Andrejus Chadanovičius Utenoje, prie Dauniškio ežero 2012 birželio 10 d. Benedikto Januševičiaus nuotrauka       Birželio 9–10 dienomis Utenoje vyko poezijos festivalis „...ir saulas diementas žėruos...“, kuriame dalyvavo poetai iš Lietuvos, Rusijos, Gruzijos ir Baltarusijos. Baltarusijai atstovavo Andrejus Chadanovičius.

 

       Poezijos šventėje Utenoje, prie Dauniškio ežero Andrejus Chadanovičius skaito eilėraštį „Baltarusių vaikinai“; iš baltarusių kalbos vertė ir vertimą skaito Vladas Braziūnas; mušamaisiais pritaria Kauno diksilendo DixXband būgnininkas Evaldas Kinza:

 

 

 

       Baltarusių vaikinai

 

Baltarusių vaikinas jau gimęs ne su apgamais – su uodų įkandimais

ir todėl kuo puikiausiai žino: kur pelkių daugiau, ten daugiau ir tėvynės.

 

Baltarusių vaikinas tokioj pelkėj sugeba užsiraukti,

kad nė velnio iš ten neištrauksi, bet baltarusių vaikinas traukia.

 

Baltarusių vaikinas puikiai išmano dešimt bulvių patiekalų

ir šimtą dešimt dingsčių, kad bulvių nereiktų lupti, mat turi daugybę kitų reikalų.

 

Baltarusių vaikinas gyvena pačiam Europos centre, kaip sako žinovai:

tame centre stovi lova ir baltarusių vaikinas guli toj lovoj.

 

Jo senelis ištvėrė kolchozą ir melioraciją.

Jo tėvas – vidutinio amžiaus krizę ir hiperinfliaciją.

Jo namas ištvėrė remontą. Jo katinas ištvėrė kastraciją.

Jis sako, kad gali būt dar blogiau, – ir sulaukia ovacijų.

 

Baltarusių vaikinas perka mašiną, atvarytą iš už sienos,

ir antrą gyvenimo pusę su ja garaže eina laimingos jo dienos.

 

Baltarusių vaikinas – futbolu serga. Jei ims ir įmuš koks vėpla,

daugiabutį iš karto pradeda purtyt pragaro vėtros.

 

Baltarusių vaikinas apie politinį korektiškumą girdėjęs nėra nė iš tolo

ir todėl juokauja šitaip juokingai, kad geriau neklausyti be alkoholio.

 

Trečdalis geria degtinę, antras trečdalis – alų, trečias, gudrus be galo,

žino: degtinę gert be alauspinigas kaip į balą.

 

Jo senelis ištvėrė kolchozą ir melioraciją.

Jo tėvasvidutinio amžiaus krizę ir hiperinfliaciją.

Jo namas ištvėrė remontą. Jo katinas ištvėrė kastraciją.

Jis sako, kad gali būt dar blogiau,ir sulaukia ovacijų.

 

Baltarusių vaikinas moteriai ranką paduos, nupirks jai gėlių,

o kartą net kojines pažadės susirinkt iš kerčių ir skylių.

 

Baltarusių vaikinas mėgėjas namie šventadienius leisti.

Kartais, išėjęs minutei, negrįš lig nakties. Kur buvęs, neaišku.

 

Užmiega taksi, kurs veža namo, atsibunda tramvajui sustojus...

Ir niekas nežino,už ką jį žmona toleruoja,

atleidžia garažą ir futbolą, ir lovą, kurioj lyg padrėbtas?..

Baltarusių vaikinas – grynas meilės objektas.

 

Jo senelis ištvėrė kolchozą ir melioraciją.

Jo tėvasvidutinio amžiaus krizę ir hiperinfliaciją.

Jo namas ištvėrė remontą. Jo katinas ištvėrė kastraciją.

Jis sako, kad gali būt dar blogiau,ir sulaukia ovacijų.

 

 

       Eilėraštis skelbtas festivalio „...ir saulas diementas žėruos...“ almanache „Birželio sodai 2012“ (sudarė Vytautas Kaziela, išleido „Kamonada“)

 

 

       Žiemos žodžiai

       2012-06-11