Saulius Tomas Kondrotas. Monikos Bončkutės nuotrauka       „Sakykim, išlipi kur nors Kazachstane geležinkelio stotyje – žmonės malonūs, kviečiasi pas save į namus, vaišina pietumis. Lieka gerų įspūdžių. O štai išlipi Šiauliuose ir gauni į snukį. Apskritai tėvynė – dirbtina sąvoka. Esu ne kurios nors vienos šalies, bet visos planetos patriotas. Eičiau su marsiečiais į karą, jeigu bandytų iš manęs ką atimti“, – juokauja Los Andžele gyvenantis rašytojas Saulius Tomas Kondrotas, paklaustas, kas jam yra tėvynė ir ar jis jaučiasi esąs Lietuvos patriotas. Jis verčiasi juvelyrikos fotografija ir sugrįžti į Lietuvą nežada.

 

        „Lietuvoje aš išgyvenau nemažą dalį savo gyvenimo, o yra šalių, kuriose niekuomet nebuvau. Norėčiau aplankyti Pietų Ameriką. Jeigu reikėtų rinktis ar važiuoti į Argentiną, ar į Lietuvą, rinkčiausi Argentiną“, – prisipažino S. T. Kondrotas.

 

Apsigyvenęs JAV liovėsi rašęs

 

       Paskutinįjį sovietmečio dešimtmetį originalia ir drąsia kūryba išgarsėjusio rašytojo romanus buvo priglaudęs vos ne kiekvieno lietuvio pagrindinis to meto baldas – sekcija.

 

       Į Vakarus pasitraukęs menininkas kurį laiką nesiliovė rašęs, taip pat kelerius metus vadovavo Prahoje veikusio „Laisvosios Europos“ radijo Lietuvos skyriui. Tačiau nuo 2004 m. nuolatinai JAV apsigyvenęs S. T. Kondrotas neišleido nė vienos knygos.

 

       Jis retai lankosi Lietuvoje, nesidomi politika ir netrykšta patriotizmu.

 

       Pasiteiravau, ar iš sovietinės Lietuvos kadaise į Vokietiją pabėgęs vienas žinomiausių lietuvių rašytojų nesijaučia išdavęs tėvynę ir rašytojo profesiją – juk atkūrus Nepriklausomybę galėjo sugrįžti ir kurti gimtojoje šalyje, užuot apsistojęs saulėtoje Kalifornijoje?

 

Naujojoje Akmenėje jaustųsi svetimas

 

        „Gimiau Kaune, bet niekada ten negyvenau. Tai ar Kaunas man tėvynė, ar ne? Užaugau Seredžiuje, bet ten negimiau. Na, sakykime, kad Seredžius lyg ir būtų tėvynė. Paskui gyvenau Vilniuje. Taip pat lyg ir tėvynė. Tačiau 75 proc. Lietuvos teritorijos – vietos, kuriose nebuvau. Sakykime, Naujoji Akmenė. Aš ten niekuomet nebuvau, nieko nepažįstu ir net pažinti nenoriu. Ten jausčiausi svetimas. Tai ar Naujoji Akmenė mano tėvynė? Nežinau“, – gurkšnodamas alų britų alinėje Santa Monikos mieste filosofavo rašytojas.

 

       Jis sako „teoriškai“ nesąs nusiteikęs prieš rašymą, tačiau tam tiesiog neturi laiko. Apskritai frazę „neturiu laiko“ S.T.Kondrotas pokalbio metu ištarė ne kartą. Ar tai – ne amerikietiškas bruožas? Jis net ir nemėgino neigti, kad amerikietiškas gyvenimo tempas ir pati šalis jam patinka.

 

        „Amerikoje niekas nestovi vietoje. Jeigu tau atrodo, kad dabar blogai, ar politine prasme, ar kitu požiūriu, tai po mėnesio jau viskas gali būti pasikeitę. Kitos tokios šalies nežinau, kur viskas taip greitai vystytųsi. Greičiausiai, nieko geresnio už JAV šiuo metu visame pasaulyje ir nėra“, – kalbėjo S. T. Kondrotas.

 

       Spaudoje ne kartą tvirtinęs, kad „nėra laimingo kūrėjo, negali būti laisvo menininko“ pašnekovas pripažino nepasiilgstantis Lietuvos rašytojams būdingų depresyvių nuotaikų ir nenorėtų atsisakyti laisvių, kuriomis šiuo metu naudojasi.

 

Vokietijoje jautėsi lyg kalėjime

 

        „Septynerius metus gyvenau Vokietijoje, ir ši šalis man atrodė kaip kalėjimas. Kai iš Vokietijos pervažiavau į Čekiją, man atrodė, kad pagaliau esu laisvoje šalyje“, – juokėsi S. T. Kondrotas.

 

       Pasak jo, Vokietijoje viskas griežtai reguliuojama, o įstatymų nesilaikantys piliečiai – baudžiami: „Pavyzdžiui, paplūdimyje negali statyti aukštesnės smėlio pilies nei 15 centimetrų. Pastatysi aukštesnę – gausi baudą“.

