tekstai.lt

Tekstų naujienos

-regimantas-tamosaitis-mazuteliai-ir-kupranugariai-Kūryba yra gyvybinės energijos išraiška. Kūrybinė energija – duotybė, kažkas tokio, kas gaunama iš prigimties. Kaip tai atsiranda – galai žino. Gal iš genų, gal iš tėvų meilės, o gal net iš kokio pasiutimo, iš pasipriešinimo pasauliui. Kai tos energijos nėra, individas neturi jėgų įsitvirtinti pasaulyje pagal savo prigimtį, kaip pats norėtų, ir yra priverstas prisitaikyti prie esamos tvarkos. Tai pasyvios adaptacijos būdas: mokymasis gyventi pagal taisykles, imituoti socialinės veiklos modelius ir kartoti tipiškas elgsenas. Taip atsiranda pavyzdingų piliečių, kurių laikyseną grindžia ne sąmoningi principai, bet paprasčiausias paklusnumas. Jie turi pavydėtiną savybę lanksčiai adaptuotis prie bet kokios tvarkos ir santvarkos.
asta-skujyte-drakonas-tapes-zuvimi-u-radzeviciutes-zuvys-ir-drakonaiKetvirtojo Undinės Radzevičiūtės kūrinio laukiau su nekantrumu – su pirmuoju savo miniromanu „Strekaza“ ji kone akimoju įsirašė ne tik į mano asmeninį, bet, drįsčiau teigti, ir į daugumos kitų skaitytojų mėgstamiausių rašytojų sąrašą, o „Frankburgas“ ir „Baden Badeno nebus“ tik patvirtino, jog ten ji įsitvirtino pelnytai. „Žuvys ir drakonai“ apimtimi anaiptol ne mini kūrinys, tad prieš atsiversdama knygą bandžiau kuo labiau atsiriboti nuo bet kokių lūkesčių horizontų ir pažiūrėti, kaip literatūros sprinterei seksis įveikti maratono distanciją.
ramute-dragenyte-kulinarine-poezija-r-brundzaites-drugy-mano-drauge-Šįkart PK serijoje – Ramunė Brundzaitė. Knygos „Drugy, mano drauge“ (2013) ketvirtajame viršelyje rašoma: studijavusi lietuvių filologiją ir italų kalbą. Taigi filologė. Šitai reiktų pabrėžti, nes knyga itin literatūriška – metaforų autorei nestinga, tačiau ar jomis sukuriama tikra poezija, tokia, kurią paskaičius nukrėstų šiurpuliukas, priverstų stabtelėti žavingą akimirką ir susimąstyti? Šiais laikais viešai (ir nemokamai) skelbti bei pasitikrinti savo tekstus galima internetinėje erdvėje, tad popierinė knyga jau turėtų liudyti brandą. Solidaus debiuto ypač tikimasi iš Rašytojų sąjungos leidyklos leidžiamos serijos. Todėl šią knygelę vertinu ne kaip jaunos autorės pirmuosius bandymus, bet kaip rimtą siekį būti įrašytai į literatūros istoriją.
radzeviciute-tie-patys-zodziai-naujose-skaityklese-d-dirgelos-stebeto-jo-uzrasai-Dainiaus Dirgėlos knyga „Stebėto jo užrašai“ netikėta ne tik dėl to, kad autorius ją išleido po beveik aštuoniolikos metų pertraukos (pirmoji knyga – „Pavojingi žaidimai“, 1995 m.), bet įdomi ir savo egzistavimo virtualybėje forma (elektroninių knygų leidykla „Naujas vardas“). Pasirinktas neįprastas, lietuvių literatūroje dar neišpopuliarėjęs poezijos sklaidos būdas. Šis virtualus poezijos pateikimas šiek tiek komplikuoja skaitymą, juo labiau recenzijos rašymą – negali pažvelgti į knygos turinį (jo paprasčiausiai nėra) ar pasitikslinti puslapio (jie nepažymėti). Tad ką galima pasakyti apie eilėraščių rinkinį, kurio niekada nematei ir neturėjai rankose, bet žinai, kad toks yra, maža to, jis įtrauktas į Metų knygos rinkimus.
renata-serelyte-jausmingos-prisiminimu-spalvos-l-gutausko-fragmentai-Karolių, rožinio, vėrinio motyvas būdingas bene visai Leonardo Gutausko grožinei kūrybai. Tai ne tik tam tikra semantika pasižyminti metafora (vilko dantys, mediniai rožinio karoliukai etc.), tačiau ir teksto kompozicijos priemonė, kai ant atminties siūlo veriami prisiminimų fragmentai. Ši priemonė pakankamai uždara (ovalas, apskritimas), koncentruota, specifinė, tokia ir lieka, net jeigu ir sukuria tinklo, korio (pasikartojančių, besidauginančių apskritimų) įspūdį. Toks žiedinės kompozicijos būdas išskirtinai „asmeniškas“, jis neatveria kitų pasaulių, kitų būtybių ir erdvės dimensijų, neeksperimentuoja su kalba, nekuria naujos kalbos, situacijos netikėtumo, tačiau reikalauja nepriekaištingos kalbinės klausos ir menininko įkvėpimo: nuojautos ir klausos padiktuoto „dažų potėpio“.
-balys-sruoga-laiskai-is-stuthofo-tesinysVanduk, mano mylima! Kalėdos! Šiandie, XII.26: lygiai prieš 9 mėnesius esu atgabentas į Stutthofą! Tavo apdraustas laiškas su dokumentais neatėjo. XII.18 negavau jokio laiško iš Tavęs. Mano laiško iš XII.19 Tu irgi negausi. Šita nelaimė su dingstančiais laiškais man taip skaudi, kad aš visą savaitę negaliu nusiraminti. XII.24 atėjo Tavo laiškas iš XII.5: ačiū, ačiū! Aš buvau laimingas! Tavo laiškai man – vienintelė paguoda, vienintelis ryšys su gyvuoju pasauliu. Paskutinis siuntinys iš Tavęs atėjo XII.13 (su duona, išsiųstas turbūt lapkričio pabaigoje).
stasys-mostauskis-krastovaizdis-ir-atmintis-czesawo-mioszo-namu-ontologijoje-Čia pateikti apmąstymai siekiant Czesławo Miłoszo eseistikos palikimą įvertinti iš tam tikros tarpdalykinės perspektyvos – atminties studijų ir geokritikos siūlomų prieigų. Pastaroji, geokritinė ar geopoetinė prieiga1 lietuviškame diskurse nėra plačiai įsigalėjusi ir gali slėptis po skirtingais terminais. Vargu ar prasminga čia aptarinėti su ja siejamų apibrėžimų įvairovę; pakaks pasakyti, kad visus juos sieja vienaip ar kitaip sureikšminti erdviniai mūsų kontekstualumo veiksniai.
