Gintaras Grajauskas (g. 1966) – poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas. 2000 m. „Poezijos pavasario“ laureatas. Mokėsi Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje, studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete. Dirbo radijo ir televizijos redakcijose, nuo 1994 m. – dienraštyje „Klaipėda“. Nuo 1996 m. – to paties dienraščio literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ sudarytojas. Nuo 2000-ųjų organizavo kasmetinį Lietuvos poetų sambūrį „Placdarmas“. Groja bosine gitara ir dainuoja bliuzroko grupėje „Kontrabanda“. Debiutavo 1993 m. eilėraščių knyga „Tatuiruotė“, už kurią paskirta Z. Gėlės premija. Kaulinė dūdelė apdovanota „Poezijos pavasario“ ir I. Simonaitytės premijomis. 2008 m. rašytojas už pjesę „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. „G. Grajauskas – vienas iš tų poetų, kurie tik užuomina nurodo, kur reikia ieškoti prasmės, o ne aiškina ją ar deklaruoja. Jaučiamos pastangos sąžiningai ištverti šią būseną, kurią dar ryškina savitai modeliuojamas erdvėlaikis. Šiandieninėje lietuvių poezijoje toks tragizmas atrodo tikrai autentiškas. Poetas kuria uždarą poezijos pasaulį, kuriame svarbūs maži, čia pat esantys dalykai, kur ieškoma „naujojo intymumo“, galinčio pateisinti žmogaus buvimą absurdo akivaizdoje (Rimantas Kmita).