stuburėjimas
| turiu turiu turiu turiu turiu turiu turiu turiu turiu |
stuburą – kai neatpažįstamoj aplinkoj esu stoikas stuburą – kai prarijęs gyvatę stuburą – kai guliu ant kelio skiriamosios juostos stuburą – kai tėvo paltu žiemoju medyje stuburą – kai atsirėmęs į amžinybės riboženklį atsisukęs veidu į saulės tešmenį stuburą – kai palatoje vaikštau basas stuburą – kai šamanas juo šauna į voverę stuburą – kai apsikabinęs trol. stotelės stulpą be grafiko stuburą – kai vidurnakčiais Tlasolteotlai aukoju prakaitą |
| mano mano mano mano mano mano turiu |
stuburas – stuburas – stuburas – stuburas – stuburas – stuburas – stuburą – |
kopėčios į skruzdėlyno kuorą nagu pertrauktas plaukas katastrofų lamanšas jungiantis tėvą ir motiną riedulių traiškymo volas tempiamas ruonių tolyn nuo kranto iprito kapsulė praryta jūros jis tik raktų pakabukas nuo vienatvės morgo sieros sulfido stulpas vandenyno duburyje aplink kurį lavos šviesoj šoka apsvaigę moliuskai srutom laistomoj vaikystės pievoj kai su broliu įsikabinę į atlapus krėtėme šviesulius prietemoj rugpjūty juos užkasėm pavyko manęs nesimatė toks atvejis |
2004 05 21
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
veidas veidas veidas
veidas yra fonas – miesto ritualinių kaukių porėmis – veidas yra
veidas kiek jis plečiasi man patinka kai plečiasi lyg plėstųsi saulė
veidas nieko nesako kalba tik burnos Munchas – veidas tik šauksmo
siluetas – šauksmui jis nereikalingas nebent tik kaip aidas
veidas miršta paskutinis (užmiršiu nagus ir plaukus) – jis anga į
rudenį kai apykaklės rėmuose nešiojamas gatvių
veidus per daug gerai matė Cezanne'as – drobėj palikdavęs baltą
dėmės poligoną –
veidas yra nervai raumenys akys trūkčiojimai – vaizdų gūžta su
pempėmis užpiltos vandeniu
veidas labiau nusikaltimo įrodymas nei advokatas – veidas –
išmaldos vėliavnešys
mūšio laukui veidai reikalingi kad atpažintų kūnus
kad atpažintum baimę vidury miško toli nuo gyvenviečių – kurių
veidai nesiskiria nuo gyvačių –
suakmenėję veidai – kurie skyla į nesuskaičiuojamų antakių
skeveldras
nori apsidurninti – klausk savęs: „koks mano veidas?“ ir bėk prie
televizoriaus
man patinka veidai kai jie angliakasių – kai jie išėję į šachtas – kai
grįžta iš šachtų
ant veidų parnešdami savo moterims kalnus – palieka juos ant
krūtų ir lūpų - - - - - - - - -
veidas yra šachta kuri užgriūna – arba lieka tuščia ertmė – gatvių
drėgmei šikšnosparnių tamsai
veidai prakalba kai sprogsta susikaupusios metano dujos …
2003 10 11
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
devyni mėnesiai ugnim lakstantys
| dukrai Ūlai |
plėšk mažom rankom
brinkusiom smūgiuose į moters pilvą – vaike –
mėsos minkštimą nuo paukščio šlaunies fakelo
kuris uždega žaibą
palik kaulus – kaulus man kaulų čiulpus – vaike –
tiek ten traškesio jų triumuose
kai gabenamas kraujo žvyras į pelkes tirta ir tinsta
(kai liūto zodiako kaily žarija –
rugpjūčio kosmoso baltymas ištesi akmenį)
griebk aguoninės bandelės minkštimą – vaike
nežiūrėk į trupinius
palik man trupinius rupumą ir užstalę –
ten akys man pasiklysta – į tamsą slysta –
trupinių nesuvarysi į kepalą –
tai tik masalas žuviai – vaike –
kurios stuburas perpjauną tiltą
(nekreipk dėmesio kai lūpų varstotu
spaudžiamas aguonos grūdas virsta į slibino akį)
imk adatą – vaike – siūlas kad tvirtas
nerk giją prieš giją – negreit taip išyra –
kad derėtų akys prie švarko – švarkas prie diržo
sagtelė prie odos šilko – vaike
man palik paviršių skyles – akies dygsniui
žvilgsnis pats susimedžioja adatą
ant stalo viską palik - - - - - - - - - - - - - - - -
žirnių putros tuščią dubenį
tik perbraukt tik smilium tik glazūros paviršium
per tauką – koks sluoksnis nuo nedegto molio?
