
Šioje knygoje – ne eilės, ne proza, tai būtų galima vadinti mini eseistika, pastabomis, faktografija, nors nė vienas apibūdinimas nelimpa. Ją smagu skaityti po truputį, po keletą pastabėlių ar įvykių nuotaikai praskaidrinti. Kartu ši knyga gali būti savotiškas tarpukario laikraščiuose buvusios Lietuvos gyvenimo kronikos atgaivinimas, tradicijos tąsa.
Kultūrinis gyvenimas, permainos, komiški ar tragiški nutikimai palydimi nepiktybiškai ironiško autoriaus komentaro – toks knygelės turinys. Knyga iliustruota autoriaus nuotraukomis, stilizuotomis kaip atvirukai, – išsikerpi sau barbariškai ir nusiunti giminėms.
Knygos autentiškumas patvirtintas netgi autoriaus pirštų atspaudais, juos rasite ant viršelio.
„Literatūra ir menas“, 2004-01-09