zzz
parašyk žinutę
DJ
taip vieniša
paguosk ir priglobk
šilkinio megztinio sparnu
it storas akomponiatorius
grojęs akademijoje
pasauliui sužirus į luitus
storžievei karvei
lapnojant spuoguotu liežuviu rašalus mano
zzz
darius jurevičius šiąnakt atėjo
žiurėj į mane paslaptingu žvilgsniu
galvoju
tuoj spirs
neįspyrė
nuėjo linksmas-liūdnas toliau
jausdamas gyvates per atstumą
svaidydamas į rotušę akmenis
jo keliai tiesėsi tik priešais jį
aš gulėjau lovoj sapnuodamas
man traukinys nuvažiavo ir stogas
atvažiavo kitas
sustojo
išlipo iš jo darius jurevičius
persikrikštyjo
pasaulis žinojo jį kaip sviestu teptą DJ
už pijoko neištekėjusį girtą
ražienose voliotis aptingusį
bet už tai parazitiškai tvirtą
ir švarų
ir staugiantį naktį eilėm
tramvajaus stotelėj
ir tarp medzių lentų
piligrimo sustojusio šlapintis
nepaleidžiamo samdomo vyro
žudiko užčiaupt moteriai varžą
sąmoningo tada kai bitlofkę dryžuotą vilkt reikia kūnan
sapnuojančio tada kai aš miegu
nesiliečiančio prie plaukų baltų tarsi gruodas
žinančio tiktai tekstą ir polėkį deivių būry
kai iš ryto pailsęs jo draugas poetas
grįžta namo su dantyse šunim
strazdanotas vaikystės langetas
trenktas į langą birželio nakty
leisdamas plunksnas eilių ir stiklinių
dariaus jurevičiaus parašytų
nuskintų baltuojant birželio rugienoms
piemenukų mišioms išeinant už vyro
mergos
pramonės rajone taukuoto betaukėm alyvom
partizaniškais kirmiais
kirmelėmis
žaidžiančiomis krepšinį kai popiežius miršta
žįstančiam narvą auksinį iš vidaus ir iš išorės
žvilgsniu prilimpančiu prie tešmenio karvės šventos
prakeikdamas karvę ir melždamas ją o ne gerbdamas
kažin ar peruko spalva išduoda krūtine majakišką
majakovskišką butelį pirkęs tąvakar
kai link uosto ėjai siūbuodamas baisiai
kai kalbėjai balsu ir varnų būriai tavęs klausė rugsėjyj
visą tave pažinau nuo pradžios tavo pramonės
galo
visą lig šiąnakt antros valandos
kai spardėme vyrą birutės
man traukinys nuvažiavo
zzz
pūstažandi mažyli
liežuviu liečiantis sparkliuotas pabaisas
nesustojantis sukučio glėbyje
ir raganėlės tarpuvartėje
pabusk šį rytą po transo
iškratyk banką
ir vartus uždaryk kirmelėms
gviešiančioms duoną tavo ir obuolius
tebūnie tavo akys pritrenkiančios ir eilės!
2005