj. Jos rodo, kad tavo čia būta, bet būta netvarkingo ir neprotingo. Susirink viską ir išsinešk, šitaip padarysi daugiau vietos pasiliekantiems.
mykolas-karciauskas-is-geomitologinio-zemelapio-eilerasciaižinau kaip prasideda vasara / vakaras liejasi blyški mėnesiena nulaido / rupūžės karves / gryčios prie / vieškelio kaip sunkios žąsys sutūpę / laikas nuo laiko / laikas nuo laiko rišti rugius laitą pašluot / išklot ajerais mylėti vilkdalgiais žydinčias / moteris
valdas-papievis-jura-arba-savizudybes-prevencija-apsakymasSveikuoliai – tie, kurie keliasi labai anksti – buvo jau pabėgioję, pasimankštinę, pasimaudę ir šią valandą privačių namų soduose ar prašmatnių viešbučių terasose gėrė rytmečio kavą, kai kurie užkandžiavo, skaitė laikraščius ar šnekučiavosi, o mediniais ir smėlio takais nuo kopų dabar jau leidosi geram pusdieniui ar visai dienai į paplūdimį išsiruošusieji...
robertas-keturakis-eilerasciaiAr buvo Hamletas išblyškęs? / Pastūmęs blykštančius kitus / kur pradžios pamažu ištykšta / į pabaigas – kartus lietus / nelyg šešėlis slinks be garso / tarp antkapių sunkių gėlių / vaiduoklių kuždesio pilių / su bokštais griūvančiais – išbarsi / po klausimo sunkaus kaip varis / nelaukęs atsako – ledės / ir akins sužaibavęs ties / žiedais Saturno – kris sušnaręs / Ofelijos dangus – ir obelisko / viršūnę šerkšnas dengs – ten Tėvo / alsavimas rūkais pasklis / ir durklą duobkasys atėmęs / iš princo tars – jis neišblyškęs / atrodo man – kilnus kvailys
jaroslavas-melnikas-alternatyvioji-lietuva-arba-apie-propagandos-naudaProtingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?
preks-i-kosmoso-2014-orbitaViskas, prie ko prisiliečia „Orbita“, virsta poezija. Šiandien netradicinės poezijos mylėtojams Lietuvoje jie atgabeno eilėraščių rinkinį „Prekės iš kosmoso“. Tai gaivus oro gurkšnis Lietuvoje, kurioje vis dar gajus senasis poezijos klausymosi kodas, po truputį linguojant į rimų ir ritmų taktą.
orbita-prekes-is-kosmosoViskas, prie ko prisiliečia „Orbita“, virsta poezija. Šiandien netradicinės poezijos mylėtojams Lietuvoje jie atgabeno eilėraščių rinkinį „Prekės iš kosmoso“. Šių prekių aprašus iš rusų kalbos vertė Marius Burokas, Vytas Dekšnys, Aleksandra Fomina, Benediktas Januševičius, Rūta Mėlynė ir Donatas Petrošius, prekes dailiai įpakavo knygos dizaineris Tomas S. Butkus.
zagares-strazdelis-juozas-zlabys-zengeSlapyvardj Žagarės strazdelis žymus tarpukario avangardistas keturvėjininkas pasirinko vos tik pradėjęs savo kūrybinj kelią (1), – vėliau atsirado Žengė, tapęs tiesiog jo pavardės dalimi. Tačiau, šiaip ar taip, nors rašytojas nuo Žagarės smarkiai nutolo, – tarpukariu Kaunas, sovietmečiu Vorkuta (trem­tyje išbuvo beveik 15 metų), paskutinė valia buvo sugrjžti į Žagarę: atgulė ne rašytojų panteone šalia savo bendražygių, o Raktuvės kalnelyje, netoli vaikystės malūno.
juozo-zlabio-zenges-pedomisTurint galvoje tai, kad J.Žlabio-Žengės poezija šalia K.Binkio, S.Šemerio, J.Tysliavos ir kitų sudaro esminę lietuvių avangardistinės kūrybos dalį, o publicistika, proza bei atsiminimai verti atskiro tyrinėtojų dėmesio, dažnai iškyla problema, į ką atsiremti, kas poetui buvo aktualu. Pagaliau visa tai, kuo gyveno šis rašytojas, aktyvus keturvėjininkas, aistringas gimtosios kalbos gynėjas, yra svarbi viso lietuvių literatūrinio gyvenimo dalis.
mykolaityte-kartu-konflikto-analize Tarpukario spaudoje galima atrasti tos vidinės įtampos ženklų, kurie liudija laiko prieštaringumus. Du to meto intelektualų žurnalai – „Naujoji Romuva“ ir „Akademikas“ įžiebė diskusiją apie kartų konfliktą. Sorbonos auklėtinio Juozo Keliuočio žurnale 1933 m. pasirodo įvairių kultūros žmonių svarstymai apie kartas: savo nuomonę išsakė Martynas Yčas, Ignas Malinauskas, Paulius Slavėnas, Liudas Dovydėnas, Petras Babickas, Adolfas Valeška, Antanas Tamošaitis, Juozas Grušas, Adelė Galaunienė, Pranas Dielininkaitis, Stasys Bačkis, Grigas Valančius.
saulius-keturakis-avangardistineje-poezijojeNustojus leisti Keturių vėjų žurnalą, netru­kus pasirodžiusiame Trečiame fronte pamėginta ištaisyti keturvėjininkų avangardizmo ribotumą: tolerantiškiau žiūrint į praeitį, konstruoti realesnį, labiau socialiniu požiūriu apibrėžtą atei­ties orientyrą. Ieškant sprendimo, pradėtas kurti konformistiškesnis, ne toks radikalus ir utopiš­kas avangardizmo modelis. Jau savo programiniame manifeste Mes pasiryžom trečiafrontininkai paskelbė apie dalinį susitaikymą su tradicija.
zilvinas-andriusis-onirikonas-istraukaTekstas buvo aplipintas panaudotais kramtomos gumos gabaliukais. Perskaitęs iki gabaliuko JIS įdeda jį į burną – kramto, kramto, o tekstą toliau skaito iki kito gumos gabaliuko, tada išima pirmą gabaliuką, prilipina prie teksto atgal, ima antrą, kuris taip pat įdedamas į burną ir kramtomas... Taip tekstas skaitomas toliau... Bekratydamas gumą JIS emociškai patiria viską, kas buvo aprašyta... PER-EROSAS. 100 IŠKRYPIMŲ. PASIRUOŠK PAŠIURPTI, O GAL NET ŠIEK TIEK SUSIJAUDINTI, KAI MES IMSIM VARDINTI 100 KEISČIAUSIŲ PASAULIO SEKSUALINIŲ POSŪKIŲ. NEKREIPK DĖMESIO Į JŲ EILĖS TVARKĄ – KURIS JAU PATIKS, TĄ IR GRIEBK...

