tekstai.lt

Eglė Kačkutė. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė Ženevoje

 

2009 m. kovo 13 d. Nuolatinėje Lietuvos Respublikos misijoje prie Jungtinių Tautų biuro Ženevoje įvyko Nepriklausomybės dienos minėjimas, – pagerbtas S. Čiurlionienės-Kymantaitės atminimas. Minėjimo metu atidengti tarpukariu dirbusių Tautų Sąjungoje diplomatų – Augustino Valdemaro, Petro Klimo, Dovo Zauniaus, Kazio Škirpos, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, Jurgio Savickio, Stasio Lozoraičio, Edvardo Turausko – portretai. S. Čiurlionienė-Kymantaitė – vienintelė lietuvė moteris, dalyvavusi Lietuvos delegacijoje Tautų Sąjungoje. 2009-aisiais sukanka 80 metų nuo Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės darbo Tautų Sąjungoje pradžios. Tautų Sąjungos posėdžiuose ji dalyvavo 1929– 1931 ir 1935–1938 metais. Kovo 13 d. – jos gimimo diena.

 

Į Lietuvos delegaciją Tautų Sąjungos Asamblėjoje S. Čiurlionienę paskyrė Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras, reaguodami į Tarptautinės moterų sąjungos raginimą delegacijų nariais skirti ne tik vyrus, bet ir moteris. Nuo 1930-ųjų septynerius metus S. Čiurlionienė dirbo penktojoje, t. y. Humanitarinių, vėliau pavadintoje Socialinių reikalų komisijoje, kuri rūpinosi prekybos moterimis panaikinimu ir viešųjų namų uždarymu bei vaikų socialiniu aprūpinimu. Šių problemų sprendimas dar iki paskyrimo į Tautų Sąjungą buvo svarbus jos visuomeninio darbo baras Lietuvoje, o jai dirbant Tautų Sąjungoje įgavo tarptautinę reikšmę. 1936 m. S. Čiurlionienė paskirta Komisijos pranešėja Asamblėjai.

 

S. Čiurlionienės-Kymantaitės diplomatinė veikla kone visai netyrinėta. Šveicarijos lietuvių bendruomenės parašytoje ir šiemet spaudai rengiamoje išleisimoje knygoje „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ pateikiama šiek tiek iki šiol nepublikuotos archyvinės medžiagos apie jos indėlį į Tautų Sąjungos Socialinių reikalų komisijos darbą.

 

Renginyje dalyvavo Mikalojaus Konstantino bei Sofijos Čiurlionių anūkė, asmeninio archyvo paveldėtoja ir tvarkytoja, skulptorė, pedagogė Dalia Palukaitienė. Ji skaitė ištraukų iš S. Čiurlionienės-Kymantaitės kūrybos, kalbėjo apie jos gyvenimo ir kūrybos sąsajas. Arfa ir fleita grojo Ženevos konservatorijos studentės Joana ir Vita Marija Daunytės. Skambėjo ir M. K. Čiurlionio kūrinių.

 

Tai graži užsienyje gyvenančių ir dirbančių lietuvių pastanga rūpintis Lietuvos kultūriniu paveldu.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 4 (balandis)