PILKA AFIŠA

Fotografija.
Mes kalbam realiai.
Pilkas lietus krapija ir krapija,
kai visom balom raitosi keliai.

Ir prie vieškelių sodžiai pakrypėliai
Apie vargą žaliuojatį skalija.
Verkia visos šalikelės,
Tartum nuotaka savo veselijoj.

Kiekvienoj kryžiaukoj miestokai kaip blakės
Su murinėm bažnyčių tetirvom.
Dega tūkstančiai žvakių,
Ir varis skambėdamas vaikščioja dirvom.

Bet vargas nebijo
Nei žvakių, nei vandenio švęsto.
Todėl ašarom nuolat ir lyja
Tas gyvenimas velniškai prastas.

Ir ši fotografija –
Degutu rašyta afiša,
Liūdna, lyg kiekviena parapija,
Lyg kaimai pagal Nemuną, pagal Dubysą.



 

VARPOS PRO RŪKĄ

Linko varpos svarios.
Vėjas gėlė širdį.
Dangus – tartum varis –
Kraujuos saulę girdė.

Vakaro šešėliai
Klostės parugėmis,
Rūsčios rūko vilnys
Tėviškę apsėmė.

Tėviške sulinkus,
Tėviške bedale, –
Tavo pilki vartai
Žaliu vargu želia.

Ir lyg varpos svarios
Linksta galvos žilos.
Ko tas žalias vargas
Tėviškę pamilo?

Liūdnas mano kraštas –
Vargas parugėse.
Vakaro šešėliuos
Pančius tegirdėsi.

Dūzgia plieno pančiai,
Liūdi laukai platūs,
O pro rūstų rūką
Saulės nesimato.

Tėviške žalioji, –
Žalias tavo vargas.
Bet mačiau pakluonėj
Ryto skaras margas.

Jau mačiau pakluonėj
Rytmečio balandį.
Sako, broliai vargui
Dalgius išgalando.

       _________________
       Kalba autentiška
       Trečias frontas Nr. 3. Rašytojų aktyvistų kolektyvo literatūros gazieta. – Kaunas, 1930 m. spalis