Kazys-Binkis-foto


VĖJAVAIKIS

Pasikinkęs jauną vėją,
Vėtrą šaunią apkabinęs,
Leidžiuos per padangių plynes
Su pavasariu lenktyniais.
Gulbės — kelią!
Gervės — kelią!
Debesų keliu didžiuoju
Aš važiuoju!
Mano skraistė lengvo rūko
Plasta padangėj ištisus.
Mano vėtra kai padūko —
Išsislapstė žvaigždės visos,
Mėnuo nuo dangaus paspruko.
Kas man vėtrą paviliotų?
Kas man vėją pažabotų
Debesų keliu didžiuoju, —
Tik aš vienas tevažiuoju ...
Lik, pavasari, tarp pievų! —
Gaudyk savo varles, sliekus ...
Paukštės ilstančios, — sudievu!
Aš pralenkiu ir palieku ...

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.



PAVASARIŠKA

Pradžiuvo darželis. Diegai pinavijų
Iš žemės rausvomis galvutėmis lenda.
Po kluoną bėgioja marguojanti banda
Žalų ir palšų drūtasprandžių galvijų.

Apvilkta plačia rudine piemenaitė
Pakluonėmis karves gainiojas ir griūva.
Kelniūkštės lig kelių vaikai atsiraitę
Suvirto valkoje į klykiančią krūvą.

Ir katinas rimtas iš svirno išėjo,
Ir Margis užlipęs ant priesvirnio rangos,
Ir kvapas gaivinamas priešpiečių vėjo
Sruvena j trobą pro atdarus langus.

Taip lengva, taip gera, jauku ant krūtinės.
Taip jaučia širdis tą pavasario gandą.
Diegai pinavijų iš žemės jau lenda, —
Pražys tuoj ir gėlės miškuos pirmutinės.

Klausau ir tyliu. Spindulių okeane
Linksmai vyturys kažin ką triliuliuoja.
Ir prūdas lyg ošia kažkur tolumoje.
Ir rauda pakluonėj pargriuvus piemenė.

Ir juoktis, ir verkti, ir rėkauti noris
Po skambantį, blizgantį, judantį orą...
Taip gera, kad senis skrandais apsikoręs
Jau lopo sodelio suirusią tvorą.

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.



PAVASARIS BERLYNE

Berlynas aukštyn kojom drybso.
O mėnuo, senas idiotas,
elektros viela pažabotas šypso.
Gatvėse medžiai apkarpyti
nežino, ar jiems sprogt ar ne...
Tiktai už lango vazane
svaigių, skanių kvapų pilni
narcizai pradeda šaipytis,
lyg vaikas alkanas sapne.
Žvėryne miega krakadilai,
liūtai, beždžionės ir gyvatės.
Sale Žvėryno savo viloj
jau rengias gult aristokratės:
jog metas jau — nakties antra.
Tramvajai ir automobiliai,
pabaigę gatvėse kadrilį,
senai po urvus išsislapstė,
pralenkdami kuris katrą.
Jau vietoms merkias elektra.
Pakilo mėnuo dar aukščiau,
Įkliuvęs tarp bažnyčios bokštų,
pakreipęs savo veidą plokštų,
jis išsižiojo dar plačiau
ir atsiduso. Pūstelėjo.
Ir šiltos srovės minkšto vėjo
užliejo knarkiantį Berlyną.
Mėgino mėnuo į Žvėryną,
bet staiga pro stiklus pamatęs,
kaip rėdosi aristokratės,
paraudo senis ir už bokštų
užrito savo veidą plokštų.

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.



***
Eidama pasiimk su savim vainikus,
Kuriais sienas buvainės buvai išdabinus.
Pasiimk, ir be jų man pasaulis puikus,
Ir be jų man pasaulis — pražydęs gėlynas.

Dieną pievos, laukai, garbanuoti kalnai,
Vakarais padangėse saulėleidžių varsos,
Naktj žvaigždės ir nemigos keisti sapnai,
Ir visuomet dainų nenutilstantis garsas.

Toks pasaulis puikus, toks žiaurus, įvairus:
Jame pinas vainikan ir gėlės ir kraujas.
Tik pažvelk, tik pajusk jo būtybės pradus!
Jis kas valandą kitas, kas valandą naujas.

Taigi, imk su savim tuos žolių vainikus.
Jie nuvys ir gulės, kaip lavonai grabuose.
Ir be jų man pasaulis platus ir puikus.
Ir be jų gražiuosius jo imnus dainuosiu.

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.



ŠILKASPARNIAI DEBESĖLIAI

Debesėliai šilkasparniai
Saulės blizgančioj šviesoje,
Lyg ant marių baltos burės,
Dangaus krikstole plaukioja.

Tolimoj pietų šalyje
Tyros bangos okeano
Juos pagimdė, išauklėjo
Ir šilkais juos apkedeno.

Ir išleido į kelionę
Po svetas šalis lakioti,
O pietų vėjeliui liepė
Juos lydėti ir daboti.

Ir keliauja debesėliai
Kur tik nori, kur sumano
Ir po tyrlaukius klajoja
Ir po plotus okeano.

Naktį ilsis tarp kalnynų,
Rytą šypsos pasilsėję.
O paskui, lyg gulbių pulkas,
Vėl išplaukia draug su vėju.