 

       JAV taip pat netrūksta menininką erzinančių įstatymų, tačiau Amerika tokia didelė ir įvairi, kad jeigu vienoje vietoje nepatinka, užtenka išvažiuoti į kitą miestą ar valstiją, ir rasi tokias sąlygas, kokios tau prie širdies. Dėl to S. T. Kondrotas ir pasirinko liberalumu bei įvairove, jo nuomone, garsėjančią Kaliforniją.

 

       Tiesa, lietuvį nervina draudimai rūkyti restoranuose: „Santa Monikoje uždrausta rūkyti net gatvėse ir parkuose“.

 

       Pasibaigus pokalbiui iš restorano išėjęs pašnekovas iš karto griebėsi cigaretės – Santa Monikos policija ne tokia griežta kaip Vokietijos.

 

Tarp Rytų europiečių jaučiasi savas

 

       Lietuvoje populiarus rašytojas nesutinka su nuomone, kad Rytų Europa yra pasenusi sąvoka. Pasak jo, Lietuvai beprasmiška kratytis Rytų Europos etiketės – mūsų šalis pernelyg tampriai susijusi su kitomis šio regiono valstybėmis savo kultūra ir papročiais. „Galbūt estai šiek tiek labiau artimesni švedams, o latviai – kaip ir mes, Rytų europiečiai“, – dėstė rašytojas.

 

       S. T. Kondrotas tikina, kad spaudžiamas pasakyti, kas yra jo tėvynė, greičiausiai atsakytų, kad tai – Rytų Europa.

 

        „Su Rytų europiečiais iš karto pasijaučiu esantis savas. Nesvarbu, ar jie rusai, ar lenkai, ar moldavai“, – sako pašnekovas. Jam sunku suprasti iraniečius ar afrikiečius, su kuriais neretai tenka susidurti dirbant. Net amerikiečių papročius dažnai būna nelengva suvokti.

 

        „Pavyzdžiui, bet kuriam žmogui iš Rytų Europos natūralu ateinant į svečius atnešti gėlių. Amerikietis to nedarys. Tokių skirtumų yra daug ir dėl to sunku perskaityti kitų kultūrų žmonių mąstyseną“, – aiškino S. T. Kondrotas.

 

Portfelyje – juvelyrikos už milijonus

 

       Miesto centre gyvenantis S. T. Kondrotas užsidirba fotografuodamas juvelyrinius dirbinius: „Kartais portfelyje su savimi turiu deimantų už pusę milijono, kuriuos nešuosi iš klientų biuro į studiją fotografuoti“.

 

       Pasak jo, Los Andželo Juvelyrikos rajone tiek daug policijos ir video kamerų, kad niekam nė į galvą nešautų mėginti ką nors apvogti. Kiekvienas šio rajono praeivis kaip nors susijęs su juvelyrika.

 

       Fotografijos institutą Niujorke baigęs lietuvis iš pradžių mėgino įkurti asmeninę fotostudiją. „Išsinuomojau patalpas, prisispausdinau skrajučių. Niekas neatėjo. Nė vienas klientas“, – juokėsi savo verslo pradžią prisiminęs rašytojas. Anot jo, iš 15 mln. Los Andželo gyventojų bent 5 mln. save laiko fotografais, todėl konkurencija – nežmoniška.

 

       Netrukus S. T. Kondrotas įsidarbino internetiniame aukcione Bidz.com. Ten išėjęs juvelyrikos pradžiamokslį po kelerių metų nusprendė dirbti kaip nepriklausomas fotografas. „Dar prieš uždarant „Laisvosios Europos radijo“ Lietuvos skyrių buvau nusprendęs, kad nebenoriu dirbti įstaigoje“, – sakė lietuvis.

 

       Los Andžele S. T. Kondrotui pavyko šią svajonę įgyvendinti – šiuo metu jis yra pats sau viršininkas ir dirba kada nori ir kiek nori.

 

Nesupranta, kas yra pensija

 

        „Ar grįšiu į Lietuvą, kai išeisiu į pensiją? O kas ta pensija? Nesuprantu, kaip gali žmogus atsikelti vieną rytą ir nuspręsti: „Nuo šiandienos aš – pensininkas“, – stebėjosi Los Andžele gyvenantis lietuvis. Jis pridūrė golfo – populiaraus pensininkų žaidimo – žaisti nemokantis, o televizoriaus neturi.

 

       Senatvėje grįžti į Lietuvą ir atsiduoti rašymui? Tam reikia paskirti visą savo laiką. Be to, kaip ir daugelis Lietuvos rašytojų, S. T. Kondrotas prisipažino kūrybines krizes malšinęs alkoholiu, o prie tokio gyvenimo būdo jis jau nebenorėtų sugrįžti.

 

        „Be to, negi senis parašys ką nors doro? Reikia senius nuo kalno nustumti, ir viskas“, – liksmos nuotaikos nepraranda S. T. Kondrotas.

 

       Monika Bončkutė

       Specialiai lrytas.lt, Santa Monika

       2010-02-02