Skaidrius Kandratavičius (g. 1973) – poetas, teologijos magistras, kunigaujantis pamokslininkas ir rašinėtojas. 1991 m. baigė Dainavos vidurinę mokyklą Alytuje, tapo XXI jaunųjų filologų konkurso laureatu. 1992–1996 m. ieškojo pašaukimo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje ir Jėzuitų Ordine. 1998 m.. baigė Katalikų teologijos fakultetą Vytauto Didžiojo universitete, 2000 m. apsigynė pastoralinės teologijos licenciato laipsnį. 2002 m. pašventintas Katalikų Bažnyčios kunigu. Nuo 2005 m. Paberžės parapijos klebonas. Kaip poetas debiutavo 1995 m. dzūkų kūrybos almanache „Tėkmė“. Nuo 1999 m. priklauso Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio” draugijai, bendradarbiauja almanachuose. Be filosofijos ir teologijos gilinasi į semiotiką ir socialinę analizę, bioetiką ir logoterapiją. 2004 m. išleido 15 metų kūrybinio darbo vaisių, pasak literatūrologų bei kritikų, analogų lietuvių literatūros istorijoje neturinčią  intelektualiosios poezijos knygą „Metareligija“. 2007 m. apdovanotas VU FF Jaunimo literatūros premija. Kartu su kompozitoriumi ir multiinstrumentalistu Ramūnu jaru išleido tekstų knygą su kompaktine plokštele „((De)generuotos NRG) Sangriuva“ (2007). S. Kandratavičius rašo ir kalba aliteraciniais garsaraščiais, primenančiais demoniškas greitakalbes. Jo tekstai įtraukia skatytoją i neaiškius kalbinius, garsinius, religinius ir intelektualinius eksperimentus, į ekvilibristiką, balansavimą tarp prasmės ir beprasmybės. Autorius pasiūlo radikalų elgesio su tekstu modelį – žodžių srautą, tarpusavyje susietą sąskambiais ir kitokiais asociatyviniais ryšiais. Tai atsakas į drastišką kalbos, kultūros prasminių struktūrų, meninių išraiškos formų devalvaciją, kuri pasireiškia komercializuotoje, taikomojoje, reklamos, verslo, viešųjų ryšių ir kičinės pseudopolitikos kalbinėse kultūrose. „S. Kandratavičiaus poezija labai dažnai atrodo kaip žaidimas. Nė vieno šiuolaikinio autoriaus kūriniuose nerasi tokio žodžių skambesio ir žaismo. Kartais atrodo, jog Skaidrius pasiima dabartinės lietuvių kalbos žodyną ir lizdine tvarka „padaro“ eilėraštį (Vaiva Kuodytė).