ką girdėjai įsčių tranšėjų migyje ?
taip – ir aš dabar jau prisiminiau –
motinos pienas gražiai patiektas - - - - - - - -
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
ekspresionisto ritualas
| Alfredui Lichtensteinui |
| paryčiais sočiai prirydavo žalių abrikosų gulėdamas apleistam mėlynam elevatoriuj iki siestos pirštų cigariles („el greco“) rūkydavo žvilgsniu maitodavo dangų (ilgesio jausmo neatsikratydavo) vakare prigerdavo (užkąsdamas kumščiu su visais kauliukais) iki sąmonės netekimo ryte – ritualas iš naujo kad vakardie atsiimtų – išspjaut šauksmo burnos raudoną prinokusį ežerą – |
|
| ten ratu įsibridę vaikai nudegusiom kojom lig kaulų vytelių (pats tas sielų bučiams pinti) su duonriekiais rankose pušų žievės laivelius leido |
|
– o kūnas nubusdavo nuo vidurių raikymo
rankos rašikliu bežaidžiančiu „žemę“
2003 08 18
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
orumas po paparčiu
o paršelis raudonas kmynais ištrintas imbieru kalendrom
bazilikais česnakais ugnim ugnim ir ugnim ir moterim –
visko verta šypsena – ugnies ištempta – svilinant
visi dvylika sėda prie stalo:
1. kaimynas baigęs filosofiją marksizmą geriau išmanantis
nei moteris 2. šiltnamių vedėja 3. valkatų vadybininkė 4. žvejys
5. moteris kibiro skersmens akiniais 6. susuktas kilimas
7. garažo raktai 8. žalio stiklo butelis 9. užkandis
10. neoninis rožinis „kaip gyveni“ 11. bučiniai – pasmeigiu juos
šakute ir prispaudęs koja nugremžiu ant švytinčio parketo
12. peilis – tas kuris išduoda
visi kaip vienas… visi dvylika…
viskas vyksta tvarkingai… teisingai… vyksta
nesvarumas… bedantis virbą išilgai kūno nuo viršugalvio iki kirkšnių…
stangrėji kaip kaitroj sukamas bankuchinas – Babelio bokštas iš Bruegelio
čirški kaip ant iešmo tas besišypsantis
žiūrintis nuo stalo į tankiai varstomas duris į besirenkančius
išeinančius ir amžiams išėjusius kažkur matytus kažką
veblenančius šešėlius dėmes dėmeles išskydusias erdvėje
slenkančias pro geltonos staktos triumfo arką – sterilią Europės pažastį
„kaip gyveni“ – bučiniai – pasmeigiu juos šakute ir prispaudęs koja
nugremžiu ant švytinčio parketo
viskas vyksta tvarkingai… teisingai… vyksta
laikrodžiai žiūri į akis – ten tamsu – pasmeigiu juos šakute
– laikas nenusigremžia
išsaugojau orumą garbę šiek tiek oro plaučiuose
mane jau riša prie kėdės raudona šokdyne
nustumia su visa kėde į kampą po nukarusiais kambarinio
paparčio lapais –
gamta visų namai –
visi dvylika šoka ratelį – ratelis prakąsto obuolio formos
apžiojęs tos gumos galą šypsausi – priverstas šypsotis –
„kaip gyveni“ – noriu bučiuotis
viskas vyksta tvarkingai… teisingai… vyksta
tartum būtum nutrintas nuo stalo paviršiaus
2004 02 26
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
didžiojo tratiko* kalbėjimai į tuštumą
