Onė Baliukonė (1948–2007) – poetė, eseistė, 2004 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. 1970 m. VU baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1970-1988 m. dirbo žurnale „Moksleivis“, 1992-1995 m. – savaitraštyje „Dialogas“, 1998-2000 m. – savaitraščio „Dienovidis“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja. Išleido 9 eilėraščių rinkinius, 2003 m. jie buvo sudėti į rinktinę „Akmuva“. Onė Baliukonė – 1983 m. Poezijos pavasario laureatė, 1996 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatė, 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės premijos laureatė, 2002 m Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos premijos laureatė, už nuopelnus Lietuvai apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Ankstyvieji autorės eilėraščiai pasižymi emociniu atvirumu, žmogaus ir gamtos vienovės pajautimu. Vėlesnėje kūryboje ryškus bendrumas su pasauliu, harmonijos ir dvasios ramybės paieškos, metafizinė laikinumo ir amžinybės priešprieša siejama su moteriška patirtimi. Pačiuose vėliausiuose eilėraščių rinkiniuose krikščioniški motyvai susipina su rytų religijos įvaizdžiais. „O. Baliukonė – atvira poetė, puikiai suvokianti žmogaus (pirmiausia – moters) prigimties prieštaringumą ir drąsiai apie tai kalbanti. „Keiksmažodžiai ir maldos“, kraujas ir skrepliai, išmintis ir beprotystė, meilė ir egzistencijos šleikštulys, – visa tai yra žmoguje. Aukšta emocinė įtampa atskleidžia lyrinį „aš“ kaip sudėtingos psichologijos asmenybę, tekstams teikia įgrystančio neurotiškumo“ (Karolis Baublys).