Valdas Daškevicius (Antano Zaleskio foto)Valdas Daškevicius (Antano Zaleskio foto)      Valdas Daškevičius (g. 1961) – poetas, redaktorius, žurnalistas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1980 m. baigė Kėdainių 2-ąją vidurinę mokyklą, 1986 m. – VU lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo žurnalo „Jaunimo gretos“ kultūros skyriaus vedėju (1988–1992), žurnalo „Kelionės ir pramogos“ vyriausiuoju redaktoriumi (1997–1999), Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų konsultantu ryšiams su visuomene (1996–1998), dienraščio „Lietuvos aidas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju (1999–2000), savaitraščio „TV pasaulis“ vyriausiuoju redaktoriumi (2002–2003). Šiuo metu – LRS literatūros žurnalo “Metai” bendradarbis. 1989 m. ir 1990 m. sudarė jaunųjų kūrybos almanachą „Veidai“, 2007 m. – poezijos almanachą „Poezijos pavasaris 2007“. Pirmasis eilėraščių rinkinys – „Sauja pelenų“ (1989). Po 16 metų pertraukos išleido antrąją poezijos knygą „Misterija“ (2006). Poeto eilėraščių įtraukta į V. Kubiliaus sudarytą „XX amžiaus lietuvių poezijos antologiją“, versta į anglų, italų, lenkų kalbas. „Esminius savitos, atnašaujančios tylos pradui poetikos bruožus V. Daškevičius atrado dar pirmojoje savo knygoje“ (Giedrė Kazlauskaitė). „Trumpo, disciplinuoto eilėraščio meistras, kokio galėjome pasigesti net tarp profesionalų“ (Valdemaras Kukulas). „Tylus, rimtas, patikimas poetas“ (Kęstutis Navakas).

 
 
 
Visas likęs laikas
 
Mėgau klausytis istorijų
apie vienintelį kelią,

vienintelį kerdžių ir jo vienintelę

bandą... Stovėjau arčiau,

kad įsidėmėčiau kiekvieną

posūkį, vingį...
 
Ramų sekmadienį

sparnuotas šuoras šventoriuje

suplasnojo, čiupo snapu

mane tarytum šventraščio puslapį,

iškritusį ant vejos... Pakėlė,

parodė tviskančius bokštus,

nusinešė niekam nežinoma kryptimi...

 
Visas likęs laikas –
žygis atgal
nuolat gausėjančiais
išsišakojimais...
     

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Autostopas
 
Kamuojamas ilgesio

skinu pakelės erškėtrožę...

 
Tvyksteli žaibas –
veidrodėlyje sušmėžuoja
išblyškęs veido ovalas,
papuoštas vainikais...
 
Vairuotojas rūko,
švilpauja popdainelę,
perjungia pavarą...
 
Už mūsų pečių –

liepsnojantis visureigis,

suanglėję skeletai.
 
Vis viena
pakeliu
ranką...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Dvyniai
 
Regėjau du veidus –

jie priminė graikiškas kaukes

su gyvais kapiliarais...

 

Pirmasis, prikaltas ilga vinimi

prie laiptų į požemio perėją,

buvo liūdnas ir kenčiantis,

kitas, plačiai šypsodamas,

kaip aitvaras sklandė padangėje –

 
jį laikė prikaltojo
žvilgsnis...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Kita stotis
 
Visą kelią svarsčiau,

koks vėjas pečius apkabins

kitoje stotyje? Kokie debesys

sielos paskliautėje

plauks? Kokie giminaičiai

šlamės perone? Ar tolumos

atsispindės jų vyzdžiuose?

 
Visą kelią žiūrėjau,

laukiau stovėdamas tambūre,

bet nepastebėjau stoties, kurioje 

taip troškau išlipti... Ištirpo

lyg šokolado plytelė
stulpus skaičiuojančio
vaiko burnoj...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Kalendoriaus ašmenys
 

Molis buvo atgijęs delnuos,

tačiau negirdėjau, ką jis giedojo...

 
Išminčiaus obuolius

mėčiau stočių peteliškėms,

trupėjo kaip klintys
bevardžiai pavidalai...
 

Mane pasivijo kalendoriaus ašmenys,

aštresni nei chirurgo skalpelis.

 

Nebandau prisidengti skydu,

neieškau peties:
atsiėmiau savo
dalį...         
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Eilinio žūtis
 
Aš pralaimėjau
mūšiuose visuos,

nors grūmiausi, kiek jėgos leido.

Guliu nustebęs ledo apkasuos –

be ordinų, gėlių, be veido...
 
