Poetas sąmojingai imituoja kolegų stilistikas, nardo po literatūros renginių ir bohemos užkulisius, ironizuoja klišes ir patetiką, perteikia kultūros žmonių bendrabūvio atmosferą“, - intriguoja knygos (savotiško laikmečio „dokumento“) anotacija. Knyga - toji erdvė, kur Kauno Santakoje apie svarbius dalykus šnekasi Nemunas ir Neris. Tai vieta, kur susitinka keturios stichijos (Vanduo, Oras, Žemė, Ugnis) ir Šlepikas. Iš čia keliaujama į „Santaros-Šviesos“ suvažiavimą Anykščiuose arba į El Paso.

 

 



Giesmė apie Rašytojų sąjungą

 

Dirgėlos gėlės Platelio stalas

Kajoko jokio – tiktai bokalas

Rudoko rudas Baltakio baltas

o Ali Šankai prapuolė balsas

 

Karčiauskas čiauška Šven.Tickas tildo

Strielkūno kūnas nukris nuo tilto

Antano Ana Jonyno Nina

nevalgo nieko tiktai strichniną

 

Šlepikui šlapia Šalteniui šalta

Mušinskas muša kažką nekaltą

Čekuolis Kuolį Rožukas Žuką

tiktai Parulskis – žmonos maišiuką

 

Cieškaitė skaitė Puišytė paišė

o saulė virė o musė maišė

daug buvo košių bet baigės visos

pagauki Ritą paimk už picos

 

papievy ganės Balbieriaus bėris

gerėjo grožis gražėjo gėris

Erlickui gėrės trepsėjos kojom

mums buvo Gailius bet neraudojom

 

Jonausko Jonis Brazdžionio Džionis

Marčėno šienas jaunoms pižonėms

nustok Nastopka! kiek jaunas ūši?

graibyki Graibų bučiuoki Bučį


Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.




Giesmė apie nelaimingą meilę

 

meilė širdį man aplanko lyg ausis dainelė

bimbil bimbil groja kankliai o širdis niūniuoja

bet juoda diena ateina ir mana panelė

slides tepa muilą neša meškeres vynioja

 

stovi žirgas prie jos lango rūtų neištrypęs

o varteliai uždaryti man parodo spyną

ir šaukiuos kaimyno jono kaip koksai iškrypęs

ir žiūriu jo durną kiną ir geriu jo vyną

 

kur tu mano balandėle gal likai nelesus

gal girdi ragely balsą kito jau bachūro

lipa ašaros blakstienom tarsi smilgom rasos

šitaip liūdna tartum šiandien man dantis prakiuro

 

rodos ką tik mudu šokom šokis buvo valsas

grojo altai bei fagotai laikrodis tiksėjo

jis skaičiavo mūsų laiką kaip sakytum balsas

tai trumpai sakyčiau truko lyg pirma rugsėjo

 

kita vertus nieko tokio jonai bėk į tašką

gi visai man čia ne peilis joks man čia ne fiasko

na o tu į vilką spjovus pabučiuosi mešką

na ir čiuožk pasišokėjus kaip kokia drobiazko
 

Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.




Giesmė apie Aidą Marčėną

 

                        „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Anykščiai.

                        Iš natūros.

 

cigaretėje verkia tabakas

cigaretė man lūpose styro

aš tįsau lyg palaukėje takas

ir regiu kūną didelio vyro

 

jis didesnis nei pilkas Puntukas

visoje savo lovoje vienas

tartum vinį prarijęs plaktukas

miega knarkdamas Aidas Marčėnas

 

niekada nemačiau tokio vaizdo

jo man niekas nė karto nerodė

jisai miega tarytumei žaistų

nes jį traukia kaldra bei paklodė

 

gal kas nors kur nors vyksta šią dieną

gal S.Žukas kur paskaitą skaito

tačiau tai nepasiekia Marčėno

nesudrumsčia barzdoto jo veido

 

ir jis miega lyg trenktas petelnės

šitaip moka vaikai bei poetai

o prie lovos jo švarkas bei kelnės

o po lova jo kojinės batai

 

baltas baltas kaip vyšnios viršūnė

juodas juodas lyg slyvos šaknis

jisai miega kaip riešutas šūde

ir iš lovos jo nieks neišknis


Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.



 

Giesmė tokio Dariaus gimtadieniui

 

tokią vieną naktį gūdžią aš sulaukiau ne miegučio

telefoninio skambučio plono kaip lietaus vanduo

o ragely balsas tvirtas klausė ar esu negirtas

nes šeštadienį man skirtas žygis Vilnių išvaduot

 

ši žinia mane ramino Vilnius – miestas Gedimino

ir kol jo nepaskandino nei degtinė nei lietus

kol jo negriebė koks velnias reikia keltis mautis kelnes

kad išsyk net nesibeldęs gaučiau miesto šio raktus

 

o dangus vis lietų liejo pagirios galvoj gulėjo

bet manęs nenugalėjo ta nukvakusi gamta

visada jėgų užtenka kai tik Darius chebrą renka

šiam pasauly viskas menka bet ne ši diena šventa

 

saulė šviečia lietūs laša žąsinas į Vilnių veža

senas hipis žolę peša situacija blaiva

Vilniuje didžiūnai geria užstalėj uždarę Darių

kad nuo marių ligi marių vėl klestėtų Lietuva

 

Dariui marios ligi kelių jisai daug išgerti gali

jeigu priešai pultų šalį jis juos pergertų visus

o po to tarytum paštą jį žmona namo parneštų

kad sandėliuke tarp grąžtų jis miegotų sau šviesus

 

tačiau priešų nesimato labas Dariau! šimtas metų!

jeigu pavargai nuo meno pailsėki ties taure

vėlai gulęs anksti kėlęs meistriškai barzda apžėlęs

tu pabūk rūpintojėlis tėviškės kukliam bare


Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.




