Žemaičių kultūros fonde saugoma literatūrologo Ričardo Pakalniškio (1935–1994 m.) surinkta medžiaga apie žemaičių poetą ir prozininką Stasį Anglickį. Jame gausu straipsnių iš lietuviškosios spaudos (ypač „Literatūros ir meno“), esama recenzijų apie S. Anglickio kūrybą. R. Pakalniškio rankraščiuose kalbama apie rašytojo pasaulėžiūrą, bandoma atskleisti S. Anglickio kūrybos ypatumus, meninę vertę, pažymimas kultūrinis ir politinis kontekstas bei autoriaus vieta jame. R. Pakalniškio dokumentai (laiškai, kortelės, paskiri lapeliai su minčių nuotrupomis, probleminiais klausimais, citatomis iš knygų, pastabomis, klausimais poetui, biografijos fragmentais) neatskirti nuo paties rašytojo S. Anglickio dokumentų (laiškų įvairiems adresatams, atšviestų dienoraščių, mašinėle surinktų kūrybos fragmentų). Atsekti ir perprasti surinktos medžiagos sistemą sunku: dalis R. Pakalniškio rankraščių beveik neįskaitomi.


        Vertingiausia medžiaga – S. Anglickio dienoraščiai ir laiškai. Poeto dienoraščių kopijos – tai trys knygos, paties autoriaus pavadintos „Mano dienos“ ir suskirstytos pagal parašymo datą: I-oji apima 1936 m. kovo 1 d.–1937 m. sausio 27 d. dienoraščius, II-oji – 1937 m. vasario 17 d.–1938 m. vasario 31 d. laikotarpį, III-oji – laikotarpį nuo 1938 m. kovo 7 d. iki balandžio 4 d. ir nuo 1942 m. sausio 25 d. iki rugsėjo 25 d. Dienoraščiuose S. Anglickis, fiksuodamas asmeninio, intymaus gyvenimo faktus, pateikia pastabų apie savo kūrybą, Žemaičių antologijos redagavimo reikalus, kultūrinio gyvenimo realijas, santykius su kitais žymiais lietuvių rašytojais, kultūros veikėjais (K. Korsaku, A. Miškiniu, B. Brazdžioniu, Vydūnu, P. Babicku, L. Dovydėnu ir kt.). Įdomiausia ir vertingiausia dienoraščių dalis – III-oji knyga. Čia užfiksuota vokiečių okupuoto Vilniaus padėtis, bombardavimai, hitlerinės vokiečių valdžios taktika, represijos. Taip pat – lietuvių inteligento laikysena, vertinant represinę, demagoginę politiką, kasdieninės poeto grumtynės dėl būtiniausių išgyvenimo sąlygų.


        Iš gana gausaus laiškų palikimo itin vertingas S. Anglickio ir R. Pakalniškio susirašinėjimas (laiškuose S. Anglickis atskleidžia savo santykius su kitais žymiais poetais: A. Miškiniu, K. Binkiu), taip pat laiškai „Literatūros ir meno“ redakcijai (ypač atsakas į Vytauto Skripkos recenziją). Verti dėmesio ir K. Korsako laiškai S. Anglickiui. Juose ryškėja ne tik oficialūs literatūriniai ryšiai (K. Korsakas recenzavo keletą S. Anglickio eilėraščių rinkinių), bet ir jųdviejų bičiulystė (S. Anglickio kvietimas į svečius, K. Korsako žmonos Halinos noras susipažinti su Janina Anglickiene). Nereikėtų apeiti poetiškų B. Rutkūno laiškų; jų vertė – šiltas, bičiuliškas tonas, nuoširdumas ir atvirumas. Daugiausiai S. Anglickio laiškų rašyta žmonai Janinai. Nors juose mažai informacijos apie S. Anglickio literatūrinę veiklą, tačiau jie patrauklūs bendražmogiškais jausmais, dviejų mylinčių žmonių rūpinimusi vienas kitu.


