Sara Poisson (tikr. Rasa Čergelienė, g. 1964) – poetė, prozininkė, eseistė, žurnalistė. 1983–1990 m. studijavo Vilniaus universiteto istorijos fakulte ir įgijo žurnalistės kvalifikaciją. Dirbo „Panevėžio balso“ redakcijoje (1988–1992), vėliau, iki 2007-ųjų – dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente. Nuo 2007 m. dirba bendrovėje „Mažeikių nafta“ komunikacijos specialiste. Nuo 2001 m. – Mažeikių literatų klubo narė, nuo 2002 m. – viceprezidentė. Išleido tris eilėraščių rinkinius: „Nelygybė“ (1999), „Kūno išganymas“ (2002), „Pasienis“ (2006). 2005 m. išleido novelių rinkinį „Šmogus“, kuris Metų knygos akcijos metu buvo išrinktas į metų geriausių prozos knygų penketuką. 2007 m. išleido pirmąją esė knygą „Čiupinėjimo malonumas“. Novelių rinkinys „Šmogus“ tapo nemenku literatūros įvykiu, buvo palankiai įvertintas specialistų ir skaitytojų. Jame žaidžiama itin subtiliais žmonių santykių niuansais, nuotaikomis, fizinio pasaulio detalėmis ir jų įspaudais sąmonėje. Registras plečiasi nuo psichologizmo iki magiškojo realizmo ir siurrealizmo. „Čiupinėjimo malonume“ – novelės žanrui artimų esė rinkinyje – vyrauja subtilus psichologizmas, grakščiais paradoksais žavinti ironija ir intelektuali provokacija: pasakotoja gina tai, kas šiaip jau laikoma silpnybėmis, – tinginystę, neracionalumą, teisę išdidžiai ir išraiškingai klysti. „Apie Saros Poisson poeziją jau iš pat pradžių norisi kalbėti palyginimais: perskaitęs tekstą iki galo, iš tiesų jautiesi kaip išlaukęs ilgą pasų kontrolės eilę pasienyje į (post)idėjinę valstybę – driekiasi žodžių virtinės, sudarydamos klampius, tirštus vaizdų, aštrių kampų, daugiaprasmius sakinius, tačiau tai nereiškia, kad, pagaliau kirtęs užkardą, ką nors suprasi. Ši valstybė sukonstruota sąmonės srauto principu, ir – svetimos sąmonės, taigi gana hermetiška. Jai perskaityti reikia tam tikro kodo“ (Neringa Mikalauskienė).