Oro prognozė. Rasta tuteišių žemėj.

 

Acejo toks Grigorijus i pranišė man ora,

Jys sakė būs jysai baisūs – pasaulia pabaiga.

A mą skaityt paėzija, a gali būt net pora,

Jei lėtus lyt, tai liūdna būt, aš verkti kajp mirga.

 

Sakiau aš tam Grigorijui ka byški būtu tyše,

Kartojau tą nikarta jam, bit ką jis tau išgyrs.

Sakiau, jei gyrdi lėtu jys, tai tę Šimonis myža,

Sakiau tu nejk arčiau, sunau, ba dą jisai įspyrs.

 

Tada tasai Grigorijus labai jau blatnas tapo,

Pažvelgė jys į dangu jys ir prakalbejo jys,

Pasakė kad užtenka jam giltono kliavo lapo,

Jis, typo, lapais mosikos į kjaturias šalys.

 

Tada tariau Grigorijui: tu dūrnas arba dūrnas,

Tu sėsk ir gerki vodke tu, gi Platelis mokės.

Bet tarė man Grigorijus: matau tos vodkės dūgnas,

A tę nuskendusi žmona, kurios man da reikės.

 

I dūra stūme jys toliau, aš jam sakiau: davaj ka,

Paymka vodka stykline ir eika pas mane.

Bit jys stoveja toks gražūs su triūsikais ir majka,

Nors ymki ir fotografok, ir spausdink „Nemune“.

 

I sake tas Grigorijus, ka oras byški vėsta,

Ka bus rudo, atjos šiaurys i obilis pagels,

I ora toj paėzijoj ni tiek da pribizdės da

Paėtai i grafamanai pri giltonos obels.
 

Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.


 

Buratino rauda

 

aš iš miško bet esu ne vilkas

   ir visai ne kojos mane peni

plaukas mano trumpas protas ilgas

              aš drebu tad primenu lapelį

 

man baisu nes du juodi pieštukai –

   mano broliai iš kitos šakelės –

štai nulūžo nuo pilstuko tuko

   guli vapa nejuda rankelės

 

o parašė juk abu ne vieną knygą

   tartum kitados dirgėlos-broliai

tik staiga gramatika pranyko

   guli gieda tarsi mumij troliai

 

ai durnai kad giminė medinė

   nėr jai kaip įkirst į minkštą vietą

man tai tarsi prievarta vidinė

               taikanti sugraužti mane kietą

 

o kieme nubudo sesės malkos

   jų tai tėvas baisiai daug priskaldė

tik pakirdę dairosi bei žvalgos

 ar kas nors neatneša įkalti

 

nes tada jos prie krūtinės glunda

   skiedrom skverbias kuo arčiau prie kūno

kiekvienoj jų paslėpta pagunda

             kiekvienoj ugnis klastingai tūno

 

man baisu nelyg išvydus genį

   jos sudegs nuo jų trumputės meilės

pūskite į magišką ragelį!

   siųskit jas toliau visais e-mail‘ais!

 

ten kur ošia pušys kvepia viržiai

   kur pieštukai stojas be tablečių

sesės malkos ten visai ne mirčiai

   blyksteltų montekiais kapulečių

 

ir užgrotų dėdė pianinas

   šiepdamas protezą dramblio kaulo

ir medinis šoktų mūs jaunimas

   kurs metus rievėm pirmosiom gaudo

 

ir džiaugsmų oranžinių paketų

   būtų pilnos skrabalų dėžutės

štai tada įeičiau netikėtai

   ir staiga surikčiau garsiai: šūdas!

 

o po to pravirkčiau užu stalo

   nes visi mes ąžuolams prilygom

tai gražiai gražiai mane skaptavo

   kaltais grąžtais stygom špygom


Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.



 

Almanacho sudarytojo murmelė

 

            V.Braziūnui

 

ir šitas š ir šitas š

ir šitas š ir šitas š

 

alio čia sudarytojas braziūnas

greičiau man duokit daug gražių eilių

žinokit esu mažas bet pasiutęs

ne tik kai stoviu bet ir kai guliu

 

ir šitas š ir šitas š

ir šitas š ir šitas š

 

alio alio lengviau sugriūti namui

nei man sulinkti po eilių našta

esu valdžios pasiųstas almanachuj

todėl mana pozicija griežta

 

ir šitas š ir šitas š

ir šitas š ir šitas š

 

alio kas dar nedavęs? neištversiu

keliaukit eilės link manos terbos

o jei neduosit viską pats išversiu

iš ukrainiečių ar kitos kalbos

 

ir šitas š ir šitas š

ir šitas š ir šitas š

 

gavau jau daug bet man dar neatlėgo

vis rodos mano planas subyrės:

lietuviai niekad neturėjo epo

bet aš jau čia ir greit jie jį turės

 

alio alio

ir šitas š

valio

 

Navakas, Kęstutis. Iš gyvenimo garstyčių bei krienų. – Vilnius: LRS leidykla, 2007.