***
Stoviu lyg atoslūgis prie vartų,
Vakaro drugių ramybės nutviekstas.

Tylios kaip kolonos plaukia moterys
Ir nusivelka tamsoj šešėlį. –

Perplauktos medaus ir kraujo upės,
Praviros laukimui erdvios arkos.

Beldžiasi į viršų rausvas paukštis,
Paskutinįsyk uždaro skliautą. –

Laikas jau guldyti jaukią dieną,
Pasiimt jos išminti ir skoni. –

Ir guluos į atilsį, sakydamas:
Argi tai ne išsipildymas?
Argi tai ne išsipildymas?..

1967. XII. 13.

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.

 

***
Užkrito kekėmis žvaigždžių ūkai. –
Kelintą kartą amžinybė plečias?
Kasdien sunkiau priklaupusiems ant kelių
Laikyti skliautą horizonto medžiams.

Tai sandarus dabar tėvų dangus –
Plieninė kupolo skarda, kad, rodos,
Neatdarys aštri akis nei paukštis,
Nei debesynuos pakylėtos godos.

Prie gomurio prikepusia pluta
Apsidengė ištroškę Babilono pievos.
Ten pats sau meldžias, išmestas iš amžių,
Ironijos apsėstas keleriopas dievas.

1968. VIII. 16

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.

 

REGĖJIMAS

Atplaukia
pėdai geltona rugiena
ir sau ligi kelių lenkiasi.
Ražienų šviesoj
išblėsta jų akys.–
Naktis kaip pamotė išgina
naktį...

Įbridom į stovinčias valandas
esame! –
Kaip džiaugsmo kąsnis
sustingsta lūpose:
laukai, užkerėti Grįžulo
šauksmo,
balti pasauliai, palaidoti
pasakoj.

1967. XII. 3

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.

 

AMŽINYBĖS ĮSPŪDIS

Aš pakirdau –
pasauliu sliuogia seniai,
vaikai papievy supa pienių galvas,
o ant lieknų ir plačiašakių medžių
trisdešimtmetės noksta
moterys.

Jos kantriai siekia
uždraustojo vaismedžio,
kurio viršūnėj karo
ašara...

1969. IV. 5

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.

 

ŠEIMOS RELIKVIJOS

Perkūno kulkomis
įsmigęs molžemin,
trūnija tėvo priešmirtinis keiksmas.
Gal jau nė karto
mes, jo kartūs sūnūs,
jo užleistais dirvonais
nepraeisime.

Į kitą šviesą
prasikirtom eketę.
O ko netekom –
žvaigždei težinotina.–
Nusėda plėnys,
ir iš tolo laimina
ligi juosmens smiltin įaugus
motina.

1968. I. 7

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.

 

IŠĖJIMO NOVELĖ

Uždusęs vijos akmeninis miestas,
prie sienų kaustė
sausas gatvių klyksmas.
Bet aš sutraiškiau dulkiną grandinę
ir išriedėjau
iš užburto rato.

Po kojom suošė
žadėta žemė –
tas kelias bėgo per plačias valdas,
kur nuo kalvų pasikelia ramybė,
o akys prisipildo nuostabos:

O kaip lėtai
siūbuoja liepos saulė,
kaip tingiai vėjas praslenka kakta,
ir tolimas keleivis
lyg iš biblijos
plasnoja padūmavusiais kaitroj skliautais.

Mergaitėms taškantis
po žalią kūdrą,
lašai sustingę laikosi ore,
o juokas metais aidi nenutrūkdamas,
pakol atsitrenkia –
į atdarus vartus.

Lėtai ir aš
neriuosi į akiratį –
ir, keldamas baikščias rankas į medį,
kažko dar laukiu, netikėdamas,
kad akmeninės miesto sienos
daugiau nebeužgrius...

1968. II. 24

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.

 

VALSTIEČIO MIRTIS

Ranka į ranką klesteli be aido,
ir atsiknoja skobnyje plati lenta.–
Jei ir parlėks dabar genys kalėjas,
ką beiškals iš gulinčio kamieno?

Nebesuspės galbūt ir baltas muzikantas,
per vestuves išgrojęs tavo sūnus.
Nes jau, užtvenkę slenkstį ir seklyčią,
kelionėn šaukia kito vario triūbos.

Jos pūs pavieškeliais į pienių galvas,
kol gerklės užsikimš jų pienpūkiais lig soties.
Įskris tada tuščion trobon kregždė jauniklė
ir lizdą ims dėliot iš atminties.

1969. II. 13

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.

 

IŠSISKYRIMAS

Neišsineši savo balso,
Pati savęs nepakartosi.
Visam buvimui romūs alsūs
Ties šia akimirka sustosim.–

Antai tyla lyg drobė driekias,
Šventosios upės vandens tykšta.
Manęs lyg duonos atsiriekus,
Išliksi amžinai pirmykštė –

Brasta, kurią tik aš žinosiu,
Lanka, kur tvenksis šviežias pienas.
Šviesa iš tūkstančio dienovidžių
Lyg dulkės tūps tau ant blakstienų.

Kartokim: Mums nereikia laiko!
Kartokim, kai mus riš tik vėjas –
Žalsva dauba mus amžiams laiko,
Mes ją kaip akmens prastovėjom.

1967. VII. 26

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.

 

PASTORALĖ

Padangės laukymėj pleveno
Pirma mergautinė suknia.
Vabzdžių šeimyna sočiai ganė
Tave ir būsimą mane.

Kai karčios priesaikos išskynė
Trečias rūtas iš paširdžių,
Basi įbridę smėlin, mynėm
Verksmingai dūzgiančius žodžius.

Bet atsilaksčius ėmė liautis
Gelsva nesantaikos angis.
O iš trikampio pirkios skliauto
Suspindo aitvaro akis.

1968. VIII. 20

 

Masionis, Antanas. Vardan dienovidžio: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970.