Balys-Sruoga-foto Gimęs 1896 metais.
Laukinis liūdnumas ir laimė, kalėjimas amžiuos ir pašėlusi valia, gyvenimo padugnė, piktas kerštas ir pasiryžimo šventumo nekaltybė, požemio klaikumos rauda ir begalinis beprotingas džiaugsmas, — visa gyvenimo disonansų aidija, turbūt, ne mano vieno išpažinties verta.
Ir jeigu aš esu, tai todėl, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano. Ir jeigu aš būsiu, tai tik todėl, kad mūsų niekas nemiršta.
Todėl aš ir einu į gyvenimą mylėdamas žemę, tą žiaurią, rūsčią, drėgną. Todėl ir negailestingai suskaitytos mano dienos man yra palaimos žemė. Ir ištremty iki dugno išsemdamas aš maną dalią, laiminu žemės sultis ir amžinai grįžtančią dainą.
PROOEMION
Virpėdama žinia dangum atėjo
Nuo Saulės mano.
Plasnoja vėliavos. Dainuoja vėjas
Ir tyrai mano ...
Ant aukšto kuoro uždegiau žibintą —
Paleidau gandą...
Nuskendo takas užmaršon pramintas —
Užliejo gandas ...
Žengiu lėbonės žemiškos atmestas,
Pateptas Saulės ...
Nešu, kaip Dievą, amžinasties naštą —
Karūną Saulės ...
Iš kuoro aukšto kelias gandas ugnys
Ir siekia toli...
Ir kas žingsnis — arčiau gaisri bedugnė
Toliau ir tolis ...
Kūrena laužas atpirkimui kurtas —
Per ugnį takas —
Pasauliui — valandos džiaugimos burtų,
Man — Saulės takas.
Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.
***
Audžia, audžia
auksagijį audimėlį..
Saulė nukopo už marių ...
Sutemos šešėliai sklando,
Šaldančiai bučiuoja veidą...
— Man šaudyklėlė —
Lengva valtelė
Po ežerėlį —
Po audimėlį ...
— Rytą pasėja,
Vakarą piauna ...
Irstausi ašei
Po ežerėlį...
— Saulė pakyla
Ir nusileidžia ...
Žiūris lelijos
Ir dobilėliai ...
— Aš audimėlin
Po lelijėlę ...
Mano dalelė —
Ilga — be galo ...
Šaltos rankos — drebulėlės ...
Gludumą, kaip paukštė juoda.
Ir šešėliai, kaip našlaičiai ...
Audžia, audžia
auksagijį
audimėlį ...
Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.
***
Ar atminsi bernužėlį, —
Tylų mielą vakarėlį,
Kurs grėblelį tau išpiaustė,
Kurs dainavo, kaip dalgelė,
Ir lydėjo visą kelią,
Ir žiedeliais kelią siaustė —
Ar atminsi tą bernelį?
Pievos kvapas — sultys, vynas...
Piemenučiai po pievelę
Kelia iškilmę vakarę ...
Tu būk jauna. — Tu būk jaunas.
Aš — kur plauna
Tik lelijas
Ežerėly —
Toks piovėjas ...
— Aš — kur piauna
Aukso gijas
Ežerėly —
Tai audėja ...
— Aš — kur rauna
Lelijėlių
Gilią šaknį gilumėly —
Toks piovėjas ...
— Aš — kur krauna
Giją gijon, žiedą žiedan ir šešėly—
Tai audėja ...
Ir svaigus sultingas vynas ...
Ir linksmybė po pievelę,
Kaip kaitra sapnų vasarių ...
Ar atminsi?... Ar atminsi ...
Skrenda tyli sutemėlė,
Verkia tyla — tylumėlė ...
Nepajėgsi, neužginsi
Špižiui dužti ir žvangėti,
Žiedui nukirstam žydėti,
Nors ir mirksnį, neužginsi.
Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.
***
Supasi, supasi labai nubudinti,
Šnarasi, šnekasi vėjo pajudinti, —
Skleisdami gaudesį alpstantį, liūdintį,
Supasi, supasi lapai nubudinti.
