Tautvyda Marcinkevičiūtė (g. 1955) – poetė, vertėja. 1979 m. Vilniaus universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas. Dešimt metų dirbo gide Kauno kelionių ir ekskursijų biure. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Gyvybės graužatis“ (1984), už kurį buvo apdovanota.Z. Gėlės vardo premija. Vėliau išleido poezijos knygas „Tauridė“ (1990), „Medalionas“ (1992), „Miegantis vaikas“ (1994), „Ist endo ledi ir kiti eilėraščiai“ (1995), „Pašto ženklas Sverige“ (1997, kartu su savo vyru G. Patacku), „Juodasis asfalto veidrodis“ (1998), „Gatvės muzikantas“ (2001), „Dėkoju už alyvas“ (2005). 1999 m. „Poezijos pavasario“ metu apdovanota žurnalo „Moteris“ prizu. 2001 m. tapo „Vieno Lito“ premijos laureate už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“. T. Marcinkevičiūtė – urbanistinės kultūros suformuota poetė, kurios eilėraščiams būdinga ironija, paradoksas, bravūra, aliuzijos į pasaulinę istoriją, mitologiją, literatūrą. „Tautvyda be apsimetinėjimų renkasi graikiškąjį modelį ir mėgina sutvarkyti savo tekstus pagal jau antikos laikais sukurtas taisykles. Laikydamasi preciziškumo klumpa. Neįmanoma nesuklupti gyvenime, kuris nepasiduoda logikai. Bet sukandus dantis įsitverti principų ir padaryti išvadas – elgiausi teisingai – galima“ (Erika Drungytė).