Ir nežinau,
ar gali būt skaudžiau:

tekėjo kraujas, mūrai griuvo,

o pasirodė, kad tiktai žaidžiau –

žuvau kare, kurio nebuvo...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Palėpė
 

Sudūlėjęs maišas

pabarsto
neapčiuopiamų
kruopelyčių...
 
Nutūpęs
ant mano palangės
jas alkanas
kovarnis kapsi:
 
žiupsnis
nemirtingumo –
palėpėj,
skęstančioj dulkėse...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Kelias pro eglyną
 
Vaikišku dviračiu

pavakary pravažiuodamas 

pro tankų eglyną,
myniau greičiau pedalus,
kad kipšai nespėtų
užšokti ant bagažinės...
 
Kai šiandien važiuoju
palei tą patį mišką,
mielai pavėžinčiau

kiekvieną sutiktą velnią.

 
O apspinta nusenę,
ašarojantys cherubinai –
ir nukrinta 
grandinė.
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Ko gera
 

Jeigu ryto žaidimų draugužė

iš gretimo vienkiemio
būtų mano mergaitė,
pasaulis, ko gera,
panėšėtų į bulvę...
 
Rinkčiau iš gūžtų

kiaušinius vietoj žodžių,

žirgliočiau saulėlydžio kilimu

mėšluotais batais, su šakėmis,

iš tolo švytėdamas:
 
negraužtų krūtinės
poezijos
rėmuo...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Radijo bangos
 

Vakaro prieblandoj švyti

seno imtuvo skalė,
susikūprinęs siluetas
pro radijo ūksmą
klausos naujienų.
 
Biblija, atversta
kirvarpų etažerėje,

ties Ekleziastu, šalia –

išblukęs pasaulio žemėlapis... 

 
Nereikia lempos:
verbos viršūnėje –
pilnaties aureolė,
prieangy – kopėčios

ant aukšto, kur spaliuose

nuo užkariautojų slapstėsi

kunigaikščiai...
 
Supuos ant ilgųjų
seno imtuvo bangų,
bet sugelia kaktą
praradusi atmintį širšė

plynam, piktžolėtam dirvone...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Akvariumas
 
Veidrodinis karpis,
nutrūkęs kadaise
prie užtvankos auštant,
įkliuvo,
savo didžiam nustebimui,
į sandarų akvariumą...
 
Daužos jame iki šiol,

nežinodamas, kaip ištrūkti,

tik vargu ar jam
padėti galėsiu –
 
mojuoju meškere,
šokinėju, žiopčioju

už storo, nematomo stiklo...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Nagės
 
Vėtra nutraukė laidą –
ir tėvas sega nages.
Apsikabinęs elektros
gelžbetoninį stulpą,
kyla aukštyn, apžvelgia
pažliugusias lygumas.
 
Užvertęs galvą regiu,
kaip auliniai jo batai

nugrimzta į dangišką pelkę.

Einu aplink stulpą,
laukdamas ženklo.

Tuščia, žvarbu, darganota...

 
Šūkteliu – neatsiliepia.
Įspindus lemputė
plėšia rūškaną maršką.
Gandras kyšteli snapą
iš lizdo stulpo viršuj.

Po kojomis žnekteli nagės...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Išskyrus iliuzionistą
 
Lynas esi ir tasai,
kuris ant jo balansuoja.
 
Jei pažvelgsi be grimo

į cirko areną – krisi...

 
Krisdamas pamatysi,

kaip išsilaksto artistai,

 
išskyrus iliuzionistą,

imituojantį krytį... 

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Pergalės variantas
 

Tada, kai narsus jaunikaitis

užantspauduoja lūpas gražuolės,

iš jos papudruoto tarpkrūčio

iškrenta rudas, paplokščias

vabaliukas,
niekieno nepastebėtas

įropoja pro klešnę, įsikabina

straubliuku, grakščiomis kojytėmis

į visagalį...
 
Nugalėtosios taurė

prisipildo raudono skysčio,

nugalėtojui tenka
vystanti
tulpė...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Viešpaties malonė
 
Pensionato parke

slaugė ratukuose stumia 

nukriošusį Viešpatį...
 
Jis atsikrenkščia,

o dievobaimingi artimieji

paslaugiai atkiša nosines:

gal kuriam nors
kartu su spjūviu nukris
auksinis dantis...
 
Laimingasis,
pagavęs dantį,

praeiviams vaidina Viešpatį –

kai išsišiepia, nuo jo

net šunys lekia šalin kaukdami...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Kvėpavimas
 
Sulaikau kvėpavimą –
verčiasi iš burnos
tviskantys perlai,
krinta į saujas,
straksi ant stalo,
rieda grindim, keldami
džiugesį, nuostabą.
 