-leonas-peleckis-kaktavicius-literaturiniai-pusryciai-su-bernardu-brazdzioniu-Bern. Brazdžionis papasakoja, kad labai normalūs santykiai tarpukaryje buvę ir su kai kuriais kairiaisiais. Netikėtai prisimena Vytauto Montvilos suėmimą. Situaciją, kai, padedant Juozui Žlabiui-Žengei, Faustui Kiršai, dar kažkam iš rašytojų, artimiau pažinojusių vokiečius, bandyta jį išlaisvinti. Bern. Brazdžionis tuomet tam tikru požiūriu buvo oficialus asmuo – Lietuvos rašytojų draugijos valdybos narys. Deja, tas mėginimas nepavyko. Poetui dabar atrodo, kad gal ir pats V. Montvila dėl įvykusio kiek kaltas – reikėjo pasisaugoti, pralaukti, nelandžioti kur nereikia. „Gal ir Nėris, jei būtų niekur nesirodžiusi, Lietuvoje vokiečių okupaciją būtų praleidusi. Naujų gyvenimo klaidų nebūtų pridariusi. Juk ji vis dėlto mylėjo Lietuvą. Ir išvažiavusi į Rusiją vis apie Lietuvą rašė.“
jauciuosi-kaip-avilio-motinele-kurios-bites-issilaksto-rasytoja-daiva-tamosaityte-kalbina-birute-jonuskaite– Perskaičius Tavo biografiją, susidaro įspūdis, kad esi žmogus orkestras, puikiai išmanantis ne vieną kultūros sritį. Nuosekliai darbuojiesi ir muzikos, ir literatūros, ir filosofijos baruose. Vis dėlto norėčiau pradėti nuo šaknų, nuo šeimos, kuri formuoja kiekvieno jauno žmogaus pasaulėžvalgą, santykį su visuomene, su tauta ir netgi tėvyne. Taigi kaip Tau atrodo, kiek Tave vaikystėje ir jaunystėje paveikė Tavo garsių tėvų aplinka, jų muzikinė ir kultūrinė veikla? Ar apskritai buvo sunku, o gal kaip tik patogu būti Tamošaityte?
-cempiono-rinkimai-arba-knygu-skaitymo-muges-belaukiant-pokalbyje-dalyvavo-literaturos-tyrinetojai-elena-baliutyte-viktorija-daujotyte-laimantas-jonusys-dalia-kuiziniene-jurate-sprindyte-valentinas-sventickas-regimantas-tamosaitis-Siekdama apmąstyti Metų knygos rinkimų akciją, išryškinti įvairias nuostatas ir bendras literatūros vertybines tendencijas, „Metų“ redakcija surengė pokalbį, kurio klausimai galėtų būti sugrupuoti į tris teminius laukus:
alice-munro-mails-sitis-montana-apsakymas-verte-laimantas-jonusys-Kanadiečių rašytoja Alice Munro, 2013 m. tapusi Nobelio premijos laureate, gimė 1931 m. Ontarijo provincijoje. Retas atvejis, kai rašytojas gauna tokį aukštą įvertinimą už apsakymus. Nuo 1968 m. A. Munro išleido keliolika apsakymų rinkinių. Daugumoje jų vaizduojama autorei pažįstama aplinka – paprastų kanadiečių gyvenimas provincijoje, kartais didmiestyje.
mario-benedetti-eilerasciai-verte-aiste-kucinskieneMario Benedettis (1920–2009) – garsiausias Urugvajaus rašytojas bei vienas populiariausių XX a. ispanakalbių poetų, rašęs ir trumpąją prozą, romanus. Kartu su Idea Vilarińo ir Juanu Carlosu Onetti'iu atėjęs į literatūrą, M. Benedettis vienas pirmųjų Lotynų Amerikos literatūroje ėmėsi kurti „prozišką poeziją, kasdienybės žodyną ir tonacijas perkeldamas į poetinius tekstus. Išleido daugiau nei šešiasdešimt knygų, kūryboje gausu autobiografinių motyvų.
algis-kuklys-itariamasis-alyvu-zydejimas-provincijos-ruduo-antaninis-obuolys-noveles-Jam atrodė, kad tokio vakaro dar niekada nebuvo, nes viskas aplinkui dvelkė pavargusios vasaros ramybe, nes vasara – tai moteris, gyvenanti kaime tarp laukų, miškų ir upių, jos šiltos rankos glosto karvių nugaras ir šlaitinius stogus, o kai kada – ir medžių viršūnes, bet žmonėms regisi, jog ten supasi išdykęs vėjas, kartais sukeldamas balzgano vieškelio dulkes. Ir ką reiškė tos nepažįstamos mergaitės, kuri už metų kitų subręs lyg jaunutė vyšnia tėvų sode, žvilgsnis, ir kodėl ji nustebo išvydusi nepažįstamąjį, žingsniuojantį basą, išsišiepusį, lyg būtų apgirtęs?
jonas-strielkunas-raudoni-sermuksniai-1966JONAS STRIELKŪNAS gimė 1939 m. Panevėžio raj., Putauskų km., valstiečių šeimoje. 1957 m. baigė Vabalninko B. Sruogos vidurinę mokyklą. Dirbo Vabalninko ir Biržų rajoninių laikraščių redakcijose. 1963 m. persikėlė į Panevėžį. Šiuo metu dirba Panevėžio Naftos bazėje. Pirmieji eilėraščiai pasirodė rajoninėje spaudoje 1955 m.
ramunas-kasparavicius-eilerasciai-Vyšnia visų viso kiemo / vyšnia visų ir niekieno / vyšnia kurios ir nėra / kada jos nieks neatsimena // Plonom šakelėm nuteka lašai / žiūri pro langą ir kažko prašai / kažko kažko – tik du dažai / juoda ir balta
petras-dirgela-zydiska-laime-filmo-scenarijus-Literatūrinio scenarijaus vaidybiniam kino filmui pagal Abraomo Karpinovičiaus apsakymų knygą „Paskutinis Vilniaus pranašas“ fragmentas. Scenarijus parašytas dalyvaujant Algimantui Puipai.
virginija-kulvinskaite-eilerasciai-neatskiriamos atsisakymo seserys / laikosi kartu / visuomet: / jos kėlėsi ir krito, / kėlėsi ir krito, / kartojo tai dar ir dar / daugiau, nei buvo prisakyta, daugiau, / nei pačios įsivaizdavo, / kad gali, bet – / vis tais pačiais kūnais skaisčiais, / valingais smakrais / nemirtingos mirtý, / nekaltybėj ištvirkusios, tarpstančios atsisakymuose. / po gelsvom suknelėm – randai / tvyksi / lyg amalas.
viktorija-daujotyte-veldeti-paveldeti-ir-saugotiTauta yra bendruomenė, turinti kultūros paveldą, bendruomenė ir todėl, kad jos paveldas bendras. Paveldas nėra tiksliai apskaičiuojamas nei suskaičiuojamas, vienu metu jis mąžta ir didėja, nelygu požiūris, supratimas, skaičiavimo būdai. Bet niekada paveldas visai nesunyksta. Niekada nebūna taip, kad žmogus neturėtų ko saugoti. Jei daiktas išbūna daugiau nei penkiasdešimt metų, jis ima įgyti savybių, kurių kaip reikmuo neturėjo. Saugoti – esminis žmogaus rūpestis. Kas gimsta, kas yra sukurtas, pastatytas, padarytas, siekia išlikti; kūrybiniuose žmogaus veiksmuose slypi ir išlikimo instinktas. Saugantis žmogus yra saugesnis. Kur nebesaugu praeičiai, nebesaugu dabarčiai ir ateičiai.
