2002, rugpjūčio 6, antradienis

 
     
Radęs šventraštyje žodį "nutrenktieji" (ar "partrenktieji"), prisiminiau lietuvių poetų grupę "Svetimi".

      Kur juos velnias nutrenkė?

      Andai suomių žurnalistas klausinėjo, o aš beveik nieko negalėjau pasakyti.

      Žinau ir girdžiu Valdą Gedgaudą, o kiti? Vienas - viceministras, o kur barmenas?

      Gal prieš 10 metų sakiau jiems, kad išnaudotų bent pavadinime slypinčias reikšmes (plg. "fremd" vokiečių ir austrų poezijoje).

      Tiek svetimumo, kiek ir trenktumo.

      Todėl drąsiai galėjo vadintis parblokštaisiais, trenktaisiais (po tremtųjų), bežadžiais (po bežemių)...

      O kur bežemiai?

      Atsiėmė tėvų žemes. Pardavė. Su miškais ir be miško. Apverstieji bei išvirkštieji.

      Vaizduotės stygius po saule. O baudėsi užimti visas redakcijas ir leidyklas, tapti naujaisiais milošais ir baltrušaičiais.

      Šiaurės Atėnai
      2004 11 06