Nijolė Miliauskaitė (1950–2002) – poetė, 2000 m. Nacionalinės premijos laureatė, pirmoji moteris, apdovanota Jotvingių premija. Garsaus poeto Vytauto P. Bložės žmona. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo Centriniame archyve, Knygų rūmuose, laikraščių redakcijose. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Uršulės S. portretas“ (1985 m.). 1995 m. Lietuvos rašytojų sąjunga N. Miliauskaitės rinkinį  „Uždraustas įeiti kambarys“ išrinko geriausia metų knyga. 1999 m. poetė apdovanota Jotvingių premija. Už rinktinę su nauju eilėraščių rinkiniu „Sielos labirintas“ (1999 m.) jai 2000 m. paskirta Nacionalinė premija. N. Miliauskaitės eilėraštis – dažniausiai lakoniškas pasakojimas (kartais beveik vien iš daiktavardžių), kuriame daiktai, žmonių portretai, peizažo štrichai, erdvės detalės turėtų vesti į namus – negrįžtamai prarastus, atkuriamus tik sapnuose ir vaikystės prisiminimuose. Juose atgyja beveik pasakiška, tačiau labai konkreti, tapybiška namų erdvė – kambarys, siuvanti moteris, smulkiausia to siuvimo detalė. Skaudi asmeninė patirtis nedeklaruojama, atsiveria kalbantis su daiktu, augalu, savo „vaikystės atspindžiu“. Eilėraštyje kuriama situacija, kurioje skleidžiasi moters savivoka. Paskutiniųjų gyvenimo metų N. Miliauskaitės poezijoje dominavo rytietiškas minimalizmas. „Miliauskaitės poetinė jausena yra dvilypė: tyli (įsiklausanti, įsižiūrinti, prisiliečianti) ir stipri (trokštanti, siekianti, įsikertanti, įsikimbanti). Besimainantys sielos pavidalai, kintantis širdies ritmas – raštas, perrašomas, užrašomas. Perskaitymo, įskaitymo pastanga (kaip ir įsiklausymo, įžiūrėjimo) yra sielos kultūros judesys, pačios kultūros įvairiais būdais bei pavidalais ir fiksuotas“ (Viktorija Daujotytė).