Rolandas Rastauskas

share with Telegram

Rastauskas Treigys Berlynalijos „Berlynalijos“ – tai savotiška R.Rastausko kelionė bičiulio Remigijaus Treigio pėdomis. 2003 m. vykęs kultūrinių mainų projektas „21 diena Berlyne“ įamžintas neįprasto žanro – fotoeseistikos – knyga, kurios intriga – dviejų menų sintezė. Apie šį dviejų menininkų projektą kultūrologas Jurijus Dobriakovas sakė: „Albumas – ne dienoraštis apie kelionę į mažai žinomą miestą. Jame nėra egzotikos, o kažkas daug įdomesnio. Galbūt tai yra pasakojimas apie kone kiekvieną daugiasluoksnį pasaulio didmiestį. Berlynas – puikus objektas tokiems tyrinėjimams. Ši knyga – kaip instrukcija, kaip galima atvažiuoti į miestą ir vaikščiojant po jį pačiam pasiruošti to miesto istorijos ekstraktą. Be laiko ir tikslios topografijos žymių. Skaitydami, vartydami bandykime kiekvienas atrasti savo Berlyną."

Vaikštūnai yra abu „Berlynalijų“ autoriai – 19-ojo amžiaus pabaigos bastūnų palikuonys, „dreifuojantys“ po naująjį Berlyną. Tai keisti personažai; būdami pašaliečiai, jie mato daugiau, nei miesto gyventojai. Galbūt kaip tik todėl, kad yra pašaliečiai, jie gali būti vienu metu įvairiuose laikuose, regėti įvairius miesto istorijos etapus ar matyti jį belaikį kaip scenoje likusią įspūdingą spektaklio dekoraciją (taip Rastauskas kalba apie Treigio fotografijas, teigdamas, kad šis nufotografavo „miesto odą vietoj paties miesto“). Jie primeną tą, atrodo, už patį Berlyną senesnį bibliotekos lankytoją iš Wimo Wenderso „Dangaus virš Berlyno“ – taip pat savotišką „miesto archeologą“, regintį tai, kas buvo daug anksčiau, nei Potsdamo aikštėje išdygo dangoraižių kvartalas, kurio dar nėra Wenderso filme, tačiau į kurį jau galėjo užklysti Berlyną „dekoduoti“ mėginantis Rastauskas.

Buvo sumanyta, kad Treigio fotografijos ir Rastausko tekstai suguls į „fotoeseistinį“ albumą, išleistą Boscho fondo lėšomis. Deja, fondo biuras Klaipėdoje nutraukė savo veiklą anksčiau, nei tai įvyko, prieš tai visgi spėjęs gerokai paįvairinti uostamiesčio kultūros tikrovę. Tad neišleisto albumo turinys liko, kaip tada atrodė, amžinu „work in progress“, neužbaigtu projektu. Jis buvo publikuotas kultūros periodikoje, Treigio fotografijos buvo išleistos atskiro katalogo pavidalu, o Rastauskas savo tekstą skaitė viešai ir galiausiai pavertė tarpdisciplininiu performansu „Berlynalijos“, į kurį įtraukė perkusininką A. Gotesmaną, šokėją G. Laurinavičiūtę ir videomenininkę A. Maknytę.