Wolfgangas Borchertas (1921–1947) – vokiečių poetas ir prozininkas, kurio pjesė „Ten, už durų“ tapo vienu svarbiausių tarpukario vokiečių literatūros dokumentų. Mokėsi teatro mokykloje, kariavo vermachto pusėje Rytų fronte, už „simuliavimą“ ir „kovinės dvasios trūkumą“ sėdėjo kalėjime. Sunkios karo laikotarpio sąkygos ir prancūzų nelaisvė pakirto rašytojo sveikatą. W. Borchertas mirė 1947 m. lapkričio 20 d., nesulaukęs savo pjesės „Ten, už durų“ premjeros, kuri įvyko rytojaus dieną. Rašytojo kūrybai būdingas itin nihilistinis humanizmas, W. Borchertas dažnai vadinamas „pasaulio sielvarto“ rašytoju. „Tuomet ir aš gyvenau Weltschmerzo laikotarpį. Į jį mane buvo įvaręs tas pats Wolfgangas Borchertas. Rašiau kursinį darbą iš vokiečių literatūros. „Asmeninės atsakomybės problema W. Borcherto pjesėje „Lauke, už durų“. Pjesė man patiko, Borcherto proza dar labiau – dabar suvokiu, kad tai buvo pasmerktojo myriop ekspresija. H. Böllis vadino jį savo „dvasios tėvu“, tiesa, jau po šio mirties. Borchertas mirė 1947 metų rudenį, man ėjo devintas mėnuo“ (Jurgis Kunčinas).