Alfonsas Bukontas (g. 1941) – žydų kilmės lietuvių poetas, vertėjas, publicistas. 1941 m. jo tėvus nužudžius naciams, išaugintas lietuvių šeimoje. 1964 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1963–65 m. mokytojavo, 1966–76 m. dirbo „Literatūros ir meno“ ir „Jaunimo gretų“ redakcijose, vėliau redagavo žurnalus „Naujoji sąmonė“ ir „Indra“. Pirmajame A. Bukonto rinkinyje „Slenkančios kopos“ (1967) vyrauja asmeninės patirties motyvai (holokaustas, vaikystė kaime), gausu ekspresyvių technikos civilizacijos įvaizdžių,.daug siužeto užuomazgas turinčių eilėraščių, atspindinčių žydiškąją ir lietuviškąją poeto patirtį. Vėlesniuose rinkiniuose – „Piešiniai ant vandens“ (1972), „Mėnulio takas“ (1977) – siužetinis mąstymas išliko baladėse, tačiau labiau linkstama į filosofines abstrakcijas, stengiamasi aforistiškai reziumuoti apmąstymus, kalbama apie nuolat besikeičiantį pasaulį ir jo vienovę. Filosofinio apibendrinimo siekimą liudija gausūs sonetai. 1979 m. A. Bukontas apdovanotas S. Šimkaus I-ojo laipsnio premija už tekstą A. Martinaičio kūriniui „Salve, Alma Mater", 1993 m. – P. Gaučio premija už geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą, 2000 m. – Jotvingių premija už eilėraščių rinktinę „Penktas metų laikas“, Bhagavadgytos, L. Karsavino ir M. Kulbako poezijos vertimus.

Apie Alfonsą Bukontą ir jo tekstus

Alfonso Bukonto bibliografija

Alfonso Bukonto tekstai