valiukas dambrelis
***
chrizantemos aromatas...
apie ką aš
kalbėjau?
***
alus ir kefyras –
tėvas su sūnum prie stalo.
abu su ūsais.
***
sausra
gluosnis nesiekia šakom
vandens
***
ramus arinas.
krentantis gluosnio lapas
stebi:
iš dugno kyla gluosnio lapas
***
rudenio lietūs
obuoliai krenta į
patvinusį ežerą
***
kantriai laukiu
kol klevo lapas paraus.
įdėsiu knygon
***
vėjas rita
šaligatviu liepų lapus
bet dar ne ruduo
***
žiemos vidurys
o vėjas pusto
smėlį
***
žiemos vakaras
vakiškoj knygoj randu
raudoną lapą
***
nuo tavo delno
saldainio popierėlis
lekia drugeliu
***
žiemos saulė
ant varveklio galiuko
pasmeigtas lašas
***
baugu
net žingsnį žengti.
pirmasis sniegas
***
ką tik iškrito
pirmasis sniegas
o jau pripėduota!
***
juodos pėdelės.
pirmuoju sniegu bėga
nematomas katinas
***
viską sujaukė
į vasaros tvenkinį įkritęs
pirmas sausas lapas
***
pasikeitė vėjas
gluosnio lapai kito
kranto link
***
drovu liepaitei
rudenio ryto. išauš
o ji nuoga!
***
rudenio lietūs.
vienas giedras veidas mieste
iš plakato
***
vėjo pakeltas
sklendžia išdidžiai
plastikinis maišelis
***
išvaikęs iškylautojus
lietus pripildė
nugertas taures
***
iki kelių sniege
karuselės
arkliukas
***
vasaros karščiai
kieme šaldytuvas
atdarom durim
***
nukrito paskutinis
klevo lapas.
šiems metams viskas
***
akmuo nekvėpuoja!
bet dar
šiltas
***
vaikų nosys
sniegenų krūtinės
daugiau nieko aplink
***
ryto speigas.
kodėl vaikams
niekad nešalta?
***
viduržiemio šalčiai.
prekeivis turguj pasiūlo
stiklinių vynuogių
***
naktis šviesesnė
nei vakarykštė diena.
pirmasis sniegas
FIASKO
saulė plieskia
atsimerkt neįmanoma
o minus trisdešimt
***
pilnaties negatyvas –
juoda eketė
arino lede
***
pirmieji šalčiai.
o vaikų drabužėliai!
plonesni net už ledą
***
blizga raganos
taukai sausio naktį
mėnulio šviesoj
***
braška tvoros lyg
kankinamos bobutės kaulai
sausio vakaras vienkiemy
***
kad galėtų sniegas su pūga
intymiai pasidūkti
speigas užvirino langus šerkšnu
Mindaugas Valiukas. Dambrelis: eilėraščiai. –