Įkvėpus oro,
perlamutro žirniai
stringa galugerkly,
dusulio priepuolis

išverčia akis ant kaktos –

pro pamėlusias lūpas
sunkiasi almės...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Pokylis
 

Apšviestas rūmas

ežero pakrantėj

žėrėjo tamsoje. Kviestinės poros –

patrauklios damos, džentelmenai orūs

su muzika ir fejerverkais šventė.

 

Jų prabangos ir grožio sužavėtas,

panorau į tą pokylį įžengti.

Apuokas kaip arklys pradėjo žvengti,

ir vaizdas atsivėrė

neregėtas...
                                                                 

Išslystant laiptams iš po kojų mano,

įsikibau į atspindį berželio...

Iškilo ferma vietoj rūmo salių –

amsėjo kiaulės,
avinai gageno...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Nepatikrintas
 
Išeidamas
užrakinu, atrakinu
duris: patikrinu,
ar užrakintos.
 
Nusileidžiu
liftu ir pakylu:
patikrinu, ar liftas
nusileido žemyn.
 
O kurgi
save palikau?
Patikrinu: štai –

besėdįs prie ekrano...

 
Drimba į kambarį
didžiuliais kąsniais
nepatikrintas
sniegas.
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Per šilką
 
Dar tebėra gilu
ir neįžvelgiama, 

o švendruos – kaip graviūroj – valtis...

 

Kantriam stebėtojui svarbiausia

sulaukt akimojo, kai nevalingas

skruostų judesys, panėšintis į šypsnį,

suraibuliuos lygiam paviršiuje...

 

Per šilką besisklaidančios miglos 

pasaulis tobulesnis prasivers truputį...

 

...ir vėl pliumpsės kasdienė

banalybė... 
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Bekūnės būtybės
 

Nors mus teskiria siauras pagalvių tarpelis,

atvirkščiais sakiniais tu kažką pasakai  

iš tolybių... Ten driekias Veneros laukai,

nepažįstami miestai, nežinomos šalys...

 

Iš gamtovaizdžio kito, iš kito žemyno

atsakau... Bet kalbu nesuprasdamas ką.

Tai – bekūnių būtybių koduota šneka,

mums nejaučiant, neįtariant, nieko nežinant...

 

Prašalaitis, išgirdęs šį pokalbį, rakto

nesurastų... Manytų – lunatikai du.

O būtybės tos švelniai vadina vardu

viena kitą – ir glaudžiasi kūniškam aktui...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Kambarys su ievomis
 
Jie mylisi –

lyg tuščias krano čiaupas

po grindimis pakvaišus senė ūkia,

kas naktį vis garsiau, bet įsidūkę,

jie mylisi. Beprotė užsičiaupia...

 

Jie mylisi, iš ūksmo pasijuokę,

o riebios musės tupia ant paklodžių.

Kvepėjo ievomis, dabar užuodžia –

visuos kampuos  
salsvai ir gaižiai
dvokia!
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Pozuotoja
 
Suvytus pozuotojos oda

lupasi kaip sukietėjęs vaškas,

kai naktį, prie drobės palinkęs,

tapau jos apnuogintą kūną –

meilužis, laukiantis mylimosios.

 
Pagaliau jinai pasirodo,

prinokusiom nuotakos krūtim,

išsiilgus glamonių... O pasitinka

aklas kuprius, kretančia galva,

trupąs tartum perdžiūvęs

molis...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Tvenkinio rūmai
 
Lapkritys.

Kiaurai smelkia žvarbumas.

Ant tiltelio parke sustoję,

mes į vandenį žiūrim. Tyku...

Tvenkiny raibuliuojančiuos rūmuos

dega žvakės, mudviem pamoja

du senukai veideliais vaikų...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Onano krauklė
 

Netekti sėklos – tai netekti visko:

į įsčias kritus, ji prarastų galią,      

pavirstų puvenom, todėl ji tryško,   

į perlamutro ošiančią kriauklelę...

 

Tik jūros akys matė aistrą tyrą –

jungtis tikroji veidrody sušvyti,

bet ne su moterim ir ne su vyru.

Su aukštesne būtybe – ji belytė...

 

Vaikai manieji, dukterys ir sūnūs,

skaisčioj erdvėj gyvena – negyvena,

ir jie – laimingi, nes neturi kūno,

kitaip nei aš, pradėjęs juos Onanas... 

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Pora
 

Kažkas neperspėjęs išjungia šviesą,

per liemenį apglėbia ir šokdina

palinkusią prie siuvinio merginą.

Tvirta ranka suspaudžia liauną riešą.

 

Ji nerimauja, lyg tinkle suspurdus,

pravirksta, juokiasi, paskui supyksta:

kas tas šokėjas? Tai, kas šičia vyksta,

yra tiesa? Iliuzija? Absurdas?