| I. I. I. lanku iššaudžiau varlių vadą – varlės oda – troleibusuos žvilgsniu nurengiu moterį – moterų išlinkiai karščio plevenimas – alpiniste tu panke idiote ant kryžmos – alpiniste tu panke idiote ant kryžmos – koks jų reikalas – gelbėjau mokančius plaukti – trokštu moliu išsirauti barzdą – vidur ežero valty paėmiau moterį iš nugaros – nuožmus žvaigždžių pavydas – atiduodu kūną taukinėms lempoms – II. II. II. II. vietoj „a“ rašiau „z“ – vietoj „ai“ parašiau „ap“ – suskaičiavau pirštus – vienu pasirodė per daug – 9 narcizai dešimtas paranoja – 32 erškėčiai trisdešimt trečias kristus – dvi europos trečia amerika – prie grindų prikaliau aukštakulnius dabar mergina labai juda: „o kokia vienatvė!“ – viskas nupirkta kaip ir parašyta – aš tik bastaus III. III. III. III. III. skaičiuoju konfiskuotus katekizmus – o mano viršininke – preparuoju vienatvės monolitą – išduodu mirusiems pažymas su visom mirčių aplinkybėm – ištremtiems nurodau jų kaulų geografines platumas – numeruoju sielas pašaunu į dėžių amžinybes – pirštais piešiu peizažus dulkėse – atiduodu plaukus šviesai – |
šliaužk per mane alsuok į mane grožėkis apsalk kokie raibuliai kodėl kariavai dabar jau tylėk ropok žeme perauk mane mylėk mane kirsk mane kilk per mane grįžk atgal kils aptvarai tylėk mane žydėk už mane o tai tau sprogdink savim šok su manim mokėk kepenim uždek akim nušaunu tave Franzai K. pasislink Franzai K. pridek eik pirma manęs pasiimk ilsėkis ilsk pasigrožėk išsinerk per mane nerk |
* Didysis tratikas – nauja mutacinė paukščių rūšis (galinti turėti palikuonių); keli šie paukščiai
2002 m. rudens žiedavimo sezoną buvo pakliuvę į tinklus Ventės rage. Kojos turi po penkis pirštus, kiekvieną metų laiką keičia plunksnų atspalvį.
2006 04 25
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
praėjūno egzaltuota impresija
geriu ir gėriuosi – mes visi geriame – kriauklių kiaukutų prigimčiai
svetimas susikalbėjimas - - - - - - visada be išrišimo…
turim begales žalingų įpročių:
artumo ilgesys – 48 cigaretės per parą (tiek para turi pusvalandžių) –
pažadas praleisti vakarą šeimyninėj aplinkoj – 150×4 gramų degtinės
komunikabilumo…
mečiau kalbėt – mečiau nuorūką į peleninės ežerą – iš kurio
išžingsniuoja pajuodę vaikai –
mečiau gyvenimo (esu nemažai jo pametęs) priešnuodžius
geriu nešeimyninėj aplinkoj – ruduo nuogas striptizo šokėjas žiemos
mergvakaryje – maigau jį rankomis lyg plastiliną
geriam iš knaipių – troleibusų gertuvių – iš ten kur esama nieko –
tik „vietos“ (kėdėmis jų nieks nevadina) –
tik virpančių odinių atlošų kuopos – tik kūnai savo vietose
iš Tiepolo Goya'os piešinių ir graviūrų – tąsūs lyg stingstantis lakas –
tylintys iki spengimo – iki skerdžiančios vienatvės
viskas suslėgta hrabališku presu į karabito tabletę – kuri vis kaista
užkišta už žando
viskas apgaulė – kaip įpakavimo įsčios – kaip suktas teniso
kamuoliuko padavimas – sąmoningai neatmušu – nors galėčiau
turėčiau …
teniso rakete berniukui skėliau nosį per šachmatų treniruotę – čia iš
vaikystės…
dabar taip reik daryt su labai poetais – dirbančiais savo reklamos
agentais vadybininkais
(knaipėje lakstydami nuo stalo prie stalo) – besitaikančiais į literatūros
vadovėlį:
„aš jau turiu savo balsą subrendau“ „aš noriu būt tavo mokytojas“
„išverstas į tris užsienius“ (čia ne apie akis ar vidurius)…
velniškas suvaikėjimas (nors norėčiau rašyti – vaikystė) žaidžiant
klases –
iškastruotą romantizmą
grožis yra užkaboriuose – vaizde: krūmuos gimdanti baikšti stirna –
užkulisiuos aktorius
įsikandęs nosinę prieš išėjimą – pirštus suleidęs į grimerę
geriu ir gėriuosi – mes visi geriame – kriauklių kiaukutų prigimčiai
