Teofilis Tilvytis (1904–1969) – satyrikas, poetas, prozininkas, vertėjas. Mokėsi Panevėžio ir Utenos „Saulės“ progimnazijose. 1924–1925 m. mokėsi Tautos teatro vaidybos studijoje, vaidino satyros ir parodijos teatro „Vilkolakis“ spektakliuose. 1926 m. prisijungė prie „Keturių vėjų“ sąjūdžio. 1933–1940 m. redagavo satyrinį savaitraštį „Kuntaplis“, dirbo žurnalo „Raštai“ redaktoriaus pavaduotoju. 1941 m. hitlerininkų trims mėnesiams buvo uždarytas Pravieniškių koncentracijos stovykloje. 1944–1945 m. buvo LRS sekretorius. Populiarumo susilaukė literatūrinėmis parodijomis – rinkiniais „Trys grenadieriai“ (1926), „Nuo Maironies iki manęs“ (1929). Imituodamas parodijuojamų autorių rašymo manierą, kūrė stilistinį antrininką, parodijuojamą kūrinį perkėlinėjo į familiaraus kontakto zoną, ryškino karikatūrinius pirminio teksto bruožus. Parodijuotojo gebėjimus atskleidė ir kituose kūriniuose. „Dičiui“ (1934) būdinga žaismingo pasakojimo imitacija, pagrindinio veikėjo karikatūriška poza. Avangardinės krypties poemoje „Artojėliai“ (1, 1930; 1–2, 1940) vyrauja ironiškas disonansas, ekspresyvūs, sąlygiški, tragikomiški nepriklausomybės kovų vaizdai. Socialistinio realizmo dogmatizmas suvaržė Tilvyčio kaip satyriko ir modernaus poeto galimybes. Šnekamosios kalbos stiliumi sukūrė epinę publicistinę poemą „Usnynė“ (1949), kurios meninė vertė buvo konjunktūriškai perdėta. Vėlyvuosiuose kūriniuose laikraštinė publicistika nutolino Tilvytį nuo jam įprasto satyrinio stiliaus.