atodangos-nuo-o-vaciecio-menesio-iki-goncourtu-premijos-O. Vaciečio mėnuo. Pernai Latvijoje lapkritis paskelbtas Ojaro Vaciečio mėnesiu: nes prieš 80 metų lapkritį poetas gimė, o prieš 30 metų – išėjo amžinybėn. „Ojaro Vaciečio nėra nė su kuo palyginti – jis neturi nei pirmtakų, nei pasekėjų. Jis buvo idealistas. Kitas klausimas, kiek tai buvo protinga ir naivu, bet jis kovojo už tiesą dantimis ir nagais. Jis tam paaukojo savo gyvenimą ir sudegė“, – mano poetas Knutas Skujeniekas. Imanto Zieduonio nuomone, „Ojaras Vacietis buvo mūsų sąžinė“.
leszek-bugajski-lenku-literaturos-piramideDar keli ar keliolika mėnesių ir bus praėjęs ketvirtis amžiaus nuo tada, kai Lenkijoje (o kaimyninėse šalyse šiek tiek vėliau) pasikeitė santvarka ir socialinė, ūkinė sistema. Teoriškai tokios permainos neturėtų turėti ir neturi tiesioginės įtakos literatūrai kaip kūrybinei veiklai, vis dėlto jos daro ryškų poveikį ir netgi iš esmės daug ką keičia. Visų pirma buvo panaikinta cenzūra ir atsivėrė durys užsienio literatūrai, kuri iki to laiko – dėl įvairiausių priežasčių – buvo laikoma anapus „geležinės uždangos“

Tekstai

jonas-strielkunas-raudoni-sermuksniai-1966JONAS STRIELKŪNAS gimė 1939 m. Panevėžio raj., Putauskų km., valstiečių šeimoje. 1957 m. baigė Vabalninko B. Sruogos vidurinę mokyklą. Dirbo Vabalninko ir Biržų rajoninių laikraščių redakcijose. 1963 m. persikėlė į Panevėžį. Šiuo metu dirba Panevėžio Naftos bazėje. Pirmieji eilėraščiai pasirodė rajoninėje spaudoje 1955 m.
salomeja-neris-pedos-smely-1931Antrasis Salomėjo Nėries eilėraščių rinkinys „Pėdos smėly“ (1931) praturtina poetės kūrybą dramatiškais meilės motyvais, poetinėmis socialinių kontrastų įžvalgomis, romantiniu protestu prieš gyvenimo banalybę ir lėkštumą. Tuo laikotarpiu įvyko staigus posūkis poetės biografijoje: ji nutraukė ryšius su katalikiškąja aplinka ir, patraukta socialinio teisingumo ir visų žmonių brolybės idėjų, suartėjo su avangardiniu „Trečio fronto“ sąjūdžiu.
kazio-binkio-eilerasciai-1920Kūrybinis K.Binkio palikimas nėra didelis, tačiau visuose žanruose jis pasiekė didelių aukštumų. Atsistojęs naujo literatūrinio sąjūdžio priekyje, paskelbęs kovą tradicinėms poezijos priemonėms ir visokiai rutinai, K.Binkis pasuko ekspresionizmo kryptimi, prabilo didelio talento jėga.
juozas-tysliava-auksu-lyta-1925Poetinėje kūryboje Tysliava originaliai sulydė neoromantinius, modernistinius bei avangardistinius XX a. 3-iojo dešimtmečio lietuvių poezijos ieškojimus. Literatūrinę aplinką šokiruodamas vaizduotės bravūriškumu bei rafinuotos individualybės gracija, davė pradžią žaidybinės kilmės estetikai, kūrybos atvirumo ir dinamikos mostams, būtiniems lietuvių menui vaduojantis iš „samanotos lūšnelės“. Vėlesnėje kūryboje poetas pasirodo kaip galantiškas Vakarų Europos didmiesčių poezijos dendis.
aurimas-lukosevicius-kunai-ir-kristalai-istrauka14 metų Londone gyvenančio Aurimo Lukoševičiaus romanas „Kūnai ir kristalai“ – tai knyga, kuri pirmą kartą grožinėje lietuvių literatūroje kitaip vaizduoja nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. Autoriui svetimas to laikmečio romantizavimas, kuriam norom nenorom pasidavė daugelis Lietuvos rašytojų. Tai knyga, kokios Lietuvoje dar nėra buvę.
monika-slancauskaite-pasalaicio-atradimai-rudeniŠiemet ruduo buvo kaip reta poe­tiš­kas. Sutikau jį Druskininkuose. O jei atvi­rai važia­vau ten tik su viena inten­cija – vėl iš arti paty­ri­nėti poe­tus ir par­si­vežti tekstą apie Poetinį Druskininkų rudenį. Dar iš stu­dijų laikų buvau išsau­go­jusi pačius sal­džiau­sius pri­si­mi­ni­mus apie nak­ti­nes orgi­jas, kur neti­kė­čiau­sias for­mas įgau­nanti poe­tinė kalba nesu­val­do­mai lie­josi ir iš jau­nųjų ir iš jau pri­pa­žintų poetų lupų, kur net pačios nejaut­riau­sios ausys die­nos švie­soje galėjo patirti žodžiais nenu­pa­sa­ko­ja­mus malonumus.
tomas-inkariukas-itrauka-i-knygos-mnulio-vaivorykt„Mėnulio vaivorykštė“, sudaryta iš dviejų apysakų ir penkių dramų, – turbūt pati mįslingiausia T. Šinkariuko knyga, kupina siurrealistinių sapnų, keistų vizijų ir painių kultūrinių kodų. Sapnai ir regėjimai laužo linijinio siužeto logiką, o vyksmas grindžiamas minties žaismu ir subtiliomis asociacijomis, kurias įžvelgs tik akylas, atidus ir jautrus skaitytojas.
aido-marceno-vakaras-rasytoju-klube-vaizdo-irasai-2012Vaizdo įrašai iš Aido Marčėno kūrybos vakaro Rašytojų klube 2012-ųjų gruodžio 10 d. „ištrupėjusiose dievų taupyklės erdvėse
neringa-abrutyte-panevezio-literaturineje-ziemoje-2012-vaizdo-irasas-2012Neringa Abrutytė skaito eilėraščius iš trijų savo poezijos rinkinių Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje
ricardo-sileikos-pasimatymo-akademine-valanda-vaizdo-irasai-2012Ričardas Šileika skaito savo ir bičiulių laiškus, ukmergiškio Romo Railos eilėraščius „Mint Vinetu“ knygyne 2012-ųjų lapkričio 23 d.
n-cibulsko-rinkinio-nutrinami-pristatymas-vaizdo-irasai-2012Vaizdo įrašai iš Nerijaus Cibulsko pirmosios knygos „Nutrinami“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012) pristatymo Rašytojų klube
g-grajauskas-rasytoju-klube-vaizdo-irasai-2012Vaizdo įrašai iš Gintaro Grajausko knygos „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ pristatymo Rašytojų klube
tautvydos-marcinkeviciutes-kurybos-vakaras-vaizdo-irasai-2012Akimirkos iš poetės, vertėjos Tautvydos Marcinkevičiūtės kūrybos vakaro Rašytojų klube 2012-ųjų lapkričio 8 d.