Tekstai

kazys-boruta-duona-kasdienine-1934Ši knyga yra dokumentas. Spaudai jį paruošė ne pats autorius. Jis negavo net korektūrų peržiūrėti. Rinkinį iš likusių rankraščių ir jau anksčiau periodikoj spausdintų eilėraščių suredagavo poeto draugai. Todėl visus galimus priekaištus dėl rinkinio sutvarkymo jie norėtų pasiimti sau, gerai žinodami, kad autorius daug ką kitaip būtų padaręs ar pasakęs. Bet laukti nebebuvo galima: per daug jau reikalingas šiandien poeto žodis.
kazys-boruta-drumstas-arimu-vejasBernas laisvūnas viliojo trečiafrontininkus jėga ir veržlumu, romantiniu polėkiu, kartu tai buvo natūralus, lietuviško gyvenimo sugestijas apibendrinantis vaizdinys. Kaip tipas bernas laisvūnas pirmą kartą pasirodė Borutos apsakymų rinkinyje „Drumstas arimų vėjas“ (1928). Vėliau analogiški personažai atsirado Antano Venclovos, Petro Cvirkos, Jono Šimkaus, t. y. trečiafrontininkų branduolį sudariusių rašytojų, kūriniuose.
kazys-jakubenas-tegyvuoja-gyvas-gyvenimasPagrindiniai K. Jakubėno lyrikos motyvai – gimtojo krašto ir jo „vargo brolių“ dalia, protestas prieš socialinę neteisybę. Laisvės kova išryškėjo jau pirmajame rinkinyje „Mieganti žemė“ (1929). Ypač brandžiai tie motyvai išreikšti antrajame – „Tegyvuoja gyvas gyvenimas: eilėraščiai iš kalėjimo“ (1931), kuris išėjo autoriui sėdint kalėjime. Kiti du rinkiniai – „Ūžia melsvas šilas“ (1936) ir „Dvidešimt metelių“ (1938) – buvo cenzūros konfiskuoti.
teofilis-tilvytis-artojeliaiT. Tilvyčio kūrybinės manieros savumai ryškiausiai susikristalizavo „Artojėlių“ poemos I ir II dalyse. 1930 m. švenčiant Vytauto jubiliejų, T. Tilvyčiui kilo noras parodyti tikrąjį Lietuvos veidą. Artojėliuose poetas stipriausiai išreiškė priešybių kovos, vykusios Lietuvos gyvenime, dramatiškumą ir jėgą. T. Tilvytis personifikavo priešiškas klases Petro ir Jono paveiksluose, nesuteikdamas jiems individualių bruožų, o paversdamas juos lyriniais kovojančių jėgų simboliais: Petras – „juodas proletaras“, Jonas – „kruvinas žandaras“.
teofilis-tilvytis-kelione-aplink-stalaLeisdamas į dienos šviesą savo išgyvenimus autorius gali būti apkaltintas net keletu atvejų. Užuot dabinęs tą pastogę, kurioje jis praleido tiek daug gražių valandų, autorius rodo jos užpakalinę pusę, kur dažnai būna daug nešvarumų ir netvarkos, tuo tarpu kai toji pastogė iš gatvės pusės išdabinta raudono granito plytomis ir turi marmurinį paradinį įėjimą. Autorių gal būt apkaltins ir tie asmenys, su kuriais jis ilgus metus dalinosi sunkia gyvenimo našta, su kuriais ir dabar akis į akį susitinka.
tilvytis-ispardavimas-dusios-1928Teofilio Tilvyčio epigramose, parodijose, feljetonuose skamba gaivališkas juokas. T. Tilvytis juokėsi iš ašaringo jausmingumo, romantinių literatūros štampų, sacharininės poezijos. Poemoje „Išpardavimas dūšios“ (1928) užsidėjęs klouno kaukę parodijavo romantikų ir simbolistų kūrybą – Maironio, Fausto Kiršos, Kazio Binkio, Putino, Balio Sruogos ir kt. Ekspresionistams charakteringa neurozinė būsena čia išskaidyta į geometrines linijas, kurios sąmoningai griauna tikroviškumo iliuziją.
giedre-kazlauskaite-meninos-2014Apysakų knygos „Sudie, mokykla“ (2001) ir poezijos rinkinio „Heterų dainos“ (2008) autorės Giedrės Kazlauskaitės naujų eilėraščių knyga. Tai, ką patiriu, kas mane ištiko, ką prisimenu iš vaikystės ir ką išgyvenu dabar, – užrašau poezijos kalba. Kalba, atsisakiusia žinomų poetizmų. Ši kūrybinė nuostata aiškiai skiriasi nuo literatūros „darymo“. Eilėraščiai turi pasakojimo elementų, bet jais nesiriboja. Atsiskleidžia savitos laikysenos asmenybė, kelianti susidomėjimą.
kazys-jakubenas-mieganti-zemeK. Jakubėno „Mieganti žemė“ susėmė tautos sielvartą ir praskambėjo „atūžiančių vėtrų žinia“.Kazio Jakubėno eilėraščiuose tauta kalba, kaip „lūšnelė verkia rudenį tamsiausią juodą vakarą“, kaip „žaliam sode iš bado kariasi vargo broliai“, motinos rauda sūnaus, „kuris krauju palaistė žemę“, o lietuvaitė jau nebe ta su „rūtų darželiais“, o „pas Kauną, pas žalią ir mieląjį Kauną“, „sūnūs be laimės“ atsisveikina tėvynę plaukti Pietų Amerikon naujos tėvynės ieškoti, nes „žalioj tėvynėj dirvos verkia, rytojaus ilgis naujo“.
kazys-binkis-atzalynas-1938K. Binkis apie „Atžalyną“: „Berašydamas šį veikalą aš teatrą šiek tiek apgavau ta prasme, kad veikalas išėjo jaunimui, kurio amžiaus sąvoka labai plati – maždaug nuo 12 iki 60 metų amžiaus ir daugiau. Tai išėjo visai nenorint. Jaunimas, atitrauktas nuo aplinkumos, darosi bespalvis. Jaunuolio tipą ir psichiką galima suprasti tik tada, kai parodoma ta aplinka, kurioje jis bręsta, auga ir savo būdą formuoja.
vytautas-stankus-is-veidrodzioAntroji jauno poeto Vytauto Stankaus knyga (pirmoji – „Vaikščiojimas kita ledo puse“, išleista 2009 m.). Eilėraščiai balansuoja ant dramatiškos ribos: tarp gražu ir teisinga, tarp žmogaus vienatvės ir atsargių pastangų ją įveikti. Neatsisakoma kiek vyresnių poetų atradimų ir kartu kuriamos savitos įdomios kompozicijos (antras skyrius, knygą vienijančio ciklo vaidmuo). Knygos redaktorius Donaldas Kajokas. Viršeliui panaudota Mindaugo Sabaliausko grafika.
kazys-binkis-tamosius-bekepuris-1928Šių humoristinių poemų meninis lygis yra labai nevienodas. Mat sąmoningai skirtos lengvam, tiesiog pramoginiam, daugiausia kaimo žmonių, pasiskaitymui, jos buvo reguliariai spausdinamos periodikoje maždaug vienodo ilgio dalimis, todėl nelabai paslankiam raštui Binkiui dažnai tekdavo tiesiog galvotrūkčiais skubėti, kad suspėtų. Pasakojama, jog Mūsų rytojaus redaktorius A. Bružas kartais jį (kartu su pusbuteliu) užrakindavęs šalutiniame redakcijos kambaryje ir neišleisdavęs tol, kol tas reikiamo poemos tęsinio neparašydavęs.
granauskas-trecias-gyvenimas-istrauka„Trečias gyvenimas“ – tai autobiografinė knyga, į kurią sudėta aštuonių novelių apysaka, pavadinta taip pat kaip ir visa knyga „Trečias gyvenimas“, ir esė „Žodžio paglostymas“. Nors yra sakoma, kad visa rašytojo kūryba – tai užrašyta jo autobiografija, šiai R. Granausko knygai toks posakis tinka kaip nė vienai kitai. Visos „Trečio gyvenimo“ novelės atvirai autobiografinės, nuosekliai vedančios būsimo rašytojo vaikystės ir paauglystės takais, atvirai rodančios, kas ir kaip formavo menininką ir žmogų.
