***

Dienų nektaro vakarais pritvinkę

Žibiniai sprogsta ir sužydi

Mažytės žemės aureolės spindi

Paklydęs angelas sugrįžta ir –

                                                  nurimsta

Lyg bitės žmonės spiečiasi

Prie žydinčių žibintų

Vaikelis čiulpia saldų pirštą

Senelių atmintis žiedadulkėm

                                                 pavirsta

Ir vėl...

        Dienų nektaro vakarais

                                                 pritvinkę

Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.

 

 

***

Namai ten, žvaigždės laike...

Ant spyglių plaukia sniego lytys

Didelės kojos, baltos ir basos

Šokinėja, laksto dangum

Ant palangės padėtos rankos

Tegu ilsisi – gal neilgam

Akyse violetinės vandens srovės

Traukia žemyn, neša atgal

Peršoku šilą ir vėl

Einu į auksinį ratą

Sūkurio gelmės viršūnę,

Rytinę žvaigždę... Ilgas kelias namo

Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.

 

 

***

Į dešine pasiimu vakarį

Kairiojoj slepias rytys

Ateis ir trečias... keliu

Tarp vidurio Kraštų...

Laikydamiesi spindulių

Skubėsim – į kur, kodėl ir kam,

Juk nesvarbu. Atpūs mums ketvirtasis

Žirgą – išrūko ir žvaigždžių.

 

Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.