r-stankevicius-skaito-eilerascius-is-rinkinio-patys-paprasciausi-burtazodziai-vaizdo-irasai-2012Rimvydas Stankevičius skaito eilėraščius „Mint Vinetu“ knygyne (Vilnius) 2012-ųjų spalio 19 dieną
avaspo-festivalyje-tarp-2012-vaizdo-irasasGrupė „AVaspo“ koncertuoja klube XI20 (Vilnius) per vakarėlį be-tono!
rimvydas-stankevicius-skaito-eilerascius-is-rinkinio-lauziu-antspauda-vaizdo-irasai-2012Akimirkos iš Rimvydo Stankevičiaus poezijos vakaro „Mint Vinetu“ knygyne 2012-ųjų spalio 19 d.
arunas-spraunius-pdr-2012-skaitymuose-vaizdo-irasai-2012Arūnas Spraunius skaito eilėraščius Poetinio Druskininkų rudens 2012 renginiuose
jaunojo-jotvingio-premija-indrei-valantinaitei-vaizdo-irasai-2012Jaunojo jotvingio premijos laureatė Indrė Valantinaitė skaito eilėraščius iš rinkinio „Pasakos apie meilę ir kitus žvėris“
jotvingiu-premija-rimvydui-stankeviciui-vaizdo-irasai-2012Jotvingių premijos laureatas Rimvydas Stankevičius skaito eilėraščius „Poetinio Druskininkų rudens 2012“ festivalyje
karolis-klimas-mi-mujer-desnuda-Karolis Klimas skaito novelę „Mi mujer desnuda“ Rašytojų klubo surengtuose jaunųjų prozininkų skaitymuose

Tekstai apie tekstus

gintautas-mazeikis-viktoro-pelevino-snuffManitu religiją sugalvojo rašytojas Viktoras Pelevinas savo antiutopijoje S.N.U.F. (Пелевин 2012). Jis pagal populiarias žanro taisykles pavaizdavo ateities visuomenę suskilusią į ateities barbarybės (urkos, pažemintieji) ir virš žemės įsikūrusią itin išsivysčiusios žmonių bendruomenę – Bizantiumą. Remdamasis dabarties kompiuterinių ir medijų slengo – memų – kalbine raiška rašytojas vaizduoja pusiau hierarchinę, pusiau rasistinę Bizantiumo visuomenę, kuri itin rūpinasi bet kokių seksualinių mažumų teisėmis bei viešąja nuomone.
jurgita-mikutyte-kam-priklauso-kafka-rilke-ir-celanasRegis, lietuviai – vieni iš nedaugelio, kurie bent prieš kurį laiką neabejojo austrų literatūros savarankiškumu ir savitumu. Tai įrodo leidyklos „Vaga” 1991 m. išleistos knygos „Austrų novelės” bei „Dešimt austrų poetų”. Mūsų Nacionalinės bibliotekos kataloguose austrų literatūra taip pat išskirta, o taip yra tikrai ne kiekvienoje užsienio šalyje.
zygimantas-mesijus-kudirka-kas-yra-slemasNegalima ignoruoti slemo išprovokuotos kai kurių poetų opozicijos – jie gūžiasi ir jaučiasi nepatogiai dėl ekpresyvios šio formos. Slemo poetai neignoruoja teksto. Jie galvoja apie teksto perteikimą, atlikimą. Ir jei yra teigiančių, kad tai – poetinis cirkas, tebūnie! Bet tegul tai būna prancūziškas cirkas, kuriame klouno profesija laikoma viena garbingiausių.
vincas-natkevicius-vinco-ramono-beletristikaImpresionistu Ramonas pasiliko ir kituose savo veikaluose, tapdamas šalia I. Šeiniaus, J. Savickio jų žymiausiuoju. Nuo anų jis skiriasi visų pirma gilesne psichologine įžvalga į veikėjų dvasios gelmę, idėjine plotme ir nepaprastais iš liaudies kalbos, kapsų tarmės, paimtais simboliniais posakiais, atveriančiais vaizduojamų žmonių psichiką.
jonas-grinius-vinco-ramono-miglotas-rytasV. Ramonas rašo greit ir intensyviai, bet tik tada, kai jo įspūdžiai bei mintys yra iš anksto taip susikristalizavę, kad rašytojas pajunta vidinį reikalą jiems duoti dailią žodinę išraišką. Tai reiškia, kad V. Ramonas nesirikiuoja į gretas tų rašytojų, kurie turi tik gana miglotą vaizdą apie savo kūrinį, prieš jį rašydami.
augustinas-raginis-vinco-ramono-dulkes-raudonam-sauleleidy-1951Vincas Ramonas apie dvidešimt penkeri metai dirba lietuvių beletristikoje. Jisai į spaudą išėjo anais laikais, kada pradėjo reikštis naujausioji karta po pirmojo karo. Sykiu su juo periodikoje žymėjos Juozas Grušas, J. Paukštelis, Salomėja Nėris ir dar eilė kitų.
titas-alga-kazio-almeno-novelesAmerikietiškosios (Laukinių Vakarų temomis) K. Almeno novelės pasižymi stipresne kompozicija, aštresniais konfliktais, tvirtesniais, pilnesniais charakteriais. Veik visos K. Almeno novelės yra stipriai intriguojančios, su natūraliai besivystančia įtampa, logiška, bet dažniausiai ir nesitikėta atomazga.
eugenija-valiene-kazio-almeno-kuryba-tautinis-turinys-ir-populiarioji-literaturaK. Almeno pasirinkimas kurti populiariąją literatūrą yra sąmoningas ir motyvuotas, nes „būtent populiarioji kultūra yra elitinės kultūros pamatas, tiltas į aukštesniąją kultūrą“. Rašytojo akimis žiūrint, populiarioji literatūra nėra menkesnė už elitinę, tačiau yra kitas literatūros lygmuo, kurį pats autorius pavadina „populiariuoju antstatu“
vygandas-siukscius-vytautas-janavicius-minties-poetasVytautas Steponas Janavičius mūsų literatūros istorijoje turėtų užimti vietą, manyčiau, ne mažiau reikšmingą kaip Antanas Škėma. Galbūt pastarąjį šiandien žinotume tiek, kiek ir Janavičių, jei ne skandalingasis romanas “Balta drobulė”. Janavičius – minties, Škėma – jausmo, abu – pasakotojai poetai (epinis elementas pinasi su lyriniu). Vienas – garsus, kitas – ne. Kodėl? Juk talentingi – abu?
jonas-grinius-j-kralikausko-romanai-apie-mindaugo-epochaLietuvos žemių sujungejo Mindaugo mirtis traukia rašytojų dėmesį. Ją jau yra savo dramose vaizdavę lenkų J. Slovackis ir lietuvių V. Krėve. Ano Lietuvos karaliaus mirčiai savo naujausią romaną – „Mindaugo nužudymą” – paskyrė ir Juozas Kralikauskas. Jo ankstyvesne „Titnago ugnis” taip pat vaizdavo Mindaugo epochą.
