Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953) – prozininkas, scenaristas. 1976 m. Vilniaus universitete baigė istorijos studijas. Dirbo Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje, dėstė Dailės institute marksizmo katedroje. Debiutavo apsakymų rinkiniu „Pasaulis be ribų“ (1977). Vėliau išleido apsakymų rinkinį „Įvairių laikų istorijos“ (1982), romanus „Žalčio žvilgsnis“ (1981), „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ (1–2, 1985). 1986 m. pasitraukė iš Lietuvos. Po emigracijos Lietuvoje buvo tapęs nepageidaujamu rašytoju.  Daug metų dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje. 2004 m., uždarius šią stotį, išvyko gyventi į JAV. Pastaruoju metu pirmenybę teikia ne literatūrai, o foto menui (žr. www.kondrotas.com). 2004 m. LRS leidykla išleido S. T. Kondroto prozos rinktinę „Meilė pagal Juozapą“, kurioje yra ir naujų autoriaus tekstų. S. T. Kondroto meninis pasaulis paklūsta ne įprastiems tikrovės suvokimo dėsniams, o ribų nežinančiai vaizduotės laisvei. Istorinis laikas pasirodo vos keliomis detalėmis, jo abstrahuotame pasaulėvaizdyje veikiantys žmonės panašūs į mitinius personažus, kurie įkūnija tam tikrą aistrą ar idėją. Vaizduodamas personažų likimus ir moralinius kazusus, S. T. Kondrotas naudoja biblinius simbolius, siužetus, istorijos, mitologijos motyvus. Romanuose be pagrindinės fabulos vystoma daugybė kitų siužetinių linijų. Tekstas konstruojamas kaip nenutrūkstantis įvairialypis dialogas, į kurį kartais įpinama detektyvinė intriga, filosofiniai apmąstymai ir nerimuotai poezijai artimi pasažai. Pasaulis atrodo nerealus kaip sapnas, tačiau keistai baisus dėl aiškiai apčiuopiamo tikrumo. „S. T. Kondrotas yra bene barokiškiausias lietuvių rašytojas. Žaisminga, neafektuota retorika, daugiaprasmės metaforos, ironija, krikščioniškų ir pagoniškų mitų, simbolių, įvaizdžių sintezė, archaiški, magiški užkalbėjimai, tanki, sutirštinta kalba ir stenografinė kalba, šaltas racionalaus ir iracionalaus žmogaus psichologijos skerspjūvis ir mistikos, pasakų – „šulinių dugne radusios laimę našlaitės“ – pasaulis. Magiškojo arba mitinio realizmo pasaulis“ (Vygandas Šiukščius).