herbaciauskas-laiskas-lenkijos-poetamsLietuvos Mokslų akademijos rankraščių skyriuje, Liudviko Abramovičiaus kolekcijoje, saugomas atviras Juozapo Albino Herbačiausko laiškas Lenkijos kultūros atstovams, reiškiantis nusivylimą dėl nepavykusios kultūrinių santykių atgaivinimo misijos Lenkijoje 1927 ir 1928 metais. Laiškas parašytas lenkų kalba.
juozas-zlabys-zenge-gyvenimo-novelesJuozo Žlabio-Žengės „Gyvenimo novelės“ (1940) gerokai nutolu­sios nuo realistinio pasakojimo tradicijos – kūriniai metaforiški, atskleidžiantys egzistencines patirtis. Kone visų apsakymų veikėjai yra tarsi neturintys savo vietos, esantys kelyje. Toks „išvietinimas“ rašy­tojo vaizduojamas kaip keliantis nerimą, pavojingas, o kartais net pražūtingas. Tai žmogaus išbandymų erdvė, kurioje jis turi susivokti, apsispręsti.
petras-tarulis-trejos-devynerios„Trejos devynerios“ (Keturi vėjai, (1926–1928. Nr. 2. 3. 4) – lietuvių istorinės prozos parodija. Pavadinimas „Trejos devynerios“ pri­stato senovės lietuvių kultūrą bei istori­ją alkoholiniu kodu kaip liaudies varto­jamą nuo visų ligų trauktinę ir parodi­juoja romantizuotus įvaizdžius. „Istori­nio pasakojimo“ veikėju pasirenkamas ne kunigaikštis, o prievartinio akto vai­sius. Aprašant lietuvių dalyvavimą ka­ro žygiuose bei tarpusavio susirėmimuo­se, pabrėžiama ne istorinė jų reikšmė, o primityvus žiaurumas, grobikiškas ne­sąmoningumas, pirmykščių instinktų siautėjimas.
kristina-tamuleviciute-pasakojimas-apie-viena-miesta„Pasakojimas apie vieną miestą“ – tai eseistinių tekstų knyga apie lietuviams ko gero egzotišką miestą Sarajevą. Jame gyvenanti knygos autorė miestą apibūdina kaip niekada nemiegantį – sakoma, kad „miegas atimtas iš šio miesto. Išsprogdintas“. Gana lengvu ir atviru stiliumi pasakojamos autobiografiškos rašytojos ir Sarajevo miesto istorijos taip pat fiksuoja ir Balkanų istorijos skaudulius.
janusaitis-zaliakalnis-prisikelimo-parapijaEdmundas Janušaitis – bardas, poetas, rašomojo ir dainuojamojo žodžio dermės ieškotojas, tikras Žaliakalnio bruko ir dangaus augintinis. 2013 m. pabaigoje pasirodė antras autoriaus romanas „Žaliakalnis – Prisikėlimo parapija“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Šios knygos paantraštė – 36 sapnų romanas. Iš tiesų tai šviesus raibuliuojantis audinys iš sapnų ir prisiminimų, susitikimų ir išsiskyrimų gijų.
binkis-kodel-as-nekenciau-poetuMokyklos literatūros programa ir metodai, kurie ir lig šiol mažai tepasikeitė, užuot sužadinę meilę Iiteratūrai, nuo jos atgresia. Mokykla, užuot skatinusi jaunimą skaityti ir skaitomą veikalą suprasti ir pa­milti, — stengiasi pati sugromulojusi kimšti jaunimui „dvasišką peną“, kuris kartais atsiduoda nevykusio literatūros mokytojo ar tokio pat vadovėlio autoriaus burnos kvapu.
juozas-tysliava-zaltvyksles-1922„Žaltvykslės“ — pirmoji dvidešimtmečio poeto knyga. Pirmasis J. Tysliavos eilėraščių rinkinys parašytas simbolistine maniera. Bet tai ne J. Baltrušaičio ar V. Mykolaičio-Putino, o veikiau B. Sruogos simbolizmas. Anot V. Galinio, „jo simbolikai būdingi pelkių, žaltvykslių, žalčių įvaizdžiai, išreiškiantys jaunystės svajones, nerimą dėl ateities, kovą prieš blogio jėgas, gyvenimo stagnaciją ir inertiškumą“.
juozas-tysliava-rinkinys-poezija-1935Juozas Tysliava gimė Suvalkijoj. Rašyti pradėjo labai jaunas būdamas. Pirmąją eilėraščių knygą „Žaltvykslės“ išleido 1922 m. Vėliau buvo aktingas „Keturių vėjų“ brolijos narys. Ilgesnį laiką yra gyvenęs Vakarų ir Šiaurės Europoj. 1929 m. išvyko į Š. Ameriką, kur jau kelinti metai redaguoja seniausią Amerikos lietuvių laikraštį „Vienybę“. 1935 m. išleido Amerikoj parašytų eilėraščių rinkinį „Poezija“.

Tekstai apie tekstus

keturvejininku-paldienikai-ir-dabartisKaune, Maironio gatvėje, dar neseniai stovėjo namas, pažy­mėtas 33 numeriu. Jame keletą metų (maždaug nuo 1920 iki 1924) gyveno Kazys Binkis su žmona, dvejetu vaikų ir savo motina. Jo butą sudarė keturi kambariai. Sau K. Binkis pasirinko patį mažiausiąjį. Tai buvo jo darbo kambarys. Rašomasis stalas, keletas kėdžių, etažerė su keletu knygų ir žurnalų, ant sienos K. Šimonio pieštas šeimininko nedidelis portretas. K. Binkis buvo pavaiz­duotas tulpių fone.
duonos-kasdienines-poetasŠioj meilės lyrikoj žymu charakteringieji K Borutos poetinės pasaulėžiūros bei pasaulėjautos bruožai. Kaip k o v o t o j a s — jis į savo meilės lyriką įveda „vėtros”, „viesulos” motyvą, sujungia meilės jausmus su idėjinės kovos šūkiais, kaip n a t u r r o m a n t i k a s — jis tą meilę dainuoja kaimiškos simbolikos fone, sukur­damas tokius puikius eilėraščius, kaip „Meilės vasarojus” „Meilė iš tolo”, „Žemiška laimė”. „Meilės vasarojus”,
tysliavos-nemuno-rankoseNejau ir čia Tysliava mano futūristišką šposą iškrėsti: — bet nejaugi, ponai, nesuprantat, kad futūrizmas — tai ne šposų krė­timas ir ne reklama. Kai kuriems mūsų neva futūristams būtų galima pirštu prikišti: daro sau reklamą futūrizmu. Bet toki ponai maža kuo skirias nuo buržuazinių menininkų — spekuliantų. Šitie žodžiai būtų galima ir J. Tysliavos adresu pasiūsti. Ir dar vieno klausčia, ir ne aš vienas, bet daugelis: kame J. Tysliavos kūryboj futūrizmas?
laisves-ideja-kazio-borutos-kurybojeLaisvės idėja — vienintelė Borutos eilėraščių filosofinė atrama. Tai svarbiausias argumentas, kuriuo grindžiamas priešinimosi veiksmas. Maištaujančio herojaus galutinis tikslas ir aukščiausias vertybių matas. Boruta neturėjo strateginio plano, kas įgyvendins „laisvo žmogaus laisvo­je visuomenėje“ projekciją. Jis nekvaršino galvos, kaip suderinti individualios laisvės principą su kolektyvinio žmogaus sambūvio reglamentu, su biologinio ir socialinio determinizmo dėsniais, lemiančiais atskiros asmenybės padėtį ir sąmonę.
