tekstai.lt

GINTARAS BLEIZGYS. Eilėraščiai. Ežere

bleizgys.jpgGINTARAS BLEIZGYS

Ežere

I

jeigu visas paskęsčiau
meldynuos

arba perrėžtų sielą
šitas mėnulis tylus

šnarantys
meldai

debesys
teliūskuojantys

jokių rūbų
nereikia
šią naktį –
jokio kūno

esu
akmuo
žuvis
upeliūkštis
skiautė mėnulio

būti
be balso
be garso
klausyti
tylėti
šlamėti

būti su smėliu
ir su mėnuliu vis
su mėnuliu

net iš mirusiųjų pasaulio
jis šviestų

iš didelio
graudumo
pačio didžiausio

būti su juo

pasislėpti

rašyti ant smėlio
ant ežero
ant savo sielos
karščiuojančios

antys
užmigo prie mano kojų
surietusios kaklus

rašyti ant ančių sparnų

ant laiko praėjusio

atsiminimų
ornamentai
nuo kurių krūpčioju

mėnuli
dieduli
dangaus prietamsėly

stengiuosi susitvardyti
nebekrūpčioti
stengiuosi jau
daugel metų
tik tą ir darau

bet esu
lyg vanduo ištaškytas
lyg alksniai
susivėlę nuo vėjo
ūkiančios pelės

žolės
kaukiančios
atmerktaakiuos laukuos

atsimerk į mane
ir tu

vienaaki dangau

II

irklai

dangus girgžda

švebeldžiuoja valties gale
nematomos nendrės –
juodas krantas

juodas vanduo
juodas dangus
skaidrus

juodi ratilai vandeny
su šešėliais

mėnulis
plazdantis ant vandens –
balta
spindinti skraistė
groblai dangaus
atsidarę
plūduriuojantys

sujauktas vanduo
mano akyse
mano galvoj
užrašuos

norėčiau jį visą dabar išsiplėšti
išrėkti

bet dabar
daug labiau negu įprastai
tyliu
daug labiau
stengiuos pritapti
prie miegančių žuvų
meldų švelniai sūkuriuojančių
dabar ypač man reikia
bent lašelio
iš šito sapnuojančio ežero
iš atminties
iš vabzdžių
nebematomų
kriauklių
bangelių
spyglių iš lelijų
iš dumblo –

bent lašelio dumblo
iš šito dangaus

III

ar gali būti juodžiau –
aš dar
norėjau paklaust
prieš užmigdamas

kodėl – – –

miegas buvo meldų spalvos
plasnojimo
ošimo

miegas pritvindytas čežesio
atsiminimų

klejojimo
su išgąsdintom antimis
smiltimis
vandeniu tyškančiu
blaškomu

miegas pilnas blaškymosi
malimosi
spardymo
pilnas bangų
pilnas nakties
ežero dumblo
akligatvių
kūlgrindų

miegas pilnas manęs
sprangus

IV

dabar man ramu
name apleistam
su virpančiais žiogais

su viksvom sapnuojančiom
įmirkusiom

ir kapliadantis vėjas nuo ežero
graibo mane pro miegus

palaukė
kur galėčiau sapnuoti
blaškomas vėjo

galėčiau būti burė
alksnynas
sugeriantis visą nartį
alksnynas apkandžiotas
apipešiotas
išplėšytas

galėčiau plazdenti šitoj palaukėj
ir žiogai
virpantys nuo manęs įtempę
kojas

tarsi šuoliui
pasirengę

ežero aitvaras
ežero vaikas
ežero siela
vaiduoklis

vienas

meldai

pelė