Henrikas Algis Čigriejus (g. 1933) – poetas, vertėjas, prozininkas. Jotvingių premijos (1990) ir „Poezijos pavasario“ (1992) laureatas. 1959 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, dėstė estetiką. Kūrybinio kelio pradžioje daugiausia rašė poeziją, pastaruoju metu koncentruojasi į trumpąją prozą. H. A. Čigriejaus kūryba tęsia kaimiškosios orientacijos tradiciją, artimą viduriniosios kartos aukštaičių rašytojams. Jo kūrybos tematiką, pagrindinius jos motyvus labai iškalbingai nusako bibliografijoje išvardintų knygų pavadinimai. Tai – gamtai, kaimas, gimtinė, valstietiška buitis, amžinai besisukantis metų laikų ratas, atsiminimų šviesa, praradimų gėla, tyli, bet gili kontempliacija. Prarasta „kaimiška pirkia“ H. A. Čigriejaus poezijos erdvėje atkuriama kaip nostalgiška vizija, kalbanti apie būties vientisumą, o jo kaimo buities novelėse, persmelktose išnykusios agrarinės kultūros nostalgija, siekiama evangelinės žmogiško gerumo tiesos. „Tęsdamas kaimiškosios literatūros tradicijas, saugodamas ištikimybę nusistovėjusioms etinėms vertybėms, lyrinėmis intonacijomis praturtintoje prozoje vaizduodamas ir atskleisdamas, o lyrikoje išreikšdamas ir poetizuodamas dvasinį žmogaus grožį, jo gerumą, rašytojas didelį dėmesį skiria autentiškos, turiniui adekvačios, bet modernios kūrinių formos paieškoms. Tos paieškos nėra triukšmingos, demonstratyvios, bet įdėmesniam žvilgsniui atsiskleidžia per labai tikslias kaimo buities detales, epizodus, vaizdus, psichologines charakterių atodangas, sveiko kaimiško humoro blykstelėjimais prozoje ir subtiliai niuansuotas intonacijas, švarų, skaidrų lyrikos toną“ (Petras Bražėnas)..