kazio-borutos-kuryba-kryziu-lietuva1927 m. rudenį Rygoje išėjo Borutos eilėraščių knyga „Kryžių Lietuva“. Ją iškeikė oficialioji spauda, o tautininkų valdžia slaptu cirkuliaru uždraudė platinti Lietu­voje. Kai kurie kritikai apgailestavo, kad Boruta „vietoj poezijos rašo plakatus“. O pažangioji jaunuomenė pri­ėmė „Kryžių Lietuvą“ kaip pasipriešinimo literatūrinį ma­nifestą. „Neatsimenu kitos to laikotarpio poetinės knygos, kuri būtų taip giliai jaudinusi“, — rašė vėliau A. Venc­lova.
kazio-borutos-nerami-sirdisBoruta reikalavo meniniam žodžiui ne eksperimento laisvės, kaip daugelis modernistų, o atviro ir nevaržomo ryšio su visuomene. Kūryba jam buvo pirmiausia dialo­gas, o ne „stepių vilko staugimas vienumos dykumoje“, pasak austrų rašytojo H. Hesės. Boruta neigiamai žiūrėjo į prarają, atsivėrusią XX amžiuje tarp meno ir tikrovės, kai modernusis menas atsiskyrė nuo gamtos, išsižadėjęs ją kopijuoti, ir nuo buržuazinės visuomenės, pas;skelbęs savarankiška ir niekam netarnaujančia vertybe.
avangardizmo-estetines-sistemos-katekizmasO padaryta išties daug – šis „tirštas“ gryno sąlygiškumo kūrinys gali būti lai­komas savotišku avangardizmo estetinės sistemos katekizmu. Tai per kraštus besiliejantis ekscentriškumas ir bene visi svar­biausi avangardistiniai žodžio, metaforiško vaizdo, montažo, manipuliavimo erdve ir laiku, stiliaus intensyvumo, šokira­vimo, provokavimo ir pan. principai. O svarbiausia – Tarulis demonstruoja tris novatoriškus tikrovės perteikimo būdus, tris rakursus.
ankstyvoji-kazio-borutos-poezija1924 m. atvykęs studijuoti į Lietuvos universitetą Kaune devyniolikmetis aušrininkas Boruta buvo kupinas entu­ziazmo ir tikėjimo pakeisti pasaulį. Tai atsispindi 1925 m. išėjusiame debiutiniame eilėraščių rinkinyje A-lo!. Opti­mistinė ir veržli revoliucinė retorika, teatrališka poza, šūks­niai ir kreipiniai į publiką eilėraštyje „Naujų dienų gatvėj“ tebėra stipriai paveikti Kazio Binkio ir Vladimiro Majakovskio kūrybos: „Piliečiai! / Anons! / Žiūrėkit pro plieną žvėries 19 metų, / kurio krūtinėj gegužio rytų / visas šim­tas“.
keturi-vejai-lietuvisko-avangardizmo-serdisReikšminga yra speciali avangardistų veiklos aplinka – paribys tarp kultūros ir buities, estetizuota artistinė sfera (bohema). Ji pabrėžia sąmoningą atotrūkį nuo visuomenės kaip pasipriešinimą jai. Būtent čia labiausiai skleidžiasi pub­likos įtariai vertinamų menininkų (stichijos padarų) nuostatos ir principai: nuoširdžiai atsiduodama gyvenimo tėkmei, artis­tiškai žaidžiama, siekiant kuo labiau suglaudinti meną su tikrove, ardyti ribas tarp meno ir nemeno, pertvarkyti ver­tybių hierarchiją.
kazi-boruta-prisimenant-gustaitisKazys Boruta nebuvo iš tų paklusniųjų, kurie, mokytojo autoriteto prislėgti, pagarbiai tyli, nosį įrėmę į kumštį, ir mūsų žemesniuosius kursus vis pasiekdavo nauji pasakojimai apie jo „disputus“ per tikybos, istorijos ar literatūros pamokas. Dėl to jau tada visi jį išskyrėme kaip retą tokį „revoliucionierių“ kitų vyresnio amžiaus seminaris­tų tarpe. O jo kovos aistra ir intelektualinis potencialas dar labiau stebino mūsų aplinką, kai jau nesivaržydamas aktyviai organizavo aušrininkus, platino seminarijoje nepageidaujamą Aušrinę.
siukscius-borutos-lyrinis-herojusRinkinys (tiek išleistasis, tiek papildy­tas) turi labai aiškią struktūrą, į kurią iki šiol (!) neatkreip­ta dėmesio. Eilėraščiai knygoje yra pateikti kaip nuoseklus autobiografinis pasakojimas: poetinis herojus – bernas – palieka gimtąjį sodžių → blaškosi po pasaulį (Europos miestus) → sugrįžta namo. Klasikinė pasakos fabula. Todėl detalesniam rinkinio perskaitymui savaime peršasi Vla­dimiro Proppo Pasakos morfologijos funkcinis modelis.
borutos-namas-nr-13-kaip-avangardistinioKodėl „plakatiškas romanas“? To­dėl, kad tai agitacinis tekstas, kurio fragmentiškumą ir epizodiškumą yra užprogramavusi ideologinės linijos plė­totė bei konstruktyvizmo poetika, šios dvi priežastys iš autoriaus atėmė galimybę išplėtoti kitas naratyvines linijas, sukurti gyvus personažus, meniškai panaudoti įvairius gy­venimo faktus. Kitaip sakant, angažavimasis vienai poli­tinei idėjai eliminavo meninį fiktyvumą, vyraujantį Vakaru modernistų romanuose.
avangardizmo-samprata-ir-srovesAvangardizmu vadinamas kraštutinis modernizmo spar­nas, visiškai atmetantis ir net sąmoningai griaunantis anks­tesnes meno tradicijas ir skelbiantis meno ir pasaulio revoliucinio atnaujinimo idėjas. Kraštutinį avangardizmo pobūdį rodo jau jo pavadinimas – „avangardas“ (pranc. avant-garde, tarti ,avangard‘) reiškia priešakinį kariuo­menės būrį. Avangardistai skelbiasi esą meno ir visuo­menės atsinaujinimo vedliai.
striogaite-avangardizmas-doktrinaStipriai veikė ir mados faktorius – avangardizmas su jo anarchistinio maišto dvasia, kategoriškumu bei skandalingo iššūkio stiliumi tapo madingas. Mada diktavo jo išplitimą ir standartiškumą. Tradicionalistams atrodė, kad tai yra Europos kultūros nuopuolis, meno ir dvasinių vertybių diskreditacija, savotiška beprotybė. „Absoliučiai neigiamai vertinamas senas pasaulis [...], absoliučiai teigiamai vertinamas blausiose vizijose ky­lantis naujas pasaulis.“ Nebėra amžinųjų tiesų nei vertybių.
poeto-vaizdinys-kazio-borutos-lyrikojeŠtai kaip Boruta prisistatė knygoje Gyvenimas drauge su draugu: „didelis nenuorama, poetas ir fantastas, turin­tis kasdien dešimt naujų projektų, kurių nė vienas neįvyk­domas, amžinai besiblaškantis ir dar neapsisprendęs“. Antanas Vaičiulaitis 1938 m. Borutą apibūdino kaip „aud­rų ir vėjų poetą“, o Alfonsas Nyka-Niliūnas dienoraštyje prisiminė tarpdury sutikdavęs „vėju įskubantį Kazį Bo­rutą“. Vytauto Kubiliaus teigimu, ne tik literatūrinėje, bet ir apskritai to meto visuomenėje jis buvo „apgaubtas bekompromisinio rašytojo aureole“.