Plaukia gegužio sapnai netikėtieji,
Gal tik raudoj kai kuomet palytėtieji,
O išgodotieji, o numylėtieji,
Slenka gegužio sapnai netikėtieji ...
Naujo gyvenimo gandą atnešdami,
Žemę, ir dangų, ir dulkes atmesdami,
Naujus takus per bedugnes atrasdami,
Naujo gyvenimo gandą atnešdami...
Rink, besiplečianti sielvartą gudinti.
Tau paslapčių amžinų nesujudinti.
Vėjo bučiuojami, vėjo pagundyti
Supasi, supasi, lapai nubudinti ...
Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.
DIEVŲ TAKAIS
I
Saulė teka.
Dega ašaros ugninės.
Ir aguonos, kaip karoliai,
Aplink veidą ir krūtinę
Krauju dega ...
Žvaigždė mano pirmagimė —
Mano daina panaktinė —
Ir aguonos, ir krūtinė — — —
Ir kaip burtininks žengiu —
Sėju paslaptis širdžių —
Dovanoju ir turiu — — —
Rytas, žvengdamas, liepsnoja ...
Aš, kaip stulpas, vėl sustoju
Ir mylėdamas kartoju:
Tyla tylon įsiklauso —
Siela sielon įsižvelgia —
Gelmei gelmės pasigirsta. — —
II
Pražydo žemė
Gyvais karoliais.
Linguoja žolės,
Žilvičiai ūžia.
Ir naktužė —
Kaip verdenė ...
Gęsta žvaigždės —
Žiebiąs kitos...
Verkia gėlės
Nuraškytos ...
Verkia širdys
Nelankytos ...
Ir lankydamas einu —
Ar priimsi dovanų,
Sulčių vasaros pilnų?
Ar tik būsiu dėl tavęs
Žvaigždžių atspindžiu gelmės;
Kur pernakt perdegt suspės?..
III
Tu ateik į vyšnių sodą!
Tu ateik tą gūdų metą,
Kai dainuoja rudens vėjas,
Tartum tyruos liūtas viešpats,
Kai šermukšniai, margos liepos,
lt šešėliai išsigandę,
Ir su vėju vis dainuoja,
Ir su sieloms tyliai verkia ...
Tu ateik į vyšnių sodą!
Ir takai, ir žygiai ilgūs —
Rudens ūkana ir vėjas!
Ir nusvirusios pavėjui
Paleistoms kasomis vyšnios,
Ir paklydusios ugnikės
Iš tolių dausų atėję,
Ir užmirštosios sielos —
Rudens ūkana ir vėjas ...
Lyg šešėliai vogtinieji,
Tyliai slenka ir užgauna ...
Lyg padėka aimanuojant
Žaizdą nuslėptą palyti ...
Lyg nakties meilužis slaptas
Šalta meile pamyluoja...
Vėjas staugia ir dejuoja, —
Liūdną dalią atnašauja!
Vyšnių sodas. Rudens vėjas.
Siela užmiršta per amžius!
Sapnas lengvas, vaivorinis
Iš tolybių atlydėjo.
Saulė degė. Vaisius sėjo,
Sultimis žiedai sunkėjo ...
.........................................
Tyrų vėjas vyšnių sode
Sielą užmirštą dainuoja ...
IV
Saulėlaidos ugnys sultingoms aguonoms prasimuš pro
[liepų nusvirusius bokštus ...
Darželis, paskendusis mėnesio šypsenoj, tylisi, ilgisi,
[glūdi...
Ir nėra, kas dainą paklydusią šauktų, nors siela taip
[trokšta...
Ir nėra, kas žiedą nuskintą primintų, nors siela taip
[liūdi...
Žiedo ašaros raudonos —
Kaip akyse ...
Įsižvelgsiu, pamatysiu:
Kaip ugnikės suvirpės —
Ar tas žiedas — iš širdies —
Ar tas sapnas — del manęs? — —
Atsigersiu raudonų
Žiedo ašarų — tavų —
Atsigersiu iš gelmės
Tavo sopančios širdies,
Kad pražydo del manęs —
Kad ir mirsiu — su daina!
