Antanas Šimkus SEZONAS BAIGTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kai poetui nesimiega...

 

                     Mariui

 

Jis rašė drebančia ranka,

Kad dar

Nesibaigė sezonas pragare

Ir jam

Ar būti, ar prarasti – vis tas pat.

„Nėra, –

Užrašė jis, – tiesos. Ir tai

Tiesa.“

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.

 

 

 

Kaimo Neronas

 

                     Skiriu visiems nedraugams

 

Durniau, jie man pasakė,

Nemoki žaidimo taisyklių.

Jos tokios paprastos, kaip takas,

Kuriuo moterys vaikšto į pirtį.

 

Durniau, jie man pasakė.

Ar būtinai tau reikėjo

Minti savąjį taką,

Kuriuo net moterys neina.

 

Durniau, norėjo dar man pasakyti,

Bet... aš padegiau pirtį.

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Merginai, kuri vakarais

ne itin padorios reputacijos asmenims

užsakinėja eilėraščius

 

Gražiausias eilėraštis merginai turbūt yra visai ne eilėraštis.

Visai ne eilėraštis. Ir ar žinau aš, kas jai gražiausia?

Galbūt ta naktis, naktis ta. Kai sekmadienis kambary ir už lango

Tamsa ir minkštas rūkas.

 

Gražiausius žodžius merginai pasako visai ne poetai. Ir netgi ne vyrai.

Gražiausius žodžius merginai sako sekmadienis kambary, tamsa už lango

Ir minkštas minkštas bučinys. Nors ne man žinot, kas jai gražiausia.

Ne man jos lūpų, akių drėgmė ir visa, apie ką uždrausta netgi rašyti,

Nes gražiausias merginai anaiptol ne eilėraštis.

 

Kas gražiausia merginai, kas jai gražiausia, kas jai...

Nežinau ir žinoti ar noriu kažin ar žinau,

Štai dėl to turbūt sekmadienis kambary, kai tamsa ir tamsa

Ir tamsa už lango. Kai minkštas bučinys, kai rūkas, kai ji...

Tada suprantu, jaučiu tada. – – –

Juk gražiausias merginai yra visai ne eilėraštis.

Turbūt.

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Šiaurės miestelis

 

 

I

 

Čia liko žiemoti tik varnos

Ir pilkšvas rytojaus dangus.

O plentas? Nebuvo čia plento.

Barakai, bokšteliai, lietus,

 

Kareiviai, rūdijančios žvaigždės,

Tvora atskirtos nuo miesto,

Negrabios kirilicos raidės

Teisingai liudijo: Dievo

 

Nėra mums, nėra ir mirties,

Mums duotas įsakymas trauktis,

Nes čia per daug bjaurasties,

Nes čia jau seniai nebe šiaurė.

 

 

II

 

Čia lieka žiemoti ir varnos,

Ir pilkšvas rytojaus dangus.

Per dykvietes driekiasi gatvės,

Namai baigia griaut barakus.

 

Prekyvietės ir kontoros,

Gyventojai, šunys, mašinos,

Reklamos, beviltiškai orios,

Tačiau niekada nesugrįžta

 

Tasai, kurs paliudytų esant

Bent mirtį...

– – –

O šiaurė?

                Nėra jokios šiaurės.

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Girtas dvasios gangsteris (visą gyvenimą

norėjęs tapti kino aktorium) pasakoja

savo svajonių vaidmenį:

 

Sekundės tikslumu sugriūva mano karalystė,

Trys ketvirtinės dūmų. Bliuzas puskiemy kavinės.

Krauju dalinas su tamsa lietus,

Ir, juostai trūkus, amžiams pradingstu:

Juk ne aš pirmas, žuvęs šiame filme,

Kai baigės babkės, kulkos ir benzinas...

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Demonai

 

Mano širdy gyvena viso labo trys dešimtys demonų:

Pirmas atsakingas už degtinę,

Antras viską žino apie moteris,

Trečias išmano taro kortas,

Ketvirtas pažįsta Dievą ir būtent dėl to su juo nebendrauja,

Penktas apsimetinėja, kad viską o viską jau matęs,

Šeštas savo veiklą pradeda ir baigia šeštadieniais,

Septintas visą laiką ilsisi,

Aštuntas sakosi buvęs Marse,

Devintas seka labai daug pasakų, kurios liūdnai baigiasi,

Dešimtas yra dekadentas ir à la Baudclaire‘o bei Poe gerbėjas,

Vienuoliktas gali aplošti Sabonį,

Dvyliktas moka už mano sąskaitą „Suokalbyje“,

Tryliktas man įteikė loterijos bilietą,

Keturioliktas visad mane trukusį įsodina į „Gerosios Vilties“ troleibusą,

Penkioliktas apdovanojo potraukiu į heroiną,

Šešioliktas išmokė daužyti langus,

Septynioliktas dažniausiai apsireiškia Štirlico pavidalu,

Aštuonioliktas leidžia rūkyti ir pūsti dūmus į akis,

Devynioliktas amžinai nieko prieš ir nieko už,

Dvidešimtas, deja, tapo pederastu,

Dvidešimt pirmas nuolat su manimi lošia „akį“,

Dvidešimt antras išrado naujuosius rusus,

Dvidešimt trečias perrašė Naująjį Testamentą timbuktu dialektu,

Dvidešimt ketvirtas privertė mane laipioti stogų pakraščiais,

Dvidešimt penktas kasmet suteikia psichologinę pagalbą,

Dvidešimt šeštas labai primena moterį,

Dvidešimt septintas transliuoja „Nirvaną“ bei „Doorsus“,

Dvidešimt aštuntas nerealiai smūgiuoja kairiąja,

Dvidešimt devintas mėgsta bučiuoti mane sapnuose į nepadorias vietas,

Trisdešimtas kažkodėl itin drovus, nes paskutinis –

Ir vis dėlto, rupūže, ką aš turėčiau veikt vasario mėnesį,

kai jūs nesutelpat?..

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Sezonas baigtas

 

Sezonas baigtas,

Suteneriai išsiveža kekšes,

Raguotus vyrus į lagaminus pakuoja žmonos,

Turistų piniginių tuštuma

Jau liudija, kad vietiniai kapitalistai sotūs.

 

Sezonas baigtas,

Tik vėjas paskutines plaštakes

Paversti bando vakarykščiais lapais kalendoriaus:

Tačiau stebuklams tinka dykuma –

Tvarkingiems buržua netinka netvarka kurorte.

 

Sezonas baigtas,

Vienišystė gaubia gatveles,

Šešėliais dengiasi skveriukai, barai, paviljonai,

Sugrįšite namo. Čia liks dykra

Poezijai plytėti. Balius baigės, ponios, ponai.

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Litabra kadabra

 

priešaušrio vieškeliai link debesijos

arbata penktą valandą ryto

žvaigždė paukščio pėdoj

žalčio žvilgsnis altorių

šešėly stiklo šalis – – –

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Užrašų knygutės atplaišos,

rastos dienai gimstant

 

Vėjo skonio pirmadienis brėkštant

Užrašai pavėlavusią spalvą

Trim kryžiukais į širdį

 

Šviesos slopsta akligatviuos lieka

Tik ženklai tarsi būta per tamsą

Tarsi nebūtį švinta

 

Laisvė moti į debesis niekam

Netrukdai tegu ras tavo kelią

Tegu mano jog klydai

 

Tie iš proto tie šnekasi mirę

Jų sakiniai akyse aidi labas

Bet argi jie girdi

 

Ir užgroji kas grojasi kaip ir

Traukiniai išlaikinti transliuoja tuščią

Stotį lietaus šniokštimas

 

Štai ligoti pavasariai sniego

Patalai o palatoje juosvas

Liūduo ir jo žvilgsnis įskilęs

 

Per vėjo

širdį

švinta

dangus – – –

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Gyventi

 

Varnos kraustos iš vieno kvartalo į kitą,

Nerimą krankia. Vadinasi, švinta.

Vadinasi, dar viena šventė

Ištiko netyčia:

Gyventi...

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Sapno korektūra

 

Šermukšninio kartumo laiškuos

Šermeninio lengvumo klaida –

Kur rašai „tik mirtis išvaduos“ –

R raidė vietoj n įbrukta.

 

Nėr ko ieškoti laisvės.

Tai tik stotelė miegamajam rajone.

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Kartais nėra

 

Tėve mūsų,

Iš prieglaudos prieglaudon,

Iš rudens į rudenį, o lapai pernykščiai

Jau tris dešimtis metų,

Tu sakytum – tik tris,

Bet man užtenka.

 

Visos stotys panašios.

Skanios moterys, graži degtinė.

Neskanios moterys, negraži degtinė.

Tuštybių tuštybė. Giesmių giesmė.

Ilgesių ilgesys.

Visos stotys lyg seserys,

Tu sakytumei – Kristuje,

Bet man užtenka.

 

Pašnibždom iškošiu

Kartais,

Tėve, mūsų nėra.

Man to skradžiai užtenka.

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

 

 

Knygyne

 

                     Eurikai

 

Melodijų tatoo, vinilo rievės,

Ir žodžiai, arbata, vanilės kvapas,

Kai per senamiestį už lango lietūs

Vis šnara melancholijom Monmartras

 

Iš Amelijos, lyg iš lentynų – knygos,

Dar slapstosi dėžutėse ir dėžėse.

Dar lyja? Lyja. Sidabrinėm gijom.

Kas naujo? Nieko. Driekias paprasta kalba,

 

Kaip laiškas elektroninis mažosiom raidėm

Didžiajame tinkle užtikęs adresatą.

Vadinasi, dar niekas amžiams nesikeičia.

Diena lyg dovana – taip iš kartos į kartą –

 

Vinilinė tatoo, vanilė ir Monmartras.

 

Šimkus, Antanas. Sezonas baigtas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010

 

Antanas Šimkus SEZONAS BAIGTAS