Gimęs 1896 metais.

       Laukinis liūdnumas ir laimė, kalėjimas amžiuos ir pašėlusi valia, gyvenimo padugnė, piktas kerštas ir pasiryžimo šventumo nekaltybė, požemio klaikumos rauda ir begalinis beprotingas džiaugsmas, – visa gyvenimo disonansų aidija, tur būt, ne mano vieno išpažinties verta.

       Ir jeigu aš esu, tai todel, kad žinau kiekviename pakeleivingame broly ir sesery gyvenančią sielą mano.

       Ir jeigu aš būsiu, tai tik todel, kad mūsų niekas nemiršta.

       Todel aš ir einu į gyvenimą mylėdamas žemę, tą žiaurią, rūsčią, drėgną. Todel ir negailestingai suskaitytos mano dienos man yra palaimos žemė. Ir ištremty iki dugno išsemdamas aš maną dalią, laiminu žemės sultis ir amžinai grįžtančią dainą.

       Iš naujeniosios poezijos antologijos „Vainikai“. Kaunas, 1921 m.

       Kalba autentiška