svetimas susikalbėjimas
vieni kitiems reikalingi: kaip meilikautojai („tu gerai rašai aš gerai
rašau“
„tu man cia – as tau cia mes abudu paslapcia“) – kaip principų
aktoriai –
kaip pasigyrimai – kažko neturėtojai – kaip nevykę scenarijai
knaipė skendi dūmų želatinoje – kūrybiniuose pasiūlymuose –
kremzlėjančiose sielose tulžies vandenynuose
po saule viskas įmanoma – net saulės užtemimas
nėra nieko šlykščiau už diplomatiškus pasiūlymus visa tai pakęsti…
2003 10 23
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
lašnojimas
| ir iš kur šitoks šaltis toks šaltis kad atima ranką“ Sigitas Parulskis |
iš lapkričio gruodžio sausio vasario
iš kovo balandžio gegužės birželio
iš liepos rugpjūčio rugsėjo iš spalio
iš simono zebediejaus sūnaus jokūbo andriejaus
iš jono pilypo iš tomo ir baltramiejaus
iš mato alfiejaus sūnaus jokūbo
iš antrojo simono tado iš judo
iš vofkos dainiaus iš striuko mauko iš dariaus
iš gyčio arūno alvydo iš mariaus
iš gintaro beno antano iš ruporo papo
iš alksnio slyvos agrasto serbento buko
iš sausmedžio skroblo prašvilpto bambuko
iš sakuros fakelo maumedžio kuodo
iš uosio kedro iš ąžuolo juodo
iš voro rupūžės ožio tritono varano
iš ruonio elnio iš povo
gal dar fazano
iš peslio oželio perkūno tratiko didžiojo einio
iš suopio kolibrio grifo balandžio urvinio
iš pyzduko ulduko gegutės iš juodojo gandro
iš tarkos cemento maišyklės iš rūko
iš šulinio nieko raumens iš vaginos pūko
iš bambos triumo šaldiklio iš peilio
iš mano tavo tylos iš brolio iš brailio
iš patalo balto žiedo visatos aklos iš dūmo
iš saulės žvaigždžių iš absoliučiojo nulio
iš šventojo užribio juodųjų skylių iš purvo
iš karpio kepto iš silkės su grybais svogūnais su morkom
iš vyno šieno virtinių sūrių baravykų iš duonos
iš staltiesės laikrodžio pupų daigintų grūdų iš burtų
iš pulkės chereso absento viskio degtinės iš romo
iš agavų iš rugio iš miežio iš bulvių
iš plaučių stuburo šauksmo iš juoko
iš mordvių moravų anglų iš tuvių
iš indų eskimų graikų actekų maorių
iš latvių vokiečių estų talibų japonų
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
amerikonų amerikonų amber ikonų
iš dujų viryklės ugnies ugnikalnio kauksmo
iš krosnies žarijų burnos žaizdro atomo
iš karo kirvio kuro iš maro iš meilės chaoso
iš laužimo sprogimo tynimo iš pamišimo
iš gaisro iš gaisro iš gaisro būvimo
ir iš kur šitoks karštis
toks karštis jog lydosi laikas
iš lapkričio gruodžio - - - - - - - - - - - - - -
2005 12 05 – 2006 05 09
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
11 epizodų iš apklausos proto kuolo
| Dabar tokie laikai, kai pokalbis apie medžius yra beveik nusikaltimas, nes jame nutylimos žudynės! Bertold Brechtas |
1.
– jūs katastrofistas?
– ne.
– jūs katastrofiškai tylite...
– taip. kaip raketinis kuras.
2.
– kuo esate sirgęs?
– nelabai. šiaip domiuosi raketomis.
– jūs sergate?
– nenoriu atsiskleisti kaip asmenybė.
– ar jūs pagydomas?
– nebūtinai.
3.
– kas jūs ant tikėjimo?
– netikęs.
– kas lieka suvalgius riestainį?
– likimas.
4.
– „už 10 litų parduodamas sargo namelis Saulėlydžio
gatvėje.“ gal galite ką nors pasakyti?
– aš davęs tylėjimo įžadus. niekada nedirbau
teatre scenos darbininku.
