Karčiauskas Mykolas

Mykolas Karčiauskas (g. 1939) – poetas, prozininkas, publicistas, vertėjas. 1966 m. baigė VU teisės fakultetą. 1969-1970 m. – laikraščio „Vakarinės naujienos“ korespondentas. 1971–1974 m. – Kauno meno darbuotojų kultūros namų direktorius. Dirbo LRS, laikraščių redakcijose, „Vilties“ spaustuvėje. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius. Kūrybinis debiutas – eilėraščių rinkinys „Klevo medus“ (1972), pagrįstas daugiausia istoriniais faktais, etnografinėmis detalėmis, biografiniais motyvais. Išleido 13 poezijos rinkinių, 3 poemų knygas, pasakų vaikams, kelionių apybraižų rinkinį, išvertė ukrainiečių, rusų, vengrų autorių kūrinių. M. Karčiausko eilėraščiai sukurti lyrine epine maniera, juose vyrauja socialiniai motyvai, apmąstoma tautos dabartis ir istorija. Vaizdų slinktis pertraukiama atviromis publicistinėmis deklaracijomis, emocingomis refleksijomis. Išskirtinę vietą poeto kūryboje užima Teofilio Tilvyčio epinės satyrinės poezijos tradicijas tęsiančios „Žvirgždės poema“ ir „Nemuno poema“, kuriose siekiama kritiškai įvertinti pokario Lietuvos kaimo gyvenimą, parodyti individo sumaištį ideologinės prievartos akivaizdoje. Naujosios šiuolaikinės poezijos kontekste autorius įdomus ir kalbos reformavimo bandymais. M. Karčiauskas pateikia daug naujadarų, negirdėtų tarminių žodžių, nepriekaištingai įlieja juos į eilėraščio kontekstą, suteikia gyvumo, savito skambesio, muzikalumo. „M. Karčiausko kūryboje galime įžvelgti: norą „ištraukti“ gyvenimo šaknį, susigrąžinti patirtį ryškia ir skaudžia detale, „įgilinti“ savąją vietovę, materializuoti dvasią daikto, garso ar augalo švytėjimu... (Justinas Kubilius).