tekstai.lt

Leonas Stepanauskas. Vokiečių baltistų konferencija

Humboldt_University.png2012 m. lapkričio 2 d. Berlyno Humboldtų universitete vyko Vokietijos baltistų susivienijimo „Baltistenkreis zu Berlin" 112-ta konferencija. Į susitikimus baltistai renkasi pasidalyti mintimis, referuoti apie savo darbus. Vis dėlto dienotvarkėje dažnai esama ir netikėtumų, tarsi paskatų bei padrąsinimų. Artėja Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės, tad pirmoje, donelaitikai skirtoje dalyje žodis buvo suteiktas lietuvių kilmės poetei Aldonai Gustas, rašančiai vokiečių kalba, tačiau, pasak jos, savyje jaučiančiai „stipriai plakančią lietuvišką širdį". Aldona gimė Šilutėje. Paskutiniais Antrojo pasaulinio karo metais kartu su motina buvo nublokšta toli į Vakarus. Slinkę metai iš atminties išdildė net ir gimtąją kalbą. Aldona Gustas (Lietuvoje ji buvo Gustaitė) K. Donelaitį pažino skaitydama vertimus į vokiečių kalbą. Berlyne gyvenančios poetės prisipažinimas apie artumą mažlietuvių būrų poetui baltistų konferencijoje nuskambėjo kaip trapi impresija: Tu mane visą gyvenimą lydi, Kristijonai Donelaiti... Labai anksti, dar jaunystėje, tavo žodžiai tapo man brangūs... Poema „Metai" visam laikui širdyje įžiebė meilę gamtai ir ją mylinčiam žmogui... Kaip poeto ir kaip sielovadininko, Kristijono Donelaičio žodžiai man vienodai artimi...
po tokios įžangos ir konferencijos darbas įgijo papildomą prasmę. Jau ankstesnėje vokiečių baltistų konferencijoje jos dalyviai buvo supažindinti su naujai į vokiečių kalbą verčiamos poemos „Metai" fragmentais. vertėjas ir poetas Gottfriedas Schneideris (ilgus gyvenimo metus kaip ir K. Donelaitis atidavęs dvasininko profesijai) paskelbė tezę: „Jei nori versti Donelaitį, privalai mokėti tris kalbas. Tą kalbą, į kurią verti, lietuvių ir – būrų poeto raiškią kalbą." Konferencijoje G. Schneideris pranešė jau įpusėjęs savo darbą. Tačiau aplinkybės nepalankios. Darbštuolį neseniai pakirto liga. konferencijos dalyviai palinkėjo G. Schneideriui sveikatos pagerėjimo, sėkmės atkakliai tęsiamame darbe.
Konferencijoje pasidalyta ir kitomis donelaitikos naujienomis. Atkreiptas dėmesys į žurnale „Kultūros barai" (2012 m. rugsėjo ir spalio numeriai) spausdinamus pasisakymus už tai, kad savo veikla garsėjantis Thomo Manno kultūros centras Nidoje (susietas su rašytojo memorialiniu muziejumi) galėtų produktyviau dirbti kaip tautas jungiantis kultūrų tiltas. Pavyzdžiui, 2014 m. vasarą tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje tema galėtų būti K. Donelaičio jubiliejus. Tikslinga būtų į jį pakviesti šio poeto vertėjus iš įvairių šalių, mokslininkus su pranešimais, K. Donelaičio kūrybos atlikėjus. Mokslinio susivienijimo pirmininkas profesorius Raineris Eckertas informavo, kad tam bus pareikštas pritarimas ir teikiama parama, jei atsiras pageidavimų.
Stiprių emocijų prisotinta pirmoji vokiečių baltistų konferencijos dalis nesuardė tolimesnės „ramesnės" eigos. dėmesingai buvo išklausytas, o paskui ir aptartas Vilniaus universitetą baigusios filologės, dabar Greifsvaldo universiteto doktorantės Anastazijos Kostiučenko pranešimas apie rašomą disertaciją aktualia tema – „Lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusas ir vietinių tautinių mažumų kalbų padėtis".
Net trys kalbėtojai atstovavo Latvijai. Dr. G. Vasiljevičius informavo apie pasiruošimus svarbiems rašytojų Aspazijos ir Janio Rainio jubiliejams Latvijoje 2015 m. Rašytoja ir režisierė L. Wust-Mundeciema supažindino su J.. Rainio jaunystės dramos „Indulis ir Arija" kūrybiniais šaltiniais. Baltistė E. Weirich parengė apžvalgą apie kasmet (nuo 2009 m.) Vokietijos sostinėje rengiamas latvių poezijos dienas.
Prof. R. Eckertas informavo apie senprūsių filologijos tyrėjus, jų naujausius leidinius. Profesorius teigė, kad darbai nesustoja, aptinkami nauji keliai, naujos prieigos, nors ilgai atrodė, kad senprūsių tema jau išsemta. Aptardamas tyrėjų darbą mokslininkas pareiškė: viską lemia dėmesys net smulkiausiam radiniui ir vėlesnis išsamus tyrėjų dialogas.

Leonas Stepanauskas