tekstai.lt

Deimantė Bandzevičiūtė. Eilėraščiai

Deimantė Bandzevičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Deimantė Bandzevičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

 

 

 

 

Deimantė Bandzevičiūtė (g. 1989) kilusi iš Žaslių miestelio Kaišiadorių r. Šiuo metu studijuoja Lietuvos edukologijos universiteto literatūrologijos magistrantūroje. Kūryba publikuota „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“, „Nemune“, almanachuose „Gintaro lašai“, „Poezijos pavasaris“, „Varpai“.

 

 

 

Pavasarį labai norisi

 

Pavasarį labai norisi įsilipt į medį

ir šokt praeiviams ant galvų,

priversti juos kartoti mano vardą,

kol užmirštų savąjį.

 

Labai norisi per savaitę dukart susituokti,

užsiauginti porą vaikų,

mes taptume vienmečiais

ir rodytume vieni kitiems kartų pagarbą.

 

Pavasarį labai norisi suktis vilkeliu,

suktis vienoje vietoje tol,

kol ore išsuksiu taką

paukščiams pargrįžti.

Labai norisi rankomis išsprogdinti gėles,

sudėt po didžiuliu stiklu

ir štai jums globalus sekretas.

 

Pavasarį labai norisi.

 

 

 

Amžino įšalo miestas

 

Mano riešu slenka valandos į pilnatį,

Taip laiką ant krumplių skaičiuoju.

Ir vėl reiks kariauti,

Nes šis miestas paliaubų nenori.

 

Šito miesto vien tik taisyklingos gatvės,

Kiekvienas čia turi po priešą už linijos,

Po savo vienatvę.

 

Šitas miestas – sukrešėjęs šerkšnas.

Dar daug kartų teks numirti trimitais,

Kol grįšiu po karo namo

Ir nusiplausiu rankas.

 

 

 

Knygų skaitymas kartu

 

ne, sakai, aš dar nemiegu

tu skaityk skaityk aš klausausi

bet raidės jau tolsta viena nuo kitos

ir aš pati jau tolstu

gal reikėjo pasižymėti

įdomesnes vietas, ryškiai pasibraukti

gal reikėjo įrašyti save

už paraštės kaip svarbiausią

suskaičiuoju visus peržengtus kablelius

ir smilkiniuos ima grūdintis plienas

tavo akys dabar tik tušti paukščių narveliai

sakau prie taško priėjom

 

 

 

Užkibo

 

dabar taip ryškiai tave prisimenu

tave stovintį už tvoros

laikei rankose dvi mašinėles

sakei aš būsiu Šumacheris

o kas aš būsiu? Vis klausiau

tai gal tada žaidžiam piratais

piratais žaisti lengviau

atsimeni, išlauždavom po vytelę –

puikiausios mūsų meškerės

įmerkdavom į kokią balą – mes žvejai

gal kas užkibs?

man pirmai pabosdavo šis žaidimas

suspigdavau užkibo jau užkibo didžiausia lydeka

– –

dabar tu

vandeny

sakė rado po savaitės

sakiau nežinojau

 

 

 

Svečiai

 

vaikams neleisdavo

vaikščioti pro paradines duris

jos visados užrakintos

tėvai sakė čia tik svečiams,

kai atvažiuoja, mes taip juos pagerbiame,

atveriame savo namus

tėvas įkalė vinį į staktą

sukabino visus savo raktus

ilgai žiūrėjo į vieną, į tą nuo paradinių,

kaip ypatingą, neliečiamą

– –

karstą išnešė pro paradines duris

seneli, tu buvai čia tik svečias?

 

 

*

 

taip ji eidavo

nuo bažnyčios iki namų

kiekvieną sekmadienį

jau aštuonias dešimtis

nemėgdavo trukdytis

jei klausdavo atsakydavo:

niekad nestabdyki išeinančio

 

 

*

 

mano sūnus – mėnulis

aš jį pagimdžiau vakar

jis visas geltonas su kūdikiškomis raukšlelėmis

aš jį maitinu kairiąja krūtimi

aš jį sūpuoju

jis užmiega mano jaukiuose delnuose

sakyk, kiek dar liko mums laiko lig ryto

laiko ir mano sūnus nepabus

 

 

 

Ucha

 

dar nepasiekėm langelio duryse

bet vyresnysis matė

kai tėvas išėjo

kaip vienoj rankoj nešėsi

meškerę, kitoj sietelį, kibirėlį su jauku

mums tai prilygo paslaptingoms apeigoms

grįždavo jau vakarop

tėvas mažai kada šypsojosi, sakė:

reikia virti puode, pakabintam virš laužo

kilbukus suvynioti į marlę, nebus ašakų

reikia bulvių, jas supjaustyti kubeliais

lauro lapų, druskos ir juodųjų pipirų, tik nemaltų

reikia atsargiai virti, kad neišbėgtų

dabar suprantu

kad žuvys moko kantrybės

 

 

 

Ką reiškia medžioklė

 

meškų medžioklė prasidėdavo žiemą

tada kelioms savaitėms tėvai apleisdavo namus

metai po metų namai prisipildė nereikalingų vaikų

ir aš kaip didžiausias trofėjus įsukta į kailį gulėjau

klykiau ir pieną godžiai gėriau

vieną žiemą ant slenksčio sėdėjau

paklausiau tėvų kur išeina

sakė medžioti meškų

taip dar keletą metų iš eilės namai klykė vaikais

dabar kai kurios meškos pražilo

sėdžiu ant to paties slenksčio

ir stebiu kaip kažkas išeina medžioti meškų

 

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2013 m. Nr. 1 (sausis)