petras-katinas-pro-memoria-juozui-kralikauskui-2007Išėjo pas Aukščiausiąjį galbūt seniausias amžiumi Lietuvos rašytojas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs užjūriuose, keliasdešimties knygų autorius Juozas Kralikauskas. Per tą emigraciją jis nuolat ilgėjosi Lietuvos, ypač savo gimtosios tėviškės.
juozas-kralikauskas-ir-to-pakaksTokių lemiamų momentų mano gyvenime buvo ne taip mažai. Todėl aš ir parašiau visas tas savo knygas, sulaukiau 94 metų. Vyro amžiaus vidurkis Lietuvoje yra 66 metai, o aš, būdamas 94-erių, dar sapnuoju visokius romanus...
alvydas-surblys-rasytojo-juozo-kralikausko-laikasJuozo Kralikausko laikas pradėjo tiksėti 1910 m. spalio 22 d. (senuoju stiliumi spalio 9 d.). Nemažai svarbių įvykių Juozo Kralikausko gyvenime susiję su Kaunu: tai jo tapsmas pedagogu, rašytoju, meilės reikalai.
leonas-peleckis-kaktavicius-uzkasti-zydintys-sodai-apie-jurgi-jankuNors J. Jankus atvyko į Lietuvą rudenį, dienos pasitaikė kaip reta gražios. Rašytoją iš Vilniaus lydėjo literatūros kritikas Jonas Linkevičius, su juo ir tarėmės dėl susitikimo Šiauliuose tą rugsėjo pabaigos rytą.
jonas-grinius-jurgio-jankaus-pasakojimai-prie-uzkandzioPo šuolio į dramatinę kūrybą, kurioj Jurgis Jankus pasireiškė paskiausia savo didele drama iš lietuvių rezistencijos, „Peilio ašmenimis” (1967 m.), štai su „Užkandžiu” jis grįžta į epą. Tai tas pats žanras, kuriuo buvusis mokytojas pradėjo kadaise savo rašytojišką pašaukimą.
a-audrius-jurgio-jankaus-paklyde-pauksciaiKalbėti apie naujausią Jurgio Jankaus romaną „Paklydusius paukščius” reiškia nors iš dalies atsakyti į klausimą, kiek literatūra gali atsišlieti žmogaus ir žemės ir kokiose ribose šitas atsišliejimas literatūriškai galimas. Ir ar yra toks žmogaus ir žemės plotas, kuris moraliai privalo pasilikti literatūros rankų nepaliestas, vadinasi, visais atvejais paliktinas anapus literatūros?
ramunas-cicelis-jurgis-jankus-izymiuju-seselyjeŠiais metais minimos jo šimtosios gimimo metinės neišsklaidė šio autoriaus įvaizdžio – jis neatsidūrė „įžymiųjų šešėlyje“. Apsiribota paroda Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir keliais smulkiais renginukais. J. Jankaus mirtis, skirtingai nei kitais panašiais atvejais, netapo rašytojo išgarsėjimo priežastimi.
dalia-kuiziniene-in-memoriam-jurgis-jankus-istikimasis-plunksnos-riterisJau Lietuvoje atsiskleidė J.Jankaus prozininko talentas. Periodikoje spausdinti kūrinėliai vaikams, mėginta plunksna dramos žanre: Lietuvoje parašyta drama, kuri vėliau buvo statoma išeivijoje. Rašytoją išgarsino du romanai – „Egzaminai” ir „Be krantų” (abu išleisti 1938 m.), patraukliai pasakojantys apie mokytojų gyvenimą provincijoje.
dalia-striogaite-zodelis-jurgio-jankaus-100-metinemsrgio Jankaus – plataus diapazono epiko, vieno iš tų, kurie vadinami epochiniais rašytojais, – kūrybos palikimas dar laukia rimtų studijų, svarių vertinimo žodžių. Bet šalia jų tebūnie ir subjektyvesnis atminimo ŽODELIS. Jaučiu, kad pats J. Jankus būtų pasakęs šitaip: žodelis...
dalia-kuiziniene-rezistencijos-tema-alg-landsbergio-v-alanto-ir-v-ramono-kurybojeStraipsnyje detalesniam vertinimui pasirinkti trijų žinomų egzodo rašytojų kūriniai. V. Alanto „Pragaro pošvaistės“ ir V. Ramono „Dulkės raudonam saulėleidy“ – tai romanai, priklausantys tradicinei lietuvių prozai; juose rezistencijos problematika sprendžiama schematiškai, veikėjai vienpusiški, susaistyti kategoriškai vienpusiškomis ideologinėmis nuostatomis.

Versti tekstai

kerry-shawn-keys-stebuklarasciai-pienasSeniai neskaičiau knygos, kurios žanrą, temą, o ir santykį su kitomis knygomis būtų šitaip sunku apibrėžti. Tai išnykusių ribų, miglotos tapatybės, sunkiai klejojanti knyga: čia susilieja poezija, proza ir drama, nebėra skirties tarp dvasingo ir vulgaraus, tarp išradingo ir tiesiog netalentingo, tarp išprotėjusio ir iškrypėliško.
kerry-shawn-keys-pokalbiai-su-tertium-quidKery Shawn Keysas (Kery Šaun Kysas), gimęs 1946 metais, užaugo Susquehannos slėnyje, vidurio Pensilvanijoje. Čia, anot jo paties, jis išmoko žvejoti, medžioti ir šokti, ir šie menai vėliau savotiškai persmelkė visą jo gyvenimą ir kūrybą. 1996 m. jis atvyko į Lietuvą. Netrukus čia apsigyveno, ėmė dėstyti kūrybinio rašymo ir vertimo meną, versti lietuvių poeziją į anglų kalbą, leisti ją ir platinti pasaulyje.
kerry-shawn-keys-menulio-smukle„Laisva ir klajojanti poetinė siela, vienodai prisirišanti ir prie Brazilijos driežo ar skruzdėlės, Lisabonos picos ir raudonųjų pipirų (kaipgi be raudonvynio!), ir migdolo lapų, šešėliuojančių viršum miegančios čigonaitės kokiam Bangladeše“, – taip apie Amerikos poetą Kery Shawn Keysą rašė Sigitas Geda. Dabar gi, rodos, galime ištarti – lygiai taip pat ši klajojanti poetinė siela prisirišo ir prie Vilniaus senamiesčio, jo varnų pulkų bei amžinai prakiurusio dangaus, atrajojančio rūgščius lietus.
john-fante-sulauk-pavasario-bandiniPagrindinės romano „Sulauk pavasario, Bandini“ temos – skurdas, šeimos konfliktai, meilė, gyvenimas bręstančio paauglio akimis ir imigranto identiteto paieškos. Atviraširdžio, naivus knygos herojaus Arturo Bandinio istoriją J. Fante atskleidžia su ypatinga šiluma, stebinančiu psichologiniu įžvalgumu ir taiklia, subtilia ironija. Kūrinyje vyraujantys nekalto, tačiau šalto sniego bei ledinės vienatvės įvaizdžiai į pabaigą kiek aptirpsta sukeldami artėjančio pavasario ir vilties iliuziją.