teofilis-tilvytis-skirtingose-epochoseRašytojo kūrybinis portretas sudėliotas iš Teofilio Tilvyčio amžininkų, jo kolegų, literatūros kritikų, kraštotyrininkų, literatų, poeto artimųjų prisiminimų. Vieni faktai ir samprotavimai apie rašytoją paimti iš senų publikacijų, kiti parašyti pastaruoju metu ir niekur neskelbti. Skaitydami šią publikaciją pajausite skirtingus rašytojo palikimo vertinimus. Ne visa jo kūryba turėjo išliekamąją vertę. Tačiau, kad rašytojo kūryba neįtraukta į vidurinių mokyklų lietuvių literatūros programą – keista.
keturvejininkai-teofilis-tilvytisTeofilis Tilvytis (gim. 1903), kuris į „Keturis vėjus“ atėjo vėliausiai, yra reikšmingiausias po, K. Binkio šios grupės poetas. J. A. Herbačiauskas kažkur yra, išsireiškęs, kad iš Tilvyčio galėtų išeiti Puškinas, jei tik jis daugiau dirbtų. Iš tiesų, T. Tilvytis nuo pat savo poetinės karjeros pradžios pasireiškė kaip stiprus lyrinis talentas, tiesiog puškinišku lengvumu sugebąs reikšti savo išgyvenimus. Tilvyčiui poezija, kaip aukštaitiškam beržui šlamėjimas, – natūralus, įgimtas dalykas.
antanaitis-romanas-vilniaus-rbas„Vilniaus rūbą“ perskaičius (beje, ir patsai romano pavadinimas yra gana gremėzdiškas, be didesnio polėkio ir, bent turinio atžvilgiu, klaidinantis) nejučiomis apsėda graudumas. Gaila tų didelių autoriaus pastangų, kurių bent dalį jis galėjo sunaudoti „vandens nusunkimui“. Nes juk tai pastangos neabejojamai talentingo rašytojo, kuris mūsų literatūroje, kad ir kaip laukiamas, nėra toks dažnas svečias.
zalatorius-ar-skaitysime-taruliTarulis pirmasis lietuvių literatūroje sukūrė tuometinius meninius standartus atitinkantį „mažojo žmogaus“ paveikslą. Tie visi jo kurkulgiai, stasiuliai, tutulai, „liūdni ir susimąstę“ kontorų tarnautojai, sugraužti rutinos ir popieriaus dulkių, iškyla ne kaip socialinio sluoksnio atstovai, bet kaip psichologiniai tipai su savo moralinėm nuostatom ir savita filosofija. Iš tokių pilkų, į kiautą įlindusių vargo pelių mūsų literatūroje ne vienas šaipėsi, laikė juos ribotais ir nuolankiais miesčionimis.
petro-tarulio-apeliacija„Išsigandėlių eile, rikiuok!“ – knygy­nuose pasirodė Petro Tarulio prozos rinktinė „Gyvas stebuklas“. Knygos sudarytojas Albertas Zalatorius „Pa­svarstymuose tradicinio įvado vietoje“ išdėsto motyvus, lėmusius knygos išleidimą ir kūrinių atlanką: „Šiandien būtina išsivaduoti iš stereotipų: Tarulis keturvėjininkas, Tarulis suardė žmogaus paveikslą literatūroje, Tarulis sąmo­ningai laužė sakinį, Taruliu sekė trečiafrontininkai, Tarulis norėjo aukštyn kojom apversti literatūrą, bet pats anksti nutilo.

Versti tekstai

salman-rushdie-dzozefas-antonas1989-ųjų vasario 14-oji, Šv. Valentino diena, BBC žurnalistė telefonu paskambinusi Salmanui Rushdie pasakė, kad Irano dvasinis lyderis ajatola Khomeini paskelbė jam „mirties nuosprendį“. Tada garsus rašytojas pirmąkart išgirdo žodį „fatva“. Kuo jis nusikalto? Parašė romaną Šėtoniškos eilės... Taip prasideda pasakojimas, kaip skandalingojo romano autorių religiniai fanatikai priverčia pasitraukti į pogrindį, ir jam, akylai saugomam ginkluotų policininkų, tenka nuolat kraustytis iš vienų namų į kitus.
marguerite-yourcenar-kaip-tekantis-vanduoMarguerite Yourcenar (1903–1987) – žymi prancūzų ir belgų rašytoja klasikė, intelektualė, pirmoji moteris, išrinkta Prancūzų akademijos nare (1980), daugelio romanų, esė, eilėraščių rinkinių autorė, vertėja, kritikė, įvairių literatūros premijų laureatė. Skaitytojai Yourcenar kūrybą jau spėjo pamėgti. Knygą Kaip tekantis vanduo sudaro trys apsakymai, sukurti 1925 m., peržiūrėti 1935 m., o atskira knyga išleisti tik 1981-­aisiais.
preks-i-kosmoso-2014-orbitaViskas, prie ko prisiliečia „Orbita“, virsta poezija. Šiandien netradicinės poezijos mylėtojams Lietuvoje jie atgabeno eilėraščių rinkinį „Prekės iš kosmoso“. Tai gaivus oro gurkšnis Lietuvoje, kurioje vis dar gajus senasis poezijos klausymosi kodas, po truputį linguojant į rimų ir ritmų taktą.
kerry-shawn-keys-stebuklarasciai-pienasSeniai neskaičiau knygos, kurios žanrą, temą, o ir santykį su kitomis knygomis būtų šitaip sunku apibrėžti. Tai išnykusių ribų, miglotos tapatybės, sunkiai klejojanti knyga: čia susilieja poezija, proza ir drama, nebėra skirties tarp dvasingo ir vulgaraus, tarp išradingo ir tiesiog netalentingo, tarp išprotėjusio ir iškrypėliško.
kerry-shawn-keys-pokalbiai-su-tertium-quidKery Shawn Keysas (Kery Šaun Kysas), gimęs 1946 metais, užaugo Susquehannos slėnyje, vidurio Pensilvanijoje. Čia, anot jo paties, jis išmoko žvejoti, medžioti ir šokti, ir šie menai vėliau savotiškai persmelkė visą jo gyvenimą ir kūrybą. 1996 m. jis atvyko į Lietuvą. Netrukus čia apsigyveno, ėmė dėstyti kūrybinio rašymo ir vertimo meną, versti lietuvių poeziją į anglų kalbą, leisti ją ir platinti pasaulyje.
kerry-shawn-keys-menulio-smukle„Laisva ir klajojanti poetinė siela, vienodai prisirišanti ir prie Brazilijos driežo ar skruzdėlės, Lisabonos picos ir raudonųjų pipirų (kaipgi be raudonvynio!), ir migdolo lapų, šešėliuojančių viršum miegančios čigonaitės kokiam Bangladeše“, – taip apie Amerikos poetą Kery Shawn Keysą rašė Sigitas Geda. Dabar gi, rodos, galime ištarti – lygiai taip pat ši klajojanti poetinė siela prisirišo ir prie Vilniaus senamiesčio, jo varnų pulkų bei amžinai prakiurusio dangaus, atrajojančio rūgščius lietus.
john-fante-sulauk-pavasario-bandiniPagrindinės romano „Sulauk pavasario, Bandini“ temos – skurdas, šeimos konfliktai, meilė, gyvenimas bręstančio paauglio akimis ir imigranto identiteto paieškos. Atviraširdžio, naivus knygos herojaus Arturo Bandinio istoriją J. Fante atskleidžia su ypatinga šiluma, stebinančiu psichologiniu įžvalgumu ir taiklia, subtilia ironija. Kūrinyje vyraujantys nekalto, tačiau šalto sniego bei ledinės vienatvės įvaizdžiai į pabaigą kiek aptirpsta sukeldami artėjančio pavasario ir vilties iliuziją.
