Kurtas Vonnegutas (1922 – 2007) – amerikiečių rašytojas, be kurio vardo šiuolaikinė literatūra daugeliui būtų net neįsivaizduojama. Studijavo chemiją ir mechaninę inžine­riją. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kariuomenėje, buvo išsiųstas kariauti į Europą, čia pateko į vermachto ne­laisvę. Vienas iš nedaugelio kalintų ame­rikiečių, išgyvenusių 1945 m. Drezdeno bombardavimą. Atgavęs laisvę grįžo į JAV, Čikagos universitete studijavo antropologiją, dirbo naujienų agentūrų reporteriu. Pirmąjį savo apsakymą publikavo 1950 m. Po dvejų metų – pirmąjį romaną „Player Piano“ („Pianola“). Per savo ilgą ra­šytojo karjerą parašė keliolika romanų, beveik dešimt ap­sakymų ir esė rinkinių. Tarp žymiausių jo knygų paminėtini romanai „The Sirens of Titan“ („Titano sirenos“, 1959), „Mother Night“ („Motina naktis“, 1962), „Cat’s Crad­le“ („Katės lopšys“, 1963), „Slaughterhouse Five“ („Skerdykla Nr. 5“, 1969), „Breakfast Of Champions“ („Čempionų pusryčiai“, 1973), „Galápagos“ („Galapagai“, 1985), apsakymų rinkinys „Welcome to the Monkey House“ („Sveiki atvykę į beždžionių narvą“, 1968) bei esė rinkinys „A Man Without a Country“ („Žmogus be tėvynės“, 2005). Kurto Vonneguto kūrybą ir asmenybę formavo humanistinės idėjos, pasibjaurėjimas karu ir militarizmu, šiuolaikinės civilizacijos barbariškumu ir brutalumu. Jis sukūrė unikalų – chaotišką ir iracionalų, komišką, pilną keistų atsitiktinumų pasaulį. K. Vonneguto naivus humanistinis patosas apvilktas neprilygstamais juokdario drabužiais, juokdario, kuriam leista pasakyti, kad karalius nuogas.