Jerzy Ficowski. Nuotrauka iš http://pl.wikipedia.org/wiki/Jerzy_Ficowski       Jerzy Ficowskis (1924–2006) gimė Varšuvoje. Kovojo Varšuvos sukilime, kalėjo garsiajame Paviako kalėjime ir karo belaisvių stovyklose Vokietijoje. Po karo studijavo sociologiją ir filosofiją Varšuvos universitete, klajojo su čigonų taboru, tyrinėjo čigonų kultūrą ir tautosaką. Aštuntąjį dešimtmetį dalyvavo opozicijos veikloje, Darbininkų gynimo komiteto (KOR) narys. 1976 m. komunistinės Lenkijos cenzūra uždraudė spausdinti jo kūrybą. Be gausių poezijos rinkinių, parašė dvi monografijas apie Lenkijos čigonų kultūrą ir apybraižų rinkinį apie Bruno Schulzo kūrybą.

 

 

 

 

 

 

                     *

 

       nepajėgiau išgelbėti

       nė vienos gyvybės

 

       nemokėjau sustabdyti

       nė vienos kulkos

 

       tad vaikštinėju po kapines

       kurių nėra

       ieškau žodžių

       kurių nėra

       lekiu

 

       nešauktas į pagalbą

       pavėlavęs padėti

 

       noriu suspėti

       nors nebe laiku

 

 

 

                     Raudų siena

 

       tūkstantį devynis šimtus metų

       mėtė verksmą

       į sieną

       todėl jiems pastatė

       keturias raudų sienas

 

       ir tarp keturių sienų

       galutinai sunaikino

       visą verksmą

       ir to verksmo verksmą

       ir dešimtą ašarą nuo jankelio

       iki pat ašarų kartos

       paskutinės

 

       tad kurmis vis dar

       nešioja gedulą

       ir žadina kurmrausius

       išmetinėdamas žemę

 

 

 

                     Jerušalaimui

 

       ilgas buvo kelias

       į Jerušalaimą

       lyg talesas dryžuotas

       tai šviesa tai tamsa

       naktys ir dienos

 

       spindėjo Jerušalaimas

       už ilgiausios iš naktų

       ir noko smuikai

       lyg kriaušės ant gluosnio

 

       o berdičeve reivachas

       karčema balagula

       ir pogromai ir žvakės

       įžiebtos nuo žvaigždės

 

       ir pamaldžiai kalbamos

       sūrios silkės eilutės

       su svogūno komentaru

       kad badą atleistų

 

       per poleses užupius

       per rudenį kuprotų žibintų

       per dujų kameras

       oro kirkutus

       ėjo į Jerušalaimą

       mirusieji ir gyvieji

       į savo apgręžtą kadaise

 

       ir slapčiomis atnešė ten

       saujelę kriaušių nuo gluosnio

       ir atminčiai

       silkės

       vis dar duriančią ašaką

 

 

 

                     Miriamos dangun ėmimas iš gatvės

                     1942 m. žiemą

 

       nesuskaičiuojamas leidosi sniegas

       draiskalais nuslinko dangus

 

       ji žengė į dangų

       praėjo sustingusi

       baltumą už baltumo

       nedidelę aukštumą

       už aukštumos

       elijo pažeminimo

       vežimu

 

       virš puolusių angelų

       sniegų

       į šalčio zenitą

       vis labiau virš

       hosanna

       pakelta

       į patį dugną

 

 

 

                     Žydų palikimas

 

       ji turi spintą iš kurios dar spėjo

       išeiti suknios

       nors ir šiaip būtų nebemadingos

 

       fotelį nuo kurio kas nors kada nors pakilo

       tik minutėlei

       o pakako visam likusiam gyvenimui

       pusdubeniai puodai pilni bado

       bet pravers

       iki soties

 

       nužudytos mergaitės portretas

       gyvų spalvų

 

       galėjo dar pasilikti tokį juodą stalą

       geros būklės

       bet nepatiko

 

       liūdnas kažkoks

 

 

 

                     Pelenų skaitymas

 

       penktadienį už bažnyčios

       tvinsta jeruzalė

       kyla auksaburniai

       žvakių izaijai

 

       po iškaba

       šėtonas cinamonas ir co

       saros malos juditos

       gulasi miego

 

       ant savo krūtų

       dvikuprių kupranugarių

       neša žvaigždes sėti

 

       ožiukas pašalėje

       sako negev negev

       ir visi išlipa viduryje dykumos

       sės prie sochačevo savo žvaigždes

 

 

       Iš lenkų k. vertė Vytas Dekšnys

 

       Versta iš:

       Jerzy Ficowski. Gorączka rzecy. P. I. W. Warszawa, 2002

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2011 m. Nr. 2 (vasaris–kovas)