rosa-liksom-kupe-nr-6Suomijos rašytojos Rosos Liksom romanas „Kupė Nr. 6“, 2011 m. pelnęs „Finlandia“ literatūros premiją, – tai psichogeografinė savęs atradimo kelionė, besidriekianti ne tik per šiukšlinus Sibiro miestus, bet ir per užterštas žmonių sielas bei sulaužytus likimus. Groteskiškai derindama aukštąjį poetinį stilių su necenzūrine šnekamąja kalba, autorė sukūrė A. Čechovo „Palatos Nr. 6“ vertą literatūrinį himną labiausiai apleistai pasaulio vietai – žmogaus sielai.
jose-saramago-istrauka-is-romano-kainas Paskutiniame savo romane „Kainas“, kaip ir eretiškoje „Evangelijoje pagal Jėzų Kristų“, portugalų rašytojas José Saramago vėl drąsiai perkuria Biblijos siužetus bei veikėjų charakterius. Priartėjusi prie erezijos ribos, ši šokiruojanti knyga deramai užbaigia nepaprastą Nobelio premijos laureato kūrybinę bografiją.
jeanette-winterson-kam-buti-laimingai-jei-gali-buti-normaliKai šešiolikmetė Jeanette Winterson įsimylėjo kitą merginą ir paliko namus, motina jos paklausė: „Kam būti laimingai, jei gali būti normali?“ Ši frazė tapo jos autobiografinės knygos pavadinimu. Ši knyga – tai autorės bandymas susitaikyti su savo praeitimi, kuri ilgą laiką nesiliovė persekiojusi, nepaisant visų bandymų ją „perrašyti“, ir privertė leistis ieškoti savo tikrosios motinos. Pačios autorės žodžiais, tai knyga apie meilę, galimybę mylėti ir tapti laimingais žmonėmis.
josef-winkler-itrauka-i-novels-natura-mortaRomietiška novele pavadintas Austrijos rašytojo Josefo Winklerio kūrinys „Natura morta“, 2001 m. apdovanotas Alfredo Döblino premija, – tai konceptualus, intelektualus, sunkiasvoris, elegantiškas, rafinuotas ir ciniškas tekstas, reikalaujantis ypatingo susikaupimo ir atidos.
jose-saramago-istrauka-is-romano-kai-mirtis-nusisalina Kitą dieną niekas nemirė. Šis faktas, prieštaraujantis gyvenimo dėsniams, sukėlė protuose didžiulę sumaištį, tokiomis aplinkybėmis visiškai pateisinamą, mums pakanka prisiminti, kad keturiasdešimtyje visuotinės istorijos tomų neužfiksuota nė vieno panašaus atvejo.
jeanette-winterson-istrauka-is-romano-apelsinai-ne-vieninteliai-vaisiaiDebiutinis jos romanas „Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai“ („Oranges Are Not The Only Fruit“, 1985) sukėlė aštrias diskusijas, tačiau galiausiai buvo palankiai sutiktas kritikų bei skaitytojų ir pelnė Vaitbredo premiją.
manuel-rivas-istrauka-is-romano-dailides-piestukas„Mus supantis pasaulis daug kam atrodo baisus ir nežmoniškas, tačiau mes galime jį pakeisti ir ištaisyti“, – valiūkiškai mirktelėjo akį žymusis Galisijos magiškojo realizmo dainius Manuelis Rivas ir ėmėsi rašyti knygą, kurioje meilė stebuklingai nugali ne tik karą, bet ir pačią mirtį. Šiandien „Dailidės pieštukas“ laikomas viena gražiausių mistiškos meilės istorijų visoje XX a. literatūroje.
jeanette-winterson-apelsinai-ne-vieninteliai-vaisiai-ivadas-1991Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai buvo parašyti 1983-ųjų žiemą ir 1984-ųjų pavasarį. Man buvo dvidešimt ketveri. Tuo metu dalinausi du kambarius ir sėdimąją vonią su aktore Vike Likoriš.
george-orwell-lapok-aspidistra-istraukaGarsusis antiutopijų „Gyvulių ūkis“ ir „1984“ autorius, 1936 m. uždirbdavęs vos po 2 svarus per savaitę ir nuolat badaudavęs, sumanė parašyti knygą apie panašų į save jaunuolį, sąmoningai atsisakiusį pinigų, socialinio statuso ir viso to „normalaus gyvenimo“, kurį simbolizuoja kambarinės gėlės aspidistros vazonėlis jaukiame bute.
jerzy-pilch-istrauka-is-apsakymu-romano-mano-pirmoji-savizudybeLenkų prozos meistro Jerzy Pilcho apsakymų romanas „Mano pirmoji savižudybė“ (Moje pierwsze samobójstwo, 2006) kritikų laikomas brandžiausiu jo kūriniu, o pats autorius dažnai lyginamas su tokiais Vidurio Europos literatūros milžinais kaip Witoldas Gombrowiczius, Milanas Kundera ir Bohumilas Hrabalas.
roberto-bolano-istrauka-is-romano-pasele-detektyvai-2013Sekso, poezijos ir revoliucijos kupinas nuotykių romanas „Pašėlę detektyvai“ („Los Detectives Salvajes”, 1998) Čilės rašytojui Robertui Bolaño nutiesė kelią į literatūrinę šlovę ir padarė jį, ko gero, madingiausiu Lotynų Amerikos autoriumi Vakarų Europoje.
charles-bukowski-istrauka-is-romano-arklienos-kumpis„Arklienos kumpis“– autobiografinis Charleso Bukowskio romanas, kritikų laikomas vienu brandžiausių šio autoriaus kūrinių. Šiurkšti, kieta, nepagražinta vaikystė ir paauglystė ekonominės depresijos apimtoje Amerikoje perteikta „didžiajam Bukui“ būdingu nuoširdžiu ir ironišku stiliumi.