rosa-liksom-kupe-nr-6Suomijos rašytojos Rosos Liksom romanas „Kupė Nr. 6“, 2011 m. pelnęs „Finlandia“ literatūros premiją, – tai psichogeografinė savęs atradimo kelionė, besidriekianti ne tik per šiukšlinus Sibiro miestus, bet ir per užterštas žmonių sielas bei sulaužytus likimus. Groteskiškai derindama aukštąjį poetinį stilių su necenzūrine šnekamąja kalba, autorė sukūrė A. Čechovo „Palatos Nr. 6“ vertą literatūrinį himną labiausiai apleistai pasaulio vietai – žmogaus sielai.
jose-saramago-istrauka-is-romano-kainas Paskutiniame savo romane „Kainas“, kaip ir eretiškoje „Evangelijoje pagal Jėzų Kristų“, portugalų rašytojas José Saramago vėl drąsiai perkuria Biblijos siužetus bei veikėjų charakterius. Priartėjusi prie erezijos ribos, ši šokiruojanti knyga deramai užbaigia nepaprastą Nobelio premijos laureato kūrybinę bografiją.
jeanette-winterson-kam-buti-laimingai-jei-gali-buti-normaliKai šešiolikmetė Jeanette Winterson įsimylėjo kitą merginą ir paliko namus, motina jos paklausė: „Kam būti laimingai, jei gali būti normali?“ Ši frazė tapo jos autobiografinės knygos pavadinimu. Ši knyga – tai autorės bandymas susitaikyti su savo praeitimi, kuri ilgą laiką nesiliovė persekiojusi, nepaisant visų bandymų ją „perrašyti“, ir privertė leistis ieškoti savo tikrosios motinos. Pačios autorės žodžiais, tai knyga apie meilę, galimybę mylėti ir tapti laimingais žmonėmis.
josef-winkler-itrauka-i-novels-natura-mortaRomietiška novele pavadintas Austrijos rašytojo Josefo Winklerio kūrinys „Natura morta“, 2001 m. apdovanotas Alfredo Döblino premija, – tai konceptualus, intelektualus, sunkiasvoris, elegantiškas, rafinuotas ir ciniškas tekstas, reikalaujantis ypatingo susikaupimo ir atidos.
jose-saramago-istrauka-is-romano-kai-mirtis-nusisalina Kitą dieną niekas nemirė. Šis faktas, prieštaraujantis gyvenimo dėsniams, sukėlė protuose didžiulę sumaištį, tokiomis aplinkybėmis visiškai pateisinamą, mums pakanka prisiminti, kad keturiasdešimtyje visuotinės istorijos tomų neužfiksuota nė vieno panašaus atvejo.
jeanette-winterson-istrauka-is-romano-apelsinai-ne-vieninteliai-vaisiaiDebiutinis jos romanas „Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai“ („Oranges Are Not The Only Fruit“, 1985) sukėlė aštrias diskusijas, tačiau galiausiai buvo palankiai sutiktas kritikų bei skaitytojų ir pelnė Vaitbredo premiją.
manuel-rivas-istrauka-is-romano-dailides-piestukas„Mus supantis pasaulis daug kam atrodo baisus ir nežmoniškas, tačiau mes galime jį pakeisti ir ištaisyti“, – valiūkiškai mirktelėjo akį žymusis Galisijos magiškojo realizmo dainius Manuelis Rivas ir ėmėsi rašyti knygą, kurioje meilė stebuklingai nugali ne tik karą, bet ir pačią mirtį. Šiandien „Dailidės pieštukas“ laikomas viena gražiausių mistiškos meilės istorijų visoje XX a. literatūroje.
jeanette-winterson-apelsinai-ne-vieninteliai-vaisiai-ivadas-1991Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai buvo parašyti 1983-ųjų žiemą ir 1984-ųjų pavasarį. Man buvo dvidešimt ketveri. Tuo metu dalinausi du kambarius ir sėdimąją vonią su aktore Vike Likoriš.
george-orwell-lapok-aspidistra-istraukaGarsusis antiutopijų „Gyvulių ūkis“ ir „1984“ autorius, 1936 m. uždirbdavęs vos po 2 svarus per savaitę ir nuolat badaudavęs, sumanė parašyti knygą apie panašų į save jaunuolį, sąmoningai atsisakiusį pinigų, socialinio statuso ir viso to „normalaus gyvenimo“, kurį simbolizuoja kambarinės gėlės aspidistros vazonėlis jaukiame bute.
jerzy-pilch-istrauka-is-apsakymu-romano-mano-pirmoji-savizudybeLenkų prozos meistro Jerzy Pilcho apsakymų romanas „Mano pirmoji savižudybė“ (Moje pierwsze samobójstwo, 2006) kritikų laikomas brandžiausiu jo kūriniu, o pats autorius dažnai lyginamas su tokiais Vidurio Europos literatūros milžinais kaip Witoldas Gombrowiczius, Milanas Kundera ir Bohumilas Hrabalas.
roberto-bolano-istrauka-is-romano-pasele-detektyvai-2013Sekso, poezijos ir revoliucijos kupinas nuotykių romanas „Pašėlę detektyvai“ („Los Detectives Salvajes”, 1998) Čilės rašytojui Robertui Bolaño nutiesė kelią į literatūrinę šlovę ir padarė jį, ko gero, madingiausiu Lotynų Amerikos autoriumi Vakarų Europoje.
charles-bukowski-istrauka-is-romano-arklienos-kumpis„Arklienos kumpis“– autobiografinis Charleso Bukowskio romanas, kritikų laikomas vienu brandžiausių šio autoriaus kūrinių. Šiurkšti, kieta, nepagražinta vaikystė ir paauglystė ekonominės depresijos apimtoje Amerikoje perteikta „didžiajam Bukui“ būdingu nuoširdžiu ir ironišku stiliumi.
philip-roth-istrauka-is-romano-portnojaus-skundasPrieš beveik pusšimtį metų išleistas „Portnojaus skundas“ taip ir liko pats skandalingiausias Ph. Rotho romanas. Autorius buvo kaltinamas ne tik seksualiniu ištvirkimu, bet ir prieš savo tautą nukreiptu patologiniu antisemitizmu.
charles-bukowski-eilerasciai-is-poezijos-rinkinio-sriuba-kosmosas-ir-asarosAntrasis kultinio amerikiečių poeto ir rašytojo Charleso Bukowskio eilėraščių rinkinys lietuvių kalba, skirtas keistam žmogiškųjų santykių fenomenui, vadinamam meile.