Kur pranyksta debesėliai,
Niekas, niekas jų nežino...
Ar jie tyrlaukiuos sutirpsta
Ar plotmėje vandenyno...

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.



KAIME

Ir šiltas ir kvepiantis lietus
Smulkiais sidabriniais lašais
Nudažė ir beržus, ir liepas,
Ir sodą dažais įvairiais.
Ant lapų rasa deimantinė
Drebėdama mirga bailiai.
Tarp medžių šakų įsipynė
Žybčioja žalsvi spinduliai.
Po orą karveliai lakioja,
Klegena ant dankčio garnys,
Ir stovi ant kiemo valkoje
Giliai susimąstęs gaidys.
O ten, užu kaimo sodybų,
Kur platūs žaliuoja laukai,
Nusviro iš oro berybių
Skaisčios vaivorykštės sparnai,
Ir stovi, lyg vartai į rojų,
Lyg puikus vainikas laukų;
Ir linksmina liūdną artojų,
Ir žada jam šviesų rytojų
Ir viltį geresnių laikų.

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.



GĖLĖS IŠ ŠIENO

Aš surinksiu aliai vieno
visus pievų žiedelius
iš nupiauto rytą šieno
ir svirnelio kampelius
jų galvutėms išdabinsiu.

O kai grįš jis iš lankos
ir prie kiemo apsistos —
aš jį tyliai prakalbinsiu
ir svirnelin pavadinsiu
atsikvėpti nuo kaitros ...

O del to, kad sužinočia,
ar jis myli kiek mane,
kai paklaus mane, del ko čia
tie žiedeliai balzgani
taip pat žydi, kaip lankoje,
ir taip kvepia, kaip šile —
nesakysiu, kad del jo jie...

Tik užminsiu, kad atjoja
man bernužis iš toli...
Ir žiūrėsiu tylumoje
į jo veidą, į akis,
kol man jos tik pasakys,
ką jis mąsto, ką dūmoja
apie tą, kuris atjoja ...

Jeigu veidas, greit nubalęs,
staiga rausti vėl pradės,
jeigu lūpos, kaip gėlelės,
nejučiomis sudrebės,
ir, be vilties nusiminęs,
jis nuleis žemyn akis,
ir „sudie" man pasakys.

Oi, tada aš prie krūtinės
jį priglausiu taip tvirtai!
Taip meiliai jam pasakysiu,
kad jis vienas yr tiktai
mano sieloj ir mintyse;
kad žiedeliai tie iš šieno
anksti rytą sulig diena
rūpestingai atrasti
ir svirnelin del jo vieno,
del meilužio sunešti...

Bet... Jei vieton nusiminti
jis į juokus paverstų
mano žodžių tiesią mintį...

O, tada jau nuraminti
nieks manęs nebįstengtų.
Nieks tada nesužinotų,
kam tos gėlės iš lankos
čia tarp sienų samanotų,
lyg lankoj dailiai marguotų
niekas, niekas niekados ...

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.



UTOS

Tulpės

Raudonos, margos, gelsvos, baltos
Pražydo tulpės visos kartu.
Vėliavos iš žolių iškeltos
Raudonos, margos, gelsvos, baltos .
Kad nebegrįžtų naktys šaltos
Ir pievų kruša neužbertų,
Raudonos, margos, gelsvos, baltos
Pražydo tulpės visos kartu.


Obelių žiedai

Žiūrim — krinta patylomis
Obelių žiedai.
Plestakėlėmis baltomis —
Žiūrim — krinta patylomis.
Rodos, sniego atkarpomis
Snigo tik andai.
Žiūrim — krinta patylomis
Obelių žiedai.


Vandens lelija

Mauruoto liekno viduryje
Baltesnė už balčiausį sniegą
Pražydo kažkuomet lelija
Mauruoto liekno viduryje...
Ar šviečia saulė jai, ar lyja —
Ji vis sapnuos paskendus miega
Mauruoto liekno viduryje
Baltesnė už balčiausį sniegą.


Žibuoklės

Žybuoklių kvapas ore plauko,
Nors pievoj jų ir nematyt.
Naktis nusviro jau ant lauko.
Žibuoklių kvapas ore plauko.
Naktis tylioji žino daug ko,
Bet ko? — Negali pasakyt...
Žibuoklių kvapas ore plauko,
Nors pievoj jų ir nematyt.


Rūta

Šypsodamos skina ji rūtą,
Šypsodamos pina kasas.
Šią naktį bernelio yr būta ...
Šypsodamos skina ji rūtą.
Tyliau... Sužinos, tai — pražūta.
Bet kaip sužinos tai ir kas? —
Šypsodamos skina ji rūtą,
Šypsodamos pina kasas.


Rugiagėlės

Vien tik mėlyna akyse.
Žemėj, ore ir danguj
Daugiau nieko nebmatysi —
Vien tik mėlyna akyse...
Užsimerksi, pamąstysi,
Nusijuoksi, o paskui —
Vien tik mėlyna akyse
Žemėj, ore ir danguj...


Aguonulės

Ugniaspalvės aguonėlės
Po rugius visur liepsnojąs
Lyg išklydę dausos vėlės.
Ugniaspalvės aguonėlės.
Visas kraštas — vienos gėlės!
Ar čia žemė, ar čia rojus?
Ugniaspalvės aguonėlės
Po rugius visur liepsnojąs

Kaunas, 1920

Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.