Žurnalas "Metai"

2014 m. Nr. 04 (balandis)
leonas-stepanauskas-nesibaigiancios-thomo-manno-seimos-vasaros-nidojePadirbėjus prie raššomojo stalo ima noras persėsti į įsivaizduojamą Laiko mašiną ir nusikelti į beveik pusamžio gelmę. Visai tiksliai: į 1975 metų gegužės 31 dieną. O kur atsiradome? Šveicarijoje, Ciuriche, ant Limato upės kranto, prie nedidelės viduramžiškos Vandens bažnyčios durų (taip ji nuo seno vadinama – Wasserkirche), bokšto laikrodis rodo trečią popiet. Tuo metu Šventnamyje, kuris didžiausiame Šveicarijos mieste Ciuriche žinomas kaip išimtinai svarbių kultūros renginių vieta, prasideda Nobelio premijos laureato Thomo Manno šimtųjų gimimo metinių pagerbimas.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
lietuva-isimylejesEsu tikras, kad Icchoko Mero išėjimas iš šio pasaulio paskatins mūsų skaitytojus dar labiau atsigręžti į jo kūrybą. Nesakau, kad rašytojo romanai ar novelės skendėjo užmarštyje, bet vis dėlto buvo gerokai nutolę. Viena to nutolimo priežasčių – gal net pagrindinė – I. Meras daugybę metų gyveno ne Lietuvoje, apie jį ir jo darbus skaitytojui beveik niekas nekalbėjo. Ir vis dėlto šio žodžio meistro darbai išliko gyvi, o ateityje, tikiu, jo vardas dar tvirčiau įaugs į lietuvių literatūros istoriją.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
gintare-adomaityte-ledonesis-arba-keli-zodziai-apie-vilniaus-knygu-mugePrisipažinsiu: įspūdingiausia mugės diena paskelbiau antradienį, vasario aštuonioliktąją. Kaip ir kodėl? Juk daug kas dar pamena tikrąją datą: vasario 20–23 d., nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Antradienį vyko spaudos konferencija – nei įdomi, nei nuobodi, tokia, kaip kasmet. Akimirką pasijutau rojuje: kultūros ministras žadėjo, kad gyvenimas tik gerės. Daugiau, daugiau, gerokai daugiau – visko, kas rūpi knygų žmonėms, bus tik daugiau. Patyriau laimės akimirką. Jos reikėjo: tai buvo tas metas, kai mano bičiuliai, o ir aš pati, jautėmės ant ledo: prirašyta projektų, prisigalvota, prisisvajota, gal ir prifantazuota, o žinių – jokių. Ledai pajudėjo gerokai vėliau. Dabar, kai rašau, jau žinome šį tą apie valstybės stipendijas. Kai mano rašinys pasirodys – žinosime apie projektus.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
simona-dirzinauskaite-knyga-apie-prana-masiota-prano-masioto-sviesa2013-ųjų gruodžio 19 d. sukako 150 metų, kai gimė Pranas Mašiotas (1863–1940). Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius organizavo mokslinę konferenciją, skirtą įvairiems P. Mašioto veiklos aspektams. Metų pabaigoje išleista ir „Prano Mašioto šviesa“, knyga, kurioje pirmą kartą skelbiami rašytojo publicistikos straipsniai, atsiminimai, laiškai, artimųjų, amžininkų, mokinių atsiminimai, kalbos įvairiomis progomis. Knygos sudarytojų įžanginiame straipsnyje nurodoma, kad leidinio intencija yra ne tik padaryti pasiekiamą įvairią P. Mašioto bibliografiją, bet ir sugriauti lietuvių sąmonėje įsitvirtinusią nuostatą, kad P. Mašiotas yra tik vaikų rašytojas.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
viktorija-daujotyte-pasaku-roze-ant-ledo-r-skucaites-ant-ledo-atsirado-rozeRamutės Skučaitės knyga „Ant ledo atsirado rožė“ – „poemėlės su moralais“ – gražiai išleista leidyklos „Homo liber“, dailininkė Jūratė Račinskaitė. Rūpestingai sužiūrėta redaktorės Nijolės Kvaraciejūtės; jei ir nėra ko redaguoti, rūpestingo žvilgsnio reikia kiekvienai knygai. Geros lietuvių kalbos knyga, dabar jau tai nėra savaime suprantama. Netikėta knyga, bet lyg ir būtina, kad poezija neprarastų ryšio ne tik su vaikais, bet ir su pačiu vaikiškumu, lyg kokiu poetiniu sielos podirviu. Ar pasaka nebuvo kuriama kaip saugos būdas, kaip bandymas kalba įveikti pasaulio priešiškumą – žvėries, tamsos, baimės? Ir to, ko mes patys savyje nepažįstame, nepažįstame, tad bijome?
2014 m. Nr. 04 (balandis)
jurate-sprindyte-populiarumas-ir-samoningumas-a-tapino-vilko-valandaSmagu pasisveikinti su inovatyviu reiškiniu lietuvių literatūroje – stimpanku ir pažvelgti, ką mums byloja jo tekstas. Steampunk – mokslinės fantastikos žanras, aukštinantis garu varomų mašinų epochą, atsigręžęs tiek į industrializacijos praeitį, tiek ir į technoideologišką dabartį. Romane dangų skrodžia oro balionai, reisiniai ir kariniai dirižabliai, varomi helio dujomis, anglimi, alchemikų atrastu prometiliu, o gatvėmis rieda diližanai, serpoletai – gariniai vežimaičiai. Gedimino pilyje veikia skrydžių valdymo centras. Dirbtiniai aparatai ir jų išradėjai romane ypač pagerbti, o technikos „žaisliukų“ pasiūla didžiulė: garinių mašinų rojų papildo aliuzijos į šiandienos technologijas
2014 m. Nr. 04 (balandis)
elzbieta-banyte-atminties-gyvybe-g-kanoviciaus-miestelio-romansasSu savotišku džiaugsmu ir pasididžiavimu imuosi recenzuoti knygą, kurios autoriaus pristatinėti jau niekam nebereikia. Iš tikrųjų Grigorijaus Kanovičiaus pavardę girdėję net ir tie, kuriems lietuvių literatūra „nuobodi“ ar „nepaskaitoma“; daugelis tokių labai nustemba sužinoję, kad G. Kanovičius priklauso lietuvių literatūros laukui. Pats autorius paskelbė, kad „Miestelio romansas“ – paskutinė jo knyga ir, deja, daugiau neberašysiąs.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
balio-sruogos-laiskai-is-stuthofo-parenge-neringa-markevicieneMūsų optimizmas, paremtas gryna logika, kad Vakarų sąjungininkai neleis rusams eit toliau į Vakarus, buvo visai klaidingas, kaip tai parodė įvykiai… Mudvi su Dalia mokslo metams pasibaigus atvažiavome pas Tėvą į Būgius, klausėmės raminančių Londono radijo pranešimų. Ir staiga birželio pabaigoje išgirdom, kad rusai pajudėjo visu frontu, veržėsi į Vakarus. Liepos 1 d. suspėjau nuvažiuot į Vilnių – jau miestas buvo pilnas pabėgėlių iš Minsko… Vilniui liko dienų klausimas. Vos spėjau išmokėt gimnazijos mokytojams algas, pasiimti keletą būtinų daiktų, dokumentus ir paskutiniu traukiniu išvažiavau į Būgius. Vilnius buvo rusų paimtas VII.12 d., neužilgo – Kaunas… Po to trim mėnesiam rusai sustojo, laukdami tiekimo. Frontas buvo 3–5 kilometrus nuo mūsų. Laiškai iš Balio nebeatėjo.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
hans-georg-gadamer-istorijos-nenutrukstamumas-ir-egzistencijos-akimirksnis-is-vokieciu-k-verte-alfonsas-tekoriusH. G. Gadamerio tekstai nėra klasikinės struktūros: tema, dėstymas, išvados; jie skaitytini kaip savotiškas filosofinis diskursas, kuriame dera ieškoti netikėtų minties blyksnių ir įžvalgų. Tai tarsi kvietimas mąstyti kartu. Suprantama, vienam įdomesnė pasirodys viena mintis, kitam – kita, o jei kam nors ir nieko nepasirodys, tuomet, ką padarysi, teks pripažinti čia tvyrant juodą tamsą. Skelbiamajame straipsnyje gvildenama amžinai aktuali istorijos proceso ir dabarties santykio problema, prisiliečiama prie pažinimui kone paties kebliausio klausimo – prie, pasak autoriaus, „tekančio laiko mįslės“.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
