... Naftalys Zomševičius protingai perkreiptu arkliavagio snukiu žieminės kepurės ausims meiliai lapsint per žandus šlepernojo nebemadingų jaunystės ornamentų linoleumu pasenusiais taukais ir dulkėm tvoskiančion virtuvėn pasiimti šiandien dar neragauto puslitrio alaus prisimindamas senas geras dienas apsisiautęs šutulingais juodais gyvenimo kailiniais saugančiais nenoriai besisvečiuojančią vienatvės šilumą atidarė šaldytuvą išėmė ledinį sviestą medinę dešrą plastmasinę sviesto plytą valgomojo rūko apsuptoje lėkštėje patalpinęs šias maisto apraiškas įsitvėrė dviejų tvirtos substancijos priemonių suleido jas į blėstančius pusryčių oazės vaisius prisimindamas alaus skardinę laukiančią šaldytuvo gelmėse dar nuo neatmenamų praeitos dienos laikų vis sunkiau beišnyrančių iš guminių atminties klosčių užpakaliui beveik palikus kietą kėdę atmintis iškrėtė pokštą aprasojo ant šlapio stiklo praverdama kažkur matytas duris seniai pažįstamo šalčio viela dūrė šiek tiek praplėšdama beužaugančią suvokimo odą storėjančią sulyg kiekvienu vėžlišku proto judesiu samanojančioje ir kerpėjančioje raukšlėtoje galūnėje tarp pečių vandeniui tyliai kapsint neplautais indais ropojant jautinėms musėms už lango karksint džiovininkei varnai Naftalys tūnodamas po stalu vartė seną žurnalą apie mezgimą įkalintas lango rėme aukštyn galva šypsojo aprūdįjęs varžtas tirštėjančioj nakty tvirtėjo varveklis pro lango plyšį drąsinamas besiveržiančio šalčio slidžios ledo plėvės aptraukta palange asfalto blizgančio tamsoje po išretinto sniego sluoksniu dengiančiu nuplikusią užmigusios žemės galvą nerūpestingai plaukiančią gyvenimiškų šiukšlių upe nesusirgusios nei viena profesine liga neišsiugdžiusios imuniteto nei vienai iš jų plaukė tolyn sukdamasi aplink savo tuščią suvokimo ašį prieš užmigdamas atsistojo prie praviro lango nejučiomis nieko neužuosdamas įkvėpė dviejų dienų senumo gimtadienio gėlių aromato pažvelgė žemyn į avarinės tarnybos darbuotoją valantį mašinos stiklą pakėlęs akis pakibo tirštame rūgštingai rausvo dangaus rūke...

2007 01 29