andrej-chadanovic-netikri-vertejo-draugai-vaizdo-irasas-2012Andrej Chadanovič: „Jis tikėjo Senelį Šaltį, ji tikėjo pagrobus Europą, / Jo tėvai komunizmą, jos tėvai horoskopą. / Jis vasario Vandenis, ji – rugsėjo Svarstyklės, / jos tėveliai iškart panorėjo su juo susitikti.“


Žurnalas "Metai"

2014 m. Nr. 03 (kovas)
turinys-nr-3Žurnalo „Metai“ turinys (2013 kovas)
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
gauta-paminetiGautos paminėti naujos knygos
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
atodangos-nuo-britu-metu-knygos-iki-mano-kovosGeriausia britų metų knyga. Pagal britų premijos British National Book Award versiją geriausia 2013 metų knyga pripažintas Neilo Gaimano romanas „Vandenynas kelio gale“ („The Ocean at the End of the Lane“). Skaitytojai atviru balsavimu internete pasirinko šią knygą iš dešimties nominuotų kūrinių. N. Geimanas nugalėjo ir kategorijoje „Geriausia metų garso knyga“ – romano garso versiją įrašė pats autorius. 2012 m. ši premija buvo skirta E. L. James už erotinį romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
besidairant-i-svedijaTarptautinio penkiolikmečių raštingumo tyrimo (PISA – Programme for International Student Assessment) 2012 m. rezultatai gerokai nuliūdino švedus. Šešiasdešimt devyniose šalyse buvo tiriami mokinių skaitymo, gamtos mokslų ir matematikos gebėjimai. Švedija sykiu su tokiomis išsivysčiusiomis šalimis kaip Suomija, Islandija, Naujoji Zelandija ir Australija smuktelėjo žemiau vidurkio.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
kristijono-donelaicio-suburta-bendrijaSeimas 2014-uosius paskelbė Kristijono Donelaičio metais. Poetas gimė sausio pirmąją, tad pirmoji metų diena ir pasirinkta susiburti, paminėti K. Donelaičio 300-tąjį gimtadienį. Lituanistų sambūris ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia kvietė kartu pagerbti didžiojo lietuvių poeto atminimą. Nors sausio pirmoji nėra pati tinkamiausia diena organizuoti renginiams, į Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčią sugužėjo didelis būrys žmonių.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
lietuvos-rasytoju-sajungos-premija-aidui-marcenui-Lietuvos rašytojų sąjungos premija teikiama už didelės meninės vertės knygą, išleistą per paskutiniuosius dvejus metus. Šios premijos skyrimas yra tuo ypatingas, kad „teisėjai“ būna kolegos rašytojai. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba kasmet sudaro vis kitą komisiją iš penkių asmenų, jie ir išrenka stipriausią knygą, nors šį žingsnį žengti teisingai išties nėra lengva. Bet šių metų komisija tokio vargo tarsi ir neturėjo.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
-regimantas-tamosaitis-mazuteliai-ir-kupranugariai-Kūryba yra gyvybinės energijos išraiška. Kūrybinė energija – duotybė, kažkas tokio, kas gaunama iš prigimties. Kaip tai atsiranda – galai žino. Gal iš genų, gal iš tėvų meilės, o gal net iš kokio pasiutimo, iš pasipriešinimo pasauliui. Kai tos energijos nėra, individas neturi jėgų įsitvirtinti pasaulyje pagal savo prigimtį, kaip pats norėtų, ir yra priverstas prisitaikyti prie esamos tvarkos. Tai pasyvios adaptacijos būdas: mokymasis gyventi pagal taisykles, imituoti socialinės veiklos modelius ir kartoti tipiškas elgsenas. Taip atsiranda pavyzdingų piliečių, kurių laikyseną grindžia ne sąmoningi principai, bet paprasčiausias paklusnumas. Jie turi pavydėtiną savybę lanksčiai adaptuotis prie bet kokios tvarkos ir santvarkos.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
asta-skujyte-drakonas-tapes-zuvimi-u-radzeviciutes-zuvys-ir-drakonaiKetvirtojo Undinės Radzevičiūtės kūrinio laukiau su nekantrumu – su pirmuoju savo miniromanu „Strekaza“ ji kone akimoju įsirašė ne tik į mano asmeninį, bet, drįsčiau teigti, ir į daugumos kitų skaitytojų mėgstamiausių rašytojų sąrašą, o „Frankburgas“ ir „Baden Badeno nebus“ tik patvirtino, jog ten ji įsitvirtino pelnytai. „Žuvys ir drakonai“ apimtimi anaiptol ne mini kūrinys, tad prieš atsiversdama knygą bandžiau kuo labiau atsiriboti nuo bet kokių lūkesčių horizontų ir pažiūrėti, kaip literatūros sprinterei seksis įveikti maratono distanciją.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
ramute-dragenyte-kulinarine-poezija-r-brundzaites-drugy-mano-drauge-Šįkart PK serijoje – Ramunė Brundzaitė. Knygos „Drugy, mano drauge“ (2013) ketvirtajame viršelyje rašoma: studijavusi lietuvių filologiją ir italų kalbą. Taigi filologė. Šitai reiktų pabrėžti, nes knyga itin literatūriška – metaforų autorei nestinga, tačiau ar jomis sukuriama tikra poezija, tokia, kurią paskaičius nukrėstų šiurpuliukas, priverstų stabtelėti žavingą akimirką ir susimąstyti? Šiais laikais viešai (ir nemokamai) skelbti bei pasitikrinti savo tekstus galima internetinėje erdvėje, tad popierinė knyga jau turėtų liudyti brandą. Solidaus debiuto ypač tikimasi iš Rašytojų sąjungos leidyklos leidžiamos serijos. Todėl šią knygelę vertinu ne kaip jaunos autorės pirmuosius bandymus, bet kaip rimtą siekį būti įrašytai į literatūros istoriją.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
radzeviciute-tie-patys-zodziai-naujose-skaityklese-d-dirgelos-stebeto-jo-uzrasai-Dainiaus Dirgėlos knyga „Stebėto jo užrašai“ netikėta ne tik dėl to, kad autorius ją išleido po beveik aštuoniolikos metų pertraukos (pirmoji knyga – „Pavojingi žaidimai“, 1995 m.), bet įdomi ir savo egzistavimo virtualybėje forma (elektroninių knygų leidykla „Naujas vardas“). Pasirinktas neįprastas, lietuvių literatūroje dar neišpopuliarėjęs poezijos sklaidos būdas. Šis virtualus poezijos pateikimas šiek tiek komplikuoja skaitymą, juo labiau recenzijos rašymą – negali pažvelgti į knygos turinį (jo paprasčiausiai nėra) ar pasitikslinti puslapio (jie nepažymėti). Tad ką galima pasakyti apie eilėraščių rinkinį, kurio niekada nematei ir neturėjai rankose, bet žinai, kad toks yra, maža to, jis įtrauktas į Metų knygos rinkimus.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
renata-serelyte-jausmingos-prisiminimu-spalvos-l-gutausko-fragmentai-Karolių, rožinio, vėrinio motyvas būdingas bene visai Leonardo Gutausko grožinei kūrybai. Tai ne tik tam tikra semantika pasižyminti metafora (vilko dantys, mediniai rožinio karoliukai etc.), tačiau ir teksto kompozicijos priemonė, kai ant atminties siūlo veriami prisiminimų fragmentai. Ši priemonė pakankamai uždara (ovalas, apskritimas), koncentruota, specifinė, tokia ir lieka, net jeigu ir sukuria tinklo, korio (pasikartojančių, besidauginančių apskritimų) įspūdį. Toks žiedinės kompozicijos būdas išskirtinai „asmeniškas“, jis neatveria kitų pasaulių, kitų būtybių ir erdvės dimensijų, neeksperimentuoja su kalba, nekuria naujos kalbos, situacijos netikėtumo, tačiau reikalauja nepriekaištingos kalbinės klausos ir menininko įkvėpimo: nuojautos ir klausos padiktuoto „dažų potėpio“.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
-balys-sruoga-laiskai-is-stuthofo-tesinysVanduk, mano mylima! Kalėdos! Šiandie, XII.26: lygiai prieš 9 mėnesius esu atgabentas į Stutthofą! Tavo apdraustas laiškas su dokumentais neatėjo. XII.18 negavau jokio laiško iš Tavęs. Mano laiško iš XII.19 Tu irgi negausi. Šita nelaimė su dingstančiais laiškais man taip skaudi, kad aš visą savaitę negaliu nusiraminti. XII.24 atėjo Tavo laiškas iš XII.5: ačiū, ačiū! Aš buvau laimingas! Tavo laiškai man – vienintelė paguoda, vienintelis ryšys su gyvuoju pasauliu. Paskutinis siuntinys iš Tavęs atėjo XII.13 (su duona, išsiųstas turbūt lapkričio pabaigoje).