janina-survilaite-marceliju-martinaiti-prisimenantDangažodžiai... Žvaigždaeilės... Kartais taip pasakydavau savo žemiečiui ir kaimynui Marcelijui apie jo eiles. Poetas buvo kuklus, pagyrų nepriimdavo. Pats gerai žinojo, ką reiškia būti geru poetu, ir tą patvirtindavo kiekviena parašyto eilėraščio eilutė. Mus skyrė šešerių metų amžiaus skirtumas, tad nebuvome bendramoksliai, bet likome labai draugiški kaimynai iki poeto mirties.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
vytautas-v-landsbergis-marcelijus-mums-buvo-it-ne-sios-zemes-palydovas-uzrase-giedrius-genys-ir-fausta-radzeviciute1980–1997 metais Vilniaus universiteto literatų būreliui vadovavo poetas Marcelijus Martinaitis. Per septyniolika metų išaugo kelios literatų kartos. Dalis buvusių studentų ir šiandien kultūrinėje spaudoje užsimena apie dalyvavimo tame būrelyje svarbą. Rašytojo, teatro ir kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio prisiminimuose ryškėja M. Martinaičio laikysena, kuri nebuvo matoma viešajame gyvenime.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
vejai-visos-kalbos-poetas-eugenijus-alisanka-atsako-i-romo-daugirdo-klausimus– Kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasukai į literatūrą? Kas nulėmė šį nelabai dėkingą pasirinkimą? – Visos pradžios yra miglotos, tą žmonės žinojo jau nuo seniausių laikų, todėl istorijas suaugusiems pradėdavo nuo mitų ir legendų, o vaikams taip sekdavo pasakas: „Seniai seniai...“, „Kartą gyveno...“, „Toli toli, už devynių jūrų, už devynių marių...“ Kitaip sakant, sukosi iš padėties kaip išmanė, ne viską, ką žinojo, pasakojo, ko nežinojo – prikurdavo. Kad kur nors pasuktum, turi prieiti sankryžą, o ar buvo tokių? Juk literatūra – tai ne tik tekstų rašymas, tai ir pasakos prieš miegą, ir knygų lentynos, ir knygų skaitymas
2014 m. Nr. 04 (balandis)
poziuriai-romas-gudaitis-romas-gudaitis1. Įpusėjo antrasis dvidešimt pirmojo amžiaus dvidešimtmetis. Kaip apibūdintumėte rašytojo vaidmenį dabartinėje epochoje? Kokiuose lietuvių autorių kūriniuose, Jūsų nuomone, labiausiai atsispindi šiuolaikinio pasaulio dvasia? 2. Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“? Ar šis kontekstas visada yra vien tik blogis? 3. Kai kurie lietuvių autoriai (tiesa, jų kol kas nedaug) jau pradėjo rašyti angliškai. O ir kitų kūryboje netrūksta angliškų intarpų. Kokia turėtų būti mūsų „gynybos“ strategija?
2014 m. Nr. 04 (balandis)
kas-raso-knygas-talentas-ar-apsukrumas-jurate-sprindyte-ramunas-cicelis-giedre-kazlauskaite-audinga-pelurityte-Pasibaigus knygos šventei ir galbūt jau laukiant kitos, bandykime ramia bei aiškia sąmone pažvelgti į prabėgusius metus, prisiminti, ką esame skaitę, pamėginkime įvertinti 2013 m. pasirodžiusias knygas. Pasvarstykime apie knygas ir kaip skaitytojai, ir kaip literatūros kritikai.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
edgar-allan-poeVargu ar būčiau Edgaro Allano Poe poeziją suradęs kaip savotišką Eldoradą, jei pokario metais žurnale „Pergalė“ nebūčiau aptikęs kito „Eldorado“ – Aleksio Churgino skambiai išversto eilėraščio. Tai vienas iš poezijos perlų, taip skaidriai įspindęs man į sąmonę jau ankstyvoje jaunystėje, kad įspūdis neblėso nei bręstant, nei senstant ir netgi įkvėpė mintį pabandyti amerikiečių genijų prakalbinti lietuviškai. Kad to galėčiau siekti, jau gerokai įžengęs į septintą dešimtį, ėmiau įnirtingai kalti anglų kalbą. Išmokau tiek, kad galėčiau lyg per rūką pažvelgti į poeto dvasinio pasaulio horizontus. Rūkas ėmė skaidrėti, ir pradėjau „step by step“ kelionę į seną savo svajonę.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
raymond-carverRaymondas Carveris (1938–1988) – JAV poetas ir prozininkas, laikomas tikru apsakymo ir novelės meistru. Jį kartais vadina „amerikiečių Čechovu“. Rašytojo stiliui būdingas kraštutinis minimalizmas, jo apsakymai parašyti itin paprastai, kasdiene kalba. R. Carverio pasakojimai niūrūs: yrančios šeimos, skyrybos, neištikimybė, šeimyninio gyvenimo pragaras. Prie R. Carverio, kaip itin lakoniško rašytojo, šlovės prisidėjo ir jo bičiulis bei redaktorius Gordonas Lishas. Čia skelbiami apsakymai iš 1981 metų rinkinio „Apie ką kalbame, kai kalbame apie meilę“ („What We Talk About When We Talk About Love“).
2014 m. Nr. 04 (balandis)
leonardas-andriekusLeonardas Andriekus – poetas, kunigas, vienuolis, redaktorius, visuomenės veikėjas, žurnalistas, meno kūrinių puoselėtojas. Gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčių kaime Mažeikių apskrityje, mirė Brukline 2003 m. gegužės 20 d. Ši publikacija skirta L. Andriekaus šimtmečiui paminėti. Eilėraščiai anksčiau niekur nespausdinti, rasti asmeniniame poeto archyve, esančiame Kryžių kalno pranciškonų vienuolyne. Publikaciją parengė Dainius Sobeckis.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
kazys-saja-anapilinApšnerkšto parko pakraštys, netoli esančių globos namų gyventojai, save laikantys mirtininkais, čia kartkartėm ateina pasigrožėti saulėlydžiu ir papostringauti apie tai, kas jų dar laukia. Jie čia atkėblins vienodais pilkais chalatais, tačiau juos nusivilkę dar mėgins puikuotis praeities drabužiais, regalijomis, kokiais nors papuošalais. Smutas bus užsikabinęs savo medalius ir dar kaip talismaną atsineš vieną bokso pirštinę. Žlibinas įsmeigs pailgintą savo teleskopinę lazdą su maža trispalve vėliavėle. Moterys, kaip visada, pasidažys ir atras kitokių būdų pasigražinti. Galbūt mažiausiai savo išore rūpinsis plikai nušvitintas Latras, pridengęs galvą megzta kepurėle, ir daktaras Leitis, ištvėręs ne vieną galvos operaciją.
2014 m. Nr. 04 (balandis)
arturas-valionis-besiropa-trumpas-eilerastis-apie-nezudyma-arba-vendetta-chanaGimiau praktiškai čia, netoliese, trys cigaretės / Kelio, iškart po vidurnakčio, ankstyvą rudenį, / Buvo mane sukeitę; parsivežė, bet ne tą, likau / Aš kaip ne aš santykinai trumpam, gal kol koks / Tūkstantis ir dvidešimt šeši lašai iš čiaupo pro / Pradilusią tarpinę sunkt kapt prasisunkia prakapsi, / Jei vidutinis greitis – vienas lašas per 3,5 sekundės; / Nepratašė keramikos, nė menkiausios duobės / Neišmušė, tiško, ir tiek žinių
2014 m. Nr. 04 (balandis)
leonardas-gutauskas-pasakojimaiNors Vilniaus banioj visa vykdavo panašiai kaip Dostojevskio aprašytoje katorgoje, vis dėlto dešimtmetis berniukas iš pirties išeidavo tarytum iš bažnyčios atlikęs išpažintį ir gavęs nuodėmių atleidimą – širdyje šviesu, šeštadienio rytas skaistus, švarus, lyg nematomas kiemsargis milžiniška šluota būtų sušlavęs visas gatvių šiukšles ir jas paslėpęs kažkokiame rūsyje