 

Šokėjo bruožus pirštų pagalvėlėm

ji perskaito – vėl spragteli mygtukas:

svetainėje vienui viena ji sukas

su drabužiu, kurį pasiuvo vėlei...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Lyg drožiniai
     
           Rasai
                                         

Pakilome virš marių kilimo banguoto

kaip gulbės, yrėmės per stiprų vėją...

Sustingusiam paviršiuje, prie nendrių guoto,

mažutės dvi antelės nejudėjo –

besparnės, kreivos ir be apdaro spalvoto,

lyg drožiniai, nepabaigti drožėjo...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Skimbteli valas
 
Panyra plūdė –
panyra mano širdis.
Didelį, žalsvą lyną

traukiu iš dumblino dugno...

 
Skimbteli valo styga –
iš meldų kitam krante
laukinė žąsis
pakyla...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Turbūt eilėraštis
 
1
 
Vaikas eilėraštį skaitė,

snarglelis nutįso po nosim.

 
Ranka rūpestinga
nušluostė snarglelį –

iš puslapio dingo eilutės...

                            
 
2
 
Kruopščiai
apgalvotas eilėraštis,
nešamas į namus,
purpteli man iš saujos –
 
tiesiog į užantį
benamio, užmigusio

skvere ant aplūžusio suolo...

 
 
3
 

Nei svečių, nei naujienų,

valandos šnypščia
kaip drėgnos malkos
vakaro židiny.
 
Prieina, uždengia
akis ir prašo atspėti.
 
Turbūt eilėraštis...
 
 
4
 
Tuščias puslapis
švietė ant stalo.
 
Virš mano galvos
pakibo voras
ant nematomo siūlo. 
 
Eilėraštis – tai slapta
pažvelgiančio Visaregio
žvilgsnis, pagautas
nejučiomis...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Nedaug
 
Nedaug man reikia –
eilutės!
Tokios, kad per nugarą
pravažiuotų akėčios,
kad krisčiau vietoje,

pervertas pirmojo žaibo...

 

Požemiuos, apsivilkęs abitą,  

marinsiuos maldom ir vandeniu,

stiklo dangoraižy

pasirašysiu raudonu rašalu...

 
Kur ten!

Sparnuočiai – už debesų,

raguočiai raistuose slapstosi:

nei vieni, nei kiti nepasitiki

vargeta, gliaudančiu žodžių saulėgrąžas...

                             
Pridergia dėl juoko
karvelis į skrybėlę,

o džiaugiuosi, lyg būčiau išlošęs...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Juodraščiai
 
Tvarkytoja
slapčiomis
išsineša iš kabineto                                              

šiukšliadėžę, prikrautą  

nevykusių variantų.
 
Išsirenka subraukytas
popieriaus skiautes,
suklijuoja ir skaito
knygą... Jos nesukūrė
rašeiva, kontoroj

po darbo rašantis laiškus

koketuojančiai, bet
nemylinčiai damai...
 
Tvarkytoja išmoksta
juodraščius atmintinai,

ir juodraščiai tampa švarraščiais...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Balkone su meistru
                                         
      Vytautui Žalakevičiui
 
Ir meistras taria:

pažvelkim vienas kitam į akis.

 
Jeigu pavyksta ištverti

jo tylą ir tuščią savo vidinį kiemą,

skrendančiam balkone

jis pavaišina milžinų alumi,

kad galėtum šiek tiek prie jo priartėti...

 

Meistras byloja pašnibždomis:

nereikia girdėti visko –

turi būti erdvu tavo ego

sparnams – jis leidžia sukurti

keletą puslapių nesibaigiančio

jo scenarijaus.
 
Veržkis venų latakais,

iššokusiais smilkiniuose,

daužydamas butaforinius ženklus;

ženk savimi kaip audros

siūbuojamu kabančiu lieptu...

 
Nors kitame krante
meistras nepasitiks,

kišenėje rasi maumedžio spyglį...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Tuščia valtis
 
Vanduo įrašo
veidus, likimus

į diską atminties, belydint kirą...

Monetos sidabrinės – purslai – žyra,

o kibios žolės žada mums namus...

 

Į skaidrią gelmę ežero dvasia

įtraukti gviešiasi... Daina mus kelia!

Palikę plūduriuojančią valtelę,

vasnojam irklų mentėm
dausose...
 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 
 
 
Po bedugne
 
Laikrodininkas

pro didinamąjį stiklą

nuodugniai mane tyrinėja.

 

Stoviu po bedugne,

po neaprėpiama jo akimi,

atidarytu pakaušiu...

 

Spindulys, atkeliavęs

milijardus šviesmečių,

mano spyruoklę suveržia...

 

Daškevičius, Valdas. Misterija: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.

 

Skaityti toliau