vienkartinis

kalbėjomės puodeliais
vienkartiniais
po vieną gurkšnį

ir į šiukšlių dėžę


spygliuotas

Ir būsi Eglė
- taip pasakė -
iš jos spyglių
tu padaryta

už viską, ką aš
per tave patyriau -
būsi Eglė

žaltys labiau nei karalienė

vardas sudegintų ant laužo.

Ir džiaugsis žmonės tavimi
vienintelį Kalėdų rytą

o kitą dieną
siurbliu įtrauks
su dulkėmis

nes kadagiui ne giminė tu
ir nieko tavyje nėr
švento



eilėraštis su degtukais


aš ta, kur degina tiltus
vaikystėje vis niurkdoma į neapykantą -
tik pažiūrėk,
kas iš manęs
išaugo.

mergaitė su degtukais
ant Bražuolės kranto.

aš ta, kur degina tiltus
iš nuobodulio
arba kai nesimiega

vis žybčioju sutemus
kaip Aleksandrijos stebuklas

nors danguje vargu ar rasčiau giminių

sapnams apie tave nurodau
teisingą trajektoriją

ne, ne

aš tavęs visai nesapnuoju
tik nubudus
stebiuosi
kad tavęs čia
nė kvapo.



savaitgaliui


savaitgalis bėgo už lango.
kairė - dešinė.
mano - tavo.
kvepavau oru, kurį iškvėpdavai.
kalbėjomes apie negyvenamų salų demografines problemas.
mirusios eglės dainavo už židinio grotelių.
kojas šildė gatvės žibintas.
Bis! Bis! Bravo, maestro! Bis!
pratrūkau.
du arbatos puodeliai maloniai kuteno naktinį stalelį.
nebuvo kur eiti.
net nepastebėjau, kada spejai suvalgyt visą pakelį džiovintų snaigių.
rytoj pietums vėl bus makaronai.
nesvarbu.
savaitgalis.
mano kairė - tavo dešinė.
bandėm pasidalint mėnulį.
laikas - naivuolis - tikėjosi mus aplenkt.
negimusių žodžių eilėraštį
perdaviau tau
iš lupų į lupas.
ir išėjau.
savaitgalio pėdsakais.



iš šiaurės

šnibždėjos
varnos suko ratus
vėjas sūpynėse supos

tyla

sakė žmonės

blogis ateina iš šiaurės

dainavo
merkė veidą į nerimą
žemėlapius degino
žiemos vakarais

žinojo

blogis ateina iš šiaurės

stebėjo
migdolų akis lupinėjo
pyragui

šerkšną nuo veido nulaižė
tik priebalsiai liko

jo kalbos nemokėjo
tik meilės

matė žmonės

blogis atėjo

iš šiaurės


ratu

meluoji
ne taip viskas buvo
kai rakinėjau
grįžulo ratus
pabirusius po tavo plaukus
ar ką jautei?
- ne, tik perštėjo -
meluoji
ne taip viskas buvo
kai nesuveikė
kablelių akupunktūra
ir liko tik
taškų randai

man neskaudėjo

dabar
veikiau veikiu

užleidau savo eilę
pas dievą
autografo

meluoju
ne taip viskas buvo
nesuprastu kovo balandžiu
buvau

aštuntą naktį
gimiau
šauktuku



pauzė

pabalo pasąmonės smėlis
nelimpa
pirštai prie uogienės
trečio aukšto balkonas vis skrenda
      - ir skrenda
pietų metas
šakutės - stalčiuj po dešine
kai nukrisiu veidu į purvą - apsuk mane nugara
peiliai - po kaire
katiną beria nuo Panevežio pieno
kaip šalta, kai nežinai apie ką jis masto
pirmadienis - menų pauzė
kai nukrisiu purvu į veidą - atsuk man nugarą
arba lik kur esi
pašto dežutėj
septintas numeris
laimingas



pabaigos

mano buitinės pabaigos.
be virvių. dujų. peilių.
ne plika ranka.
be skrydžių. be vandens. be abejonių.
be pabaigos.
nes man vis ne gana.

mano pase
aš ne Veronika.
nesijaučiu nei nuskriausta,
nei pakasta.
nemoku nieko. svetimas klaidas kasdien kartoju.

aš - vienų vartų moteris.
todėl liūdna.



noli me tangere

Koks apgailėtinas tavo gyvenimas
apverktinas koks

koks išgalvotas
lyg pasaka apie transformerius
nei gąsdina nei juokina
bet vis šis tas
ką galima bus pavadinti
mano

koks banalus tavo gyvenimas
B klasės filmas - du herojai
ir viskas tobula
(manęs nėra pagal scenarijų)

koks taisyklingas tu
kaip nuotrauka iš Polaroido
dama su šuniuku
ir nė raukšlelės nė dėmelės

nė debesėlio

koks tobulas
kaip graikų deivė
su nukapotom rankom

(tik
noli me tangere
lyg prakeiksmas
per amžių amžius)

koks be gyvybės
sukaustytas įmūrytas
užnuodytas
koks

štai toks tavo gyvenimas
visai toks pat
kaip mano



tolstantis

visos vienodos
tavo stotys

čia nerūkoma
nemylima
tik mirštama

atvira liepsna

tolstant mažėja
kiekvienas jausmas

nekaltumo prezumpcija
(aš ne bėgu
tik nenoriu tavęs

neapkęsti)



žemė po kojom arba ėmimas į dangų

iki nirvanos dar du žingsniai
dar ne vėlu
be dešimt šešios

dar galima sustoti

nupirk man metrą laminato
ir būsi tikras
jog paslysiu
užkliūsiu
ar kaip kitaip

nusižudysiu

kerštas saldus

aš tavęs laukiau dešimt metų
kaupiau saldainius
juodai dienai

štai ta juoda diena
štai dėžės mėtų karamelės

kiekvienas tavo žodis tai siuntimas
iš šešto aukšto
į devintą dangų

nejau nesupranti?

nei aš kilminga,
nei šventa

nei žemės sklypo neturiu po kojom
nei pasaulio.



ne-laikai

ir buvo laikas juoktis. arba verkti.
dabar - ne-laikas apie tai kalbėti.

iš skausmo. nevilties. gal meilės.
deginom debesis.

nebuvo laiko pagalvoti

nesišypsojom. nepavargę.

sumaišėm prakaitus.
negavom meilės.

devynios vakaro.
mėnulio skardos riebaluotos
ne-laikas švęsti.

laikas bučiuotis.