mekas_trys_draugaimekas_trys_draugaiTrys draugai. Jurgis Mačiūnas, Yoko Ono, John Lennon. Parengė Jonas Mekas. Iš anglų k. vertė Aušra Simanavičiūtė. V.: Baltos lankos, 2007.

 

Užteks žongliruoti garsiomis pavardėmis. Geriau papasakosiu apie tris draugus, kurie svajojo pakeisti pasaulį. Ką papasakosiu? Aišku, tris istorijas.

 

1966 m. vienas draugas susuko 6 minučių trukmės filmą, kurį pavadino paprastai – filmu „Nr. 4“. Kiti jį vadino „Flux Film 16: Four“, dar kiti – „Bottoms“ („Užpakaliai“). Nesvarbu. Svarbu, kad žiūrovai galėjo pamatyti statišku stambiu planu nufilmuotus 12-os būsimų ar esamų įžymybių užpakalius (vėliau šis filmas buvo pratęstas – užpakalių skaičius padidintas iki 365). Filmą prodiusavo kitas draugas, apie kurį istoriją papasakosiu vėliau. Įžymybes, pramogų verslo žvaigždeles ir žvaigždūnus atsiveždavo filmuoti naktį, tiesiai iš tuo metu madingo Londono klubo UFO („Unlimited Freak Out“). „Aktoriai“ turėjo nusirengti iki pusės ir 20 sekundžių demonstruoti kūno vietą, paprastai rodomą tik tiems, kuriuos jie myli. Taip buvo susuktas filmas, autoriaus pavadintas „peticija, kurią žmonės pasirašė savo anusais“, skirtas pridėti prie oficialių prašymų valdžiai vietoj lapo su parašais. Aišku, rodymo licencijos šis kūrinys negavo. Tada mūsų draugas pasiėmė narcizų puokštę ir išvyko piketuoti prie Britų kino sąjungos biuro, ten jo laukė didžiulis būrys fotoreporterių ir 17 vienon greton išsirikiavusių policininkų. Vakare mūsų draugas buvo parodytas per televiziją ir akimirksniu tapo garsus. Nieko panašaus vėliau jis nesukūrė.

 

1969 m. kitas draugas, prieš tai spjovęs valdžiai į veidą – atsisakęs Britų Imperijos ordino, nutarė vesti kitą draugę. Švęsti vestuves, aišku, reikia Paryžiuje, o tuoktis, savaime suprantama, – Gibraltare. Vestuvių ceremonija truko tris minutes. Jaunikis stovėjo rankas susikišęs į kišenes ir rūkė, o jaunoji visą laiką vaipėsi. Po vestuvių pokylio būtina ir povestuvinė kelionė. Jaunieji nuvyko į Amsterdamą ir „Hiltono“ viešbutyje visus sukvietė į „lovos interviu“. Žiniasklaidos šakalai pamanė, kad jaunavedžiai nori viešai užsiiminėti seksu. Tačiau, jų nuostabai, du baltais rūbais apsirengę mūsų draugai lovoje perskaitė antikarinį ir antivalstybinį manifestą, prasidedantį žodžiais: „Iš tikrųjų mes kreipiamės į visą pasaulį, labiausiai į jaunimą, į visus, kurie pasirengę protestui prieš bet kokios formos prievartą...“

 

Labai labai seniai (nebeatmenu kada) trečias draugas nutarė surengti FLUXUS mišias. Štai ką pasakoja liudininkai: „Vietoj bažnytinių paplotėlių buvo dalijami paprasti sausainiai, įmirkyti vidurius laisvinančiuose vaistuose, o vietoj vyno – skystis, nuo kurio šlapimas pasidaro raudonas arba mėlynas. Klierikų vietoje stovėjo būrys žmonių su gorilų kaukėmis. Jurgis iš vielos ir papjė mašė buvo padaręs didžiulį duonos kepalą, prikimštą visokiausių daiktų. Jis gulėjo altoriaus priekyje. Gorilos pribėgo prie jo ir ėmė daužyti lazdomis. Mišias atnašavo dzen kunigas, kuris vietoj šlakstymo išpylė visiems ant galvų po kibirą vandens. Kito dėdės padarytas mechaninis paukštis praskrido virš galvų ir apdrabstė visus purvu. Tuo metu buvo dainuojamos visokiausios juokingos dainos...“ Po šio įvykio kunigai kalbėjo, kad koplyčia, kurioje vyko linksmosios FLUXUS mišios, prarado savo šventumą, todėl buvo iškviestas vyskupas, jis ir atšventino koplyčią.

 

Tokių istorijų, tik nuglaistytų ir pagražintų, fragmentus, iliustruotus dokumentine medžiaga, ir rasite šioje knygoje.

 

Šiaurės Atėnai, 2007-11-17 nr. 869