– ar kada jutote, kokia ramybė ežere ant liepto galo?!
– ramybė – liepto galas.
5.
– kodėl susprogdinote tiltą?
– būtinai užsirūkyčiau...
– kur paprastai sustoja traukiniai?
– tikrinate intelektą? žinoma, kad prie tiltų.
6.
– koks jūsų santykis su makabrybe?
– kaip žydinčio aguonų lauko su miesčionišku gyvenimo
būdu... reikalauju avokado vaisių ir advokato.
tik ne to, kuris buvo praeitą kartą.
– kodėl?
– kodėl jis dvokė, klausiate?
– ne. klausiau – kodėl mano žmona pusryčiams suvalgo
aštuonis minkštai virtus kiaušinius? tarp kitko, kiek ... jūs...
– šaldytuve miegoti nepatogu. jūs gi tai žinote. baisiai
knarkia negrai... paprastai taip sakoma...
7.
– jūs feministas?
– mano giliu įsitikinimu – seksas yra nuo žodžio sektis.
– man regis jūs tikrai netikintis... koks dvyliktas dievo įsakymas?
– užmiršk. aštuonioliktas – pasistatyk klizmą. trisdešimt ketvirtas ir
šimtas antras – užsimauk kelnes ir gerk ramunėlių arbatą.
aš nieko nematau... kodėl jūs toks agresyvus... reikalauju atiduoti
akinius nuo saulės...
8.
– galbūt jūs pranašas? antropomorfinis?
– taip. esu didysis tratikas. toks paukštis, nors gali
pasiversti ir trotilu. prie tiltų mėgsta uosti ramunių,
medetkų, čiobrelių, šalavijų, aguonų, lubinų, guolių,
žibučių, tepalų bei vestuvinius žiedus. turi absoliučią klausą.
– pagarba. atsiprašau. atsiprašau.
– rašau. rašau.
9.
– dabar esate literatūriniame vakare?
– taip. guliu pusnyje, aplink mane važiuoja sausakimšas autobusas.
– o Josifas Brodskis sakė…
– man Brodskis nieko nesakė.
10.
– ar autorius miręs?
– man patinka kai autorius pristato ne savo knygą.
11.
– norėčiau dar pasiteirauti. kokio medžio kuolas jūsų galvoje?
– nekorektiška, pone, nekorektiška…
bambuko tyla iškimšta riksmu.
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
papranašavimai
ant miłoszo knygos viršelio
| Išmok nuspėt gaisrą minutė minutėn, paskui padek savo namus, kad pateisintum pranašystę. Czeslaw Miłosz |
sėdžiu prie kavinės stalo: „Mums visiems blogai baigsis…“
tarsteliu ir nusišypsau lyg prapjautas apelsinas
katė užbėgs už akių autobusui
moteriai iš bado valgančiai lūpdažius
be perstojo veidrodžiais sūkuriuos dūmai
jie taps atvira pornografija
varnai krankdami lankstysis lig žemės
vėjai neberas smilgų
vilkai išpjaus ištisus miestus
apvaisins keletą moterų ant La Scalos scenos
kriminalinės kronikos praneš:
„Miesto burmistras išžudė visą administracinį centrą…
žiurkėms barstydamas barbitūratus“
iškirs visą magnolijų alėją ir pastatys elitinės spermos banką
gersite draugų kraują kaip rytinę kavą romiai parūkant
saulė nebetilps į vaikiškas smėlio formas
nebejausite alkio – alkis medžios jus
užaks moterų vaginos
sujautės net šūdmusės flirtuojančios ant tvarto durų
lėktuvai nebekris – dings užkalnėse žydinčių aguonų laukuose
susitraukę į juodąsias dėžes
milžiniški indėnai atvirais pilvais jomis žais kauliukais
iš paskutinės Lakotos erelio plunksnos
kaštonai bombarduos vaikų darželius jau gegužį
guliu po stalu (gulim jau keliese): „Mums visiems blogai baigsis…“
tarsteliu ir juokiuosi atvira gerkle spjaudydamas dantų sėklytes
tėvai vos užgimusius vaikus veš į miestų aikštes
su lentelėmis pakaklėse:
„Palankiom sąlygom keičiamas į dulkių siurblį“
fotografuositės nuodėgulių iečių miškų fonuose
žemė taps plokščia ir atmerks vėžlio akis
iš kurių išsiverš ugnikalniai
Gedimino pilis prasmegs skradžiai – esu tai sapnavęs
paaukota mergina iš tranšėjos pakils švytinčiu geltonu dėžiniu aitvaru
prisikels Kopernikas stos dvikovon su Koperfildu
Kopernikas pasikars ir ilsėsis ramybėje
šventikai lipdami sraigtiniais laiptais į sakyklas
nuolat dings be pėdsakų –
liksit neišteisinti amžinosios meilės nepasveikinti
nepaguosti nesutaikyti žvilgsnio nepaglostytais viršugalviais
pasmerkti dar pabūti šioj pasaulio kapsulėj
be palaiminimo išlošti porceliano unitazą
gaisrininkai kortomis praloš visus vandenis
visą įrangą smėlį raudoną spalvą –
užsiliepsnos ežerai
viltis bus paimta įkaitu –
jis išperkamas tik savo galva
(manai esąs geras derybininkas – galįs pasiūlyti vištų?)
