tekstai.lt

Mykolas Karčiauskas. Kraujo brasta. Eilėraščiai

 

 
mykolas karciauskas
mykolas karciauskas
 
 
šventaragio slėnis
 
tyliai užkopta
amžinos ugnies vieta
homero laukia


 

paveldas I
 
kristus prie stulpo
altoriaus verdenėje
kraujas ir vanduo


 

provaizdis
 
sovijus grįžta
žemės dangaus ir ugnies
žiedai kaip įsčios


 

alkas
 

aušrus kalnelis
alšioj apaugęs medžiais
dangun atvertas


 

1655 m.
 
1
 
trejinės giesmės
pervelka Kristaus rūbus
perlieja jūrą
 
2
 
žemės atminty
išdeginti archyvai
krikštas ir silkės


 

Šv. Mikalojus bažnyčioj
 
kryžkelėj saulė
ir mėno amžinybės
aukso obuoliai


 

herbas
 
kraujo brastomis
skrieja kaip viltis baltas
vytenio žirgas


 

tėvynė
 
1
 
į varpą muša
griaunantys imperijas
žemės šventraščiai
 
2
 
balsi lietuva
be mūšių išduodami
mūsų atėnai


 

jotva
 
kryžių nelaisvėj
pavergė laisvė pilis
jotvingių žemėj


 

lauksmas
 
krikšto drabužiuos
ieškom sostinės mūsų
laisvės pamatų


 

paveldas II
 
kuršių tiltelis
amžinas baltų kalbos
žemėj išlieka


 

nuo išganytojo kalvos
 
kalvų rieškučios
pilnos lenkiasi upės
klaupiasi skardžiai


 

vingriai
 
smelkias šaltiniai
vaikšto sutemų gatvėm

širdį suvarpo


 

nugalėtojai
 
sapiegos kūną

nugalėtojų arkliai

valkioja gatvėm


 

šunbalis
 
šaukdinas turgaus
aikštės basi karaliai
bajorų seimely


 

atmintis
 
brolžudžių kraštas
geležis išsilieja
gelūžos krantais


 

Priemiesčių peizažai
 
1
 
žabinė tvora
tūliuoja tulžiažolė
varpulus skleidžia
 
2
 
pušys ir sniegas
kelias į kalną eina
melsvais šešėliais


 

3
 
čiulpauja strazdai
lyg pragaišę iš juoko
belmonto krūmuos
 

4
 

einančios upstais
bobos kaip keptos bulvės
alaus pripiltos
 
5
 
ūžauja vėjas
prieš lietų iš varpinių
provagės tarmėj


 

ūkanų gatvė
 
lyg apsimėžus
saulė properšom plaukia
pritilžę liepos


 

naktis
 
laukinės vyšnios
žydi smegčia sidabru
bernardinuos


 

po sukilimo
 

kartuvių kalnai
randai ant maldaknygių
snieglašos žieduos


 

pasmerkimas
 
jau galvos rėdą
nugalėtojai skelbia
lukiškių aikštėj


 

Pajautos slėnyje
 
1
 
saulės spinduliuos
įspindę atrakinti
rasuoja žiedai

 

2
 
rasos rinkimo
šventė karo vartuose
saulelė rėdos

 

3
 
užgęsta ugnys
Nerim žvaigždynai teka
ūžteli kraujas

 

4
 
sidabro mėnuo
ugnelės tylios vaikšto
pajautos žemėj


 

vėlinės
 

basaniaus kapas

gęstančių žvakių vėjas
klaidžioja vėlės


 

paveldas III
 
senolių dvasios
atgimsta kad išliktų
saujoj pelenų


 

prie Vileišių koplyčios
 

tauta mažuojas
kapukalny medinių
kaimo apšviesta


 

sizifas, 1945
 

jau nėra vilties
tiktai akmuo ridenas
pats sau į kalną


 

didžiosios sinagogos

sugriovimas
 
kraujais kaitavo
saulė kaitėjo kaitrūs
kahalo žodžiai


 

pokario moterys
 

šilojuos žydi
bažnytkaimių marijų
svyrūnės krūtys


 

laikas
 
numožo upė
viešpaties tylioj kalboj
vėl mezgas vaisiai


 

jonui vileišiui
 
laimingi esam
matėm kaip keičias danguos
tariamas žodis


 

marijai
 
sielos šaknimis
ugnies didžioji deivė
lieka su mumis


 

ingei
 
žindančios vilkės
aprauda radvilus žemės
erelių lizduos


 

karalius
 
batoras žmonių
ne sąžinių karalius
maro atminuos


 

atgimimas
 
tulpių ugnyje
renesanso mariją
auksuoja žvaigždės


 

ruduo žydų kapinės
 

kapinių medžiuos
antkapių eilėraščiai
įpučia liepsną


 

Gedimino kalnas
 
perbrido upę
mindaugo atlikuonis
pirmas po mūsų


 

getas
 
mažoji roma
uždraustas kraujo šmeižtas
juodajam mieste
 
 
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 3 (kovas)