2004 II

Lapai pageltę.
Pjauna kviečius laukuose
Gervės šešėlis


Debesų pilvus
Braukia pušų viršūnės.
Vaikas sūpuoklėj


Rudens žydrynė.
Paklydėlį debesį
Vejas varnėnai


Ryto Aušrinė...
Jaunas vėjelis šiaušia
Ežero stiklą


Jau nebegriaudžia...
Keliauja lietaus lašas
Vynuogės lapu


Vėjelis šiltas!
Bet rudenį jau šaukia
Žiogų grojimas


Leidžiasi rūkas.
Plauna ir plauna upė
Žolių žalumą


Saulė dar šildo.
Niekas nebegirdi, kad
Paukščių jau nėra


Nuplikę šakos.
Už šiaudo laikos lapas
Tuoj paskęs migloj


Plevena žvaigždės.
Negirgžda senas žibintas –
Vėjas pramigo


Išskrido paukščiai.
Klupdamas brenda akmuo
Gurgiančioj upėj


Užgeso langai.
Guodžias vienišiaus pirštai
Įtemptai stygai


Senam šuliny
Spindi per dieną žvaigždės –
Niekas nežiūri


Dangus rudenį.
Švinu gulas į upę
Žolių šešėliai


Tvenkinys snaudžia.
Neria lapas sudžiūvęs
Giliau už žuvį


Spindi ežeras.
Mėnesiena įstrigo
Medžių grotose


Keliauja lapas
Per žolynus per balas –
Mokosi skristi





 

2005 I

Vėl atodrėkis
Be garso krenta snaigės.
Lašas po lašo


Skambantis šaltis.
Stingsta aidu kamiene
Medkirčio daina


Pakelės medis.
Žvalgos žiemryčių vėjas
Pernykščio lizdo


Pirmasis lietus.
Paskutiniame sniege
Žydi nuorūkos


Murzinas sniegas
Slepiasi patvoryje.
Šypsosi krokai


Čirškauja žvirblis
Lesiodamas ant gatvės
Gulintį lietų


Vakaras... varpai...
Klaupias į kelio dulkes
Medžių šešėliai


Šunų lojimas
Pabaidė nakties vėją.
Trinksi varteliai


Danguje upės
Plukdo debesų bandas.
Vėjai – piemenys


 
 

2005 II

Ryto ramuma.
Remia sieną vijoklis
Rankų raizgalais


Metą šešėlį
Nenudažyta tvora.
Gaivus vėjelis


Vėjas vartosi
Jaunoje kiemo žolėj.
Musės nesnaudžia


 
 

Mūsų miestelis

Miestelis. Rytas.
Tuščia gatve berniukas
Ridena ratą


Pernykštis lapas
Vėjyje su dulkėmis
Klausosi fontano


Stoviu kryžkelėj.
Vėjai gaudžia ausyse
Leidžiu aitvarą


Nenušienauta.
Peraugusios obelys
Ganosi su karvėm


Karksi viršūnėj
Nušiuręs senas varnas.
Tolsta debesys


Šukuoja šakos
Žilas debesų galvas.
Aušta arbata


Sminga strėlėmis
Aidas į dangaus širdį.
Gervių virtinės


Sudilęs mėnuo
Parėmęs seną pušį
Žiūri į kelią


Vynuogės kekę
Apraizgęs voratinklis.
Šitos neskinsiu


Tuščiai purtau obelį.
Ant žemės mėtos
Vieni puvėkai


Ryto prieblanda.
Boluoja šiukšlių dėžėj
Išmestos rožės


Švilpimas vėjo.
Ant grumsto pasistiebęs
Sudžiūvęs lapas


Mirksniai – vinimis...
Akmens nudilę laiptai
Tįso bežadžiai


Lapai nukritę.
Šakų voratinklyje
Blaškosi žvilgsnis


Visai sutemo.
Pajuodėlis debesis
Užguls tuoj žemę


 
 

Lapkričio pirmos dienos

Obels šešėlis.
Senoj karvės kaukolėj
Supasi sielos


Kabo obuolys
Ant sausos obels šakos
Paskutinįsyk




 

a.a. A.

Nutrūko siūlas –
Juodi Aitvarai sklendžia.
Dovana vėjams


Plieninis dangus
Ir švininiai vandenys.
Šalia šešėlis




 

Gruodis

Baltuoja tyla.
Vyšnių sodas iš dangaus
Leidžiasi žemėn


Markstosi žvaigždės.
Liūliuoja pėdas pusny
Naktinis vėjas


Apniukę. Temsta.
Į miglą vis panyra
Žuvėdrų ratas


Išnyra mėnuo.
Ant tavo lūpų rausvų
Nutupia žvilgsnis


Vakaras. Spoksau.
O tuščiomis lubomis
ropoja mintys


 
 

2006 I

 
 

Sausis

Žvelgiu į žvaigždes
ir iš užančio žemėn
byra akmenys


Ramuma nakties!
Gaudžia garsiau už varpą
Delčia debesy