ir išmestas į krantą lyg banginis
pajuodę vaikai šturmuos bankus
ir pijokaus ištisus 2000 metų
šaligatvių plytelės išnykusia kalba veblens
vienintelę frazę: „Are you looking for trouble?“
(dabar dar galima ir išversti: “Ar jūs laukiat traukinio?“)
įsiutę ornitologai tinklais išsmaugs visą žiedavimo stotį –
tobula instaliacija – už ją bus įteikta Šnobelio premija
pranašystės liks tik pranašystėmis –
nebebus kam jų patikrinti
mirties medžioklė su varovais bus
įtraukta į olimpiadinių sporto šakų sąrašą
miškai virs bankų sąskaitomis
tavo – vilkauogių raš(k)ytojau – knygoms leisti
apie nevykusią vaikystę etc.
(jos neatsikratysi kaip rankos paspaudimo –
tai tavo pasas)
dabar apsidairyk aplink – žvilgtelk į save veidrody – esi melsvas dūmas –
vienoj rankoj kruvina gitaros styga – kitoj revolveris – plazda
banknotų vėliavos – mirksi švieselės – apsauginiai kruša kasininkes –
esi persišvampęs pajuodęs esi banke esi jau 2000 metų banke –
tuštumos ertmėse – o šypsena Budos – prisėsk ant juodosios dėžės –
užtūpk – išperėk naikintuvą
2004 11 05 – 12 07
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.
ramybė
juodas švarkas – jo viduje mano kūnas
visas nuogumas ant mėlyno kilimo
iš jo išaugusios žibutės gūžiasi į šilumą –
atmuša norą keltis keisti adresą
– į adresą žinomą visiems registrams
dantys rikiuojasi atsikasti oro po atsisveikinimo bučinio
visos kūno dalys skyrium – paskelbusios nepriklausomybę
suplėšytas žemėlapis veda į užribį
emigrantai vabzdžiai tarakonai
vertikaliai kerta sienas
nepaisydami vienatvės užkardų
nes viskas dabar įmanoma –
mano aš nepasiekiamas net entomologams
gulėdamas taip tykiai gulėdamas atiduodu pagarbą
(kaip jūreivis ant neriančio povandeninio laivo tiltelio):
1. po pamatais po žeme žydintiems iškirstiems sodams
2. luboms ir dangui
3. kaimynams besimylintiems tik savaitgaliais
(švelnios chalatų ekipiruotės)
4. paštetui išvertusiam vidurius jų šaldytuvuose
5. dešimčiai berniukų – dešimčiai budų ant stogo
kurie apžergę antenas prajodo angelus
atsišaudo pernokusiom cukinijom
nes mirtis stipri kaip stipri
nes meilė stipri kaip mirtini nuščiuvimai
nevalingas veido raumens judesys
slidi kaip tik užgimęs gyvulys - - -
- - - - - juodame švarke
pasiruošęs atlaikyti bet kokius slėgio perviršius
nes viskas dabar ramybė –
mano kūną dalinasi besišypsančios žibutės
2006 02 15
Norvilas, Gytis. Skėrių pusryčiai: Eilėraščiai. – Vilnius: LRS leidykla, 2006.