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
stasys-mostauskis-krastovaizdis-ir-atmintis-czesawo-mioszo-namu-ontologijoje-Čia pateikti apmąstymai siekiant Czesławo Miłoszo eseistikos palikimą įvertinti iš tam tikros tarpdalykinės perspektyvos – atminties studijų ir geokritikos siūlomų prieigų. Pastaroji, geokritinė ar geopoetinė prieiga1 lietuviškame diskurse nėra plačiai įsigalėjusi ir gali slėptis po skirtingais terminais. Vargu ar prasminga čia aptarinėti su ja siejamų apibrėžimų įvairovę; pakaks pasakyti, kad visus juos sieja vienaip ar kitaip sureikšminti erdviniai mūsų kontekstualumo veiksniai.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
-leonas-peleckis-kaktavicius-literaturiniai-pusryciai-su-bernardu-brazdzioniu-Bern. Brazdžionis papasakoja, kad labai normalūs santykiai tarpukaryje buvę ir su kai kuriais kairiaisiais. Netikėtai prisimena Vytauto Montvilos suėmimą. Situaciją, kai, padedant Juozui Žlabiui-Žengei, Faustui Kiršai, dar kažkam iš rašytojų, artimiau pažinojusių vokiečius, bandyta jį išlaisvinti. Bern. Brazdžionis tuomet tam tikru požiūriu buvo oficialus asmuo – Lietuvos rašytojų draugijos valdybos narys. Deja, tas mėginimas nepavyko. Poetui dabar atrodo, kad gal ir pats V. Montvila dėl įvykusio kiek kaltas – reikėjo pasisaugoti, pralaukti, nelandžioti kur nereikia. „Gal ir Nėris, jei būtų niekur nesirodžiusi, Lietuvoje vokiečių okupaciją būtų praleidusi. Naujų gyvenimo klaidų nebūtų pridariusi. Juk ji vis dėlto mylėjo Lietuvą. Ir išvažiavusi į Rusiją vis apie Lietuvą rašė.“
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
jauciuosi-kaip-avilio-motinele-kurios-bites-issilaksto-rasytoja-daiva-tamosaityte-kalbina-birute-jonuskaite– Perskaičius Tavo biografiją, susidaro įspūdis, kad esi žmogus orkestras, puikiai išmanantis ne vieną kultūros sritį. Nuosekliai darbuojiesi ir muzikos, ir literatūros, ir filosofijos baruose. Vis dėlto norėčiau pradėti nuo šaknų, nuo šeimos, kuri formuoja kiekvieno jauno žmogaus pasaulėžvalgą, santykį su visuomene, su tauta ir netgi tėvyne. Taigi kaip Tau atrodo, kiek Tave vaikystėje ir jaunystėje paveikė Tavo garsių tėvų aplinka, jų muzikinė ir kultūrinė veikla? Ar apskritai buvo sunku, o gal kaip tik patogu būti Tamošaityte?
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
-cempiono-rinkimai-arba-knygu-skaitymo-muges-belaukiant-pokalbyje-dalyvavo-literaturos-tyrinetojai-elena-baliutyte-viktorija-daujotyte-laimantas-jonusys-dalia-kuiziniene-jurate-sprindyte-valentinas-sventickas-regimantas-tamosaitis-Siekdama apmąstyti Metų knygos rinkimų akciją, išryškinti įvairias nuostatas ir bendras literatūros vertybines tendencijas, „Metų“ redakcija surengė pokalbį, kurio klausimai galėtų būti sugrupuoti į tris teminius laukus:
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
alice-munro-mails-sitis-montana-apsakymas-verte-laimantas-jonusys-Kanadiečių rašytoja Alice Munro, 2013 m. tapusi Nobelio premijos laureate, gimė 1931 m. Ontarijo provincijoje. Retas atvejis, kai rašytojas gauna tokį aukštą įvertinimą už apsakymus. Nuo 1968 m. A. Munro išleido keliolika apsakymų rinkinių. Daugumoje jų vaizduojama autorei pažįstama aplinka – paprastų kanadiečių gyvenimas provincijoje, kartais didmiestyje.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
mario-benedetti-eilerasciai-verte-aiste-kucinskieneMario Benedettis (1920–2009) – garsiausias Urugvajaus rašytojas bei vienas populiariausių XX a. ispanakalbių poetų, rašęs ir trumpąją prozą, romanus. Kartu su Idea Vilarińo ir Juanu Carlosu Onetti'iu atėjęs į literatūrą, M. Benedettis vienas pirmųjų Lotynų Amerikos literatūroje ėmėsi kurti „prozišką poeziją, kasdienybės žodyną ir tonacijas perkeldamas į poetinius tekstus. Išleido daugiau nei šešiasdešimt knygų, kūryboje gausu autobiografinių motyvų.
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
algis-kuklys-itariamasis-alyvu-zydejimas-provincijos-ruduo-antaninis-obuolys-noveles-Jam atrodė, kad tokio vakaro dar niekada nebuvo, nes viskas aplinkui dvelkė pavargusios vasaros ramybe, nes vasara – tai moteris, gyvenanti kaime tarp laukų, miškų ir upių, jos šiltos rankos glosto karvių nugaras ir šlaitinius stogus, o kai kada – ir medžių viršūnes, bet žmonėms regisi, jog ten supasi išdykęs vėjas, kartais sukeldamas balzgano vieškelio dulkes. Ir ką reiškė tos nepažįstamos mergaitės, kuri už metų kitų subręs lyg jaunutė vyšnia tėvų sode, žvilgsnis, ir kodėl ji nustebo išvydusi nepažįstamąjį, žingsniuojantį basą, išsišiepusį, lyg būtų apgirtęs?
2014 m. Nr. 02 (vasaris)
ramunas-kasparavicius-eilerasciai-Vyšnia visų viso kiemo / vyšnia visų ir niekieno / vyšnia kurios ir nėra / kada jos nieks neatsimena // Plonom šakelėm nuteka lašai / žiūri pro langą ir kažko prašai / kažko kažko – tik du dažai / juoda ir balta