Kad ką tarsiu: mylima!
V
Perregimuos rūbuos, kaip meilės dievaitė,
Kvepėdama skrenda naktis.
Vosilkos ir balsganos avižos vingiais, vilnimis suglūdo ...
Lauko gėlių vainikus
Rankos drebančios pajus
Paliai krūtis, pas skruostus —
Argi vis taip liūdna bus!
Aš dainuoju pamažu,
Kad nežadinč' avižų ...
Kad lankyčiausi nakčia —
Aš ir myliu paslapčia ...
......................................
Rūbai vaiskus. Dvelkia kūnas.
Siela girta pilnatim.
Su vosilkoms, su žibutėms —
Kur tu būsi su manim?
Ir laukuose, ir dausose
Tik žarijos, tik žiedai...
Ir krūtinėj — gilmenose —
Pietų saulė — apyniai ...
VI
Mėnulis baltas
Parėdė liepas
Žiedais sidabro.
Krapai ir kmynai.
Ir kvepia mėtos.
Šermukšniai svyra.
Kaip žilvitis vienas lauke
Laukia saulės — nesulaukia —
Šaukiu lauke — neprišaukiu ...
Ir bastausi — ne taku,
Liūdnas Viešpatis laukų, —
Žvaigždę krintančią seku ...
Kvepia kmynai ir krapai.
Ar girdi tu, ar žinai,
Kaip aš vienas su laukais?
Tyli ūkana nukris,
Mano kelią nušlakstys —
Siela aidijoms nuskris ...
VII
Rudens liepos,
Kaip sugėdintos mergaitės.
Kasos gelsvos ir paleistos
Visą veidą nukedeno.
Nuogos krūtys gedulingos
Su auksiniais spindulėliais
Susipynė
Paskutinės.
Rudens rauda netikėta
Pamyluoja veidą lėtą,
Pabučiuoja krūtį kietą ...
Ir gėlelės paskutinės —
Liūdnos žvaigždės rudeninės
Kaip kvepėjimas krūtinės ...
Ir kaip sapnas vaivorinis
Mylimoji — mylima!
Ir apsvaigusi krūtinė
Rudenine nuoguma — —
Ir pašėlę sutartinėj
Krūtys — mylima — daina!
Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.
TIES BANGA
I
Bures nuleidęs tyliai iriuosi.
Jūra liūliuoja, supa mane,
Kaip debesėlis aš danginuosi.
Giedra mėlynėj. Linksma sapne.
Grakščios bangutės deimantais žeria.
Mano pasaulis toks įstabus.
Vilnys sudužta, žvaigždes man beria.
Argi gražesnis būna dangus?
Irklus švaistydams žvaigždes pasiekiu.
Deimantus jūros toli taškau.
Dainą dainuoju — dangų sau tiekiu.
Gimsiančio skausmo žiedus raškau.
II
Tolyn iriuos ... Įniršo bangos,
Juodais siaubūnais brukąs, dangos,
Į aukštį kyla volai bangūs ...
Tolyn iriuos...
Aušros ilgiuos... Takai migloti
Erškėčiais sprogstančiais nukloti,
Raudomis žemės apraudoti...
Aušros ilgiuos ...
Sapnais juokiuos ... Kam žydrios godos,
Kurios ugnim žėrėjo, rodos,
Taip išblaškytos taip vienodos ...
Sapnais juokiuos...
Dainos gailiuos ... Kam šydą pynė
Ir virkdė stygą ašutinę, —
Prakeikė jūrą begalinę...
Dainos gailiuos ...
Tolyn iriuos ... Nuskintai gėlei
Nebežydėti prakartėlėj,
Kaip man negrįšt į krantą vėlei ...
Tolyn iriuos ...
Naujesniosios poezijos antologija „Vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. „Švyturio“ bendrovės leidinys, Kaunas, Vilnius, 1921.