        Visa medžiaga grupuojama atskiruose segtuvuose pagal temas (ne visuomet antraštė tiksliai atitinka segtuvo turinį):

  • Pokalbiai su S. Anglickiu. I egz.;

  • Susitikimai su S. Anglickiu;

  • S. Anglickis [?] radiofone: 1) liter. vakarų sudėtinė dalis - [?]

  • 2) ryšiai, bendr.: [...];

  • S. Anglickio proza: „Čiupikai“; [?]

  • Mokytojas Šiauliuose;

  • Šiauliuose: liter. veikla;

  • „Didžioji kančia“ (1937 m.), „Literatūroje“ (1936 m.);

  • Tylenis;

  • S. Anglickis „Karvinis Gružas“. Poema, Vilnius 1985;

  • S. A. Curriculum vitae;

  • S. Anglickis. Nespausdinti eilėraščiai, dainos;

  • Knygai „Pokalbiai su S. Anglickiu“. Priedas. [?];

  • Kauno universitete: profesoriai;

  • „Karvelėli mėlynasis“ (1991) [medžiaga ir mašinėle spausdinti S. Anglickio eilėraščiai];

  • S. Anglickis. Autobiografija [medžiaga ir mašinėle spausdinta S. Anglickio autobiografija, 1957 01 16];

  • S. Anglickis [iššifruoti magnetofono įrašai – pokalbiai su S. Anglickiu];

  • S. Anglickis: medžiaga III – nuo pokario, 1945 m. – iki šiol;

  • S. Anglickis. [?]. III [žemaitiški eilėraščiai; medžiaga apie „Židinio“ mokyklą 1928];

  • S. A. apie savo gyvenimą ir kūrybą;

  • Pokario švietimas;

  • Vaikystė Bernotave (- Čiupikuose);

  • S. Anglickio pasakojimai. Medžiaga knygai chronologine tvarka: reikėtų papildyti;

  • Rašytojai, su kuriais bendrauta [S. Santvaras, A. Vaičiulaitis, E.Cinzas];

  • S. A. [pastabos, užrašai];

  • Iš S. Anglickio archyvų. Publikacijoms;

  • „Septynios didžiosios nuodėmės“, 1935;

  • S. A. kryžkelėje: 1944 [apie S. A. bičiulius, taip pat H. Radauską, A. Miškinį, J. Aistį, B. Brazdžionį ir kt.];

  • „Didžioji kančia“, 1937;

  • Telšių „Saulės“ gimnazijoje (II–IV klasės);

  • 1939–1940 [santykiai su lenkais ir kt.];

  • „Prošvaistė“, 1937–1940;

  • S. A. „Dienovidyje“;

  • S. Anglickis ir bažnyčia;

  • S. Anglickio dialogas;

  • S. Anglickis ir K. Binkio „Antrieji vainikai“;

  • S. Anglickis ir jo antipodai: A. Miškinis, J. Kossu-Aleksandravičius ir S. Nėris;

  • S. Anglickio portretas;

  • Įvadinė dalis: Vieta. Likimas [yra ir smulkesnė dalis – Žemaičių krašto kultūros tradicijos: [...];

  • S. Daukantas, M. Valančius, Vaižgantas;

  • [Stasys Anglickis ir Kostas Korsakas];

  • Hitlerinės okupacijos metai. Pokaris;

  • Žemaičių žemės balsas: medžiaga iš periodikos ir kt.;

  • [Autoanalizė; „Pradalgės“ (1934 m.); „Skynimai (1933 m.)“; po „Linijos“; „Lietuvos studentas“ (1933–1934 m.), F. Nyčė“];

  • „Kraujo auka“ (1934 m.);

  • „Žingsniai prie sfinkso“ (1931 m.);

  • „Rūmai be pamato“ (1931 m.);

  • „Granitas“ (1930 m.);

  • S. Anglickis: atsiminimai;

  • S. Anglickis ir Europos tautų tradicijos (rusų, lenkų, vokiečių...);

  • S. Anglickis ir „Naujoji Romuva“;

  • Šiauliuose;

  • S. Anglickis ir moterys;

  • Kita.

    Parengė Laima Kryževičiūtė, Karolis Baublys
    Parengta 2004 m. gruodžio–2005 m. sausio mėnesiais
    samogitia.mch.mii.lt