***
kai paskutinis mano veidas krito
į patį dugną - pamaniau, kad mirsiu,
bet brėško rytas,
ir oda sukrito - į mano kaukę tikrą

ją bučiavai, todėl ir nusiimsiu
man gėda ją nešioti - ir skaudu palikt!
paliksiu - tu ją pasiimk!
ištepsiu odą - ji bus dar graži

ir aš pati su dviem odų sluoksneliais
nebetikėsiu - tik todėl rami,
kai paskutinis mano veidas kris
ne paskutinis - tik oda sukris!

Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.



***
mano ausys kaip Mandelštamo (?) - atlėpę...
veidas miegapelės - ir nesakyki, kad katės!
du žiedausiai - draugai? - žiedpalaikio
palaimingo bevardžio pirštelio,
bet ne kokios lemties!

jei gatvėj švysteltum kada kadais brangusis
iš įpratimo visgi krūptelčiau - ar atsisuktum?

senas kaktuse! - iš gėlių parduotuvės
kad pabučiuotum jį - tave siunčiu -
savo ašarom aštrialūpėmis:
mano kaktuse, kurį perku -
į kaktą
nežymiai ir švelniai:

"Ak! - Tu..."

Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.




***
tu ne svetimas man, bet vis vien svetimkūnis
sakaisi gerai pažįstąs mano sielą,
bet nenoriu tavęs, ir baisu tavo kūno!
žvelk - parduotuvė: KAVA
                                 GĖLĖS
                                      DOVANOS
                                              SĖKLOS

.....nenupirkai man skrybėlės.......
.....ir auskarų nereikės...bevardis tavo žiedas,
tačiau įžymi Pavardė, ir tik tai,
kad abu - poetai, poetai........
daugiau su manimi nereik daryti nieko!

Kas poezija? argi apleistas palaistytas laisvas,
kai suki ne meilužiui, o su broliu eit pasivaikščiot,
ar atpažinus laikrašty kokį pažįstamą artimą veidą:
kokia vieta ar meilė mane pakeis kokios klaidos?


Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.




apie
praeinantį
nelaimingumą


niekad neklausydavau senų žmonių,
visą laiką mokiausi tik iš savo patirties,
kad ir kokia bjauri būtų

pvz.: matematikos profesoriaus našlės, kuri
visą gyvenimą juo vienu, vaikais rūpinusis,
o man? kas rūpėjo? kas rūpi? (ar tikrai teberūp'?)

mylėjau karštai, bet sykiu
nemaniau, tiesą šnekant, kad meilė,
ji pati manim nesirūpins, o būta

motinos meilės: "kaip? kaip tu!
galėjai su tuo seniu."

jau metai aš jo nepažįstu
kam reikėjo tokios praeities?
esu sveika, gyva ir nelaiminga,
nelaimė taip toli, kad nelaiminga - tik tiek:
jei atiduočiau ką - tai ne gyvybę, o mirtį,
kurios man, gyvai, ar ilgai reikės?

Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.



 

das Nibelungenlied
(įžūlus)


ar drįsiu nukniaukt iš knygyno tą knygą
ir, mylimasis mano, tau padovanot,
nupirkčiau, bet ir man tu nukainuotas - geriau nedovanok!
nors vienąsyk iš antikvariato sidabruotą
šaukštelį - kad kavą gerdama apie tave
galvočiau...

be to
restoranėlis prašmatnus ir - traukinys...........
gal ir bjauri! bet - ubagystės požymis!
verčiau namie sriuba: aliejaus aukso
rutulėliai tebūnie papuošalas!

Ir seno tavo laikrodžio nenoriu,
sakai - susitaisyk, susivaldyt bandysiu, ne
tikrai nedrįsiu tą knygą ji vadinasi "Das Nibelungenlied",
yra tenai viena vieta puiki - kaip lovoj
su Brunhilde kovės
karžygys.

Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.




***
ant palangės virtuvėje
liūdnoji geranija žydi
geroji tavo žmona - vestuvių
albumas - dabar ji pas mylimąjį -
dabar aš tau svarbi
nepaguodžia prisiminimai
svajoju šviesesnę draugystę
nerimas protarpiais perauga į neapykantą
ne dėl to, kad esi įžymybė juk myliu,
o girdžiu tave sakant:
"Tai aš tai aš tave myliu." Ir ją:

"Be meilės gyventi negali jis. Kiekviena
jo Meilė tikra ir Vienintelė."

Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.




ekspromtu

toks vėjas perkirto man ausį auskaras
labai sunkus esu be kaukės ir išalkus
veidas mano kaukolės aš noriu būti tavo kaulas
iš angelo pavirtus augalu kažkas ateina iš kitos
poezijos labai seniai skaitytos bet vis tiek
ekspromtu aš siaubingai myliu pharmcos trejos devynerios
kokia diena puiki ir aš pati esu žydrynė dieve
prancūziškai plevena mano siela pakelkite mane pa-
kelkit mylimieji ir nesvarbu jūs moteris ar vyras -
ar žolės devynerios aš myliu myliu myliu myliu ---

Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.




balzamo reklama

tinka apgedusių ar pažeistų plaukų nutriušusių
tuos plaukus matyt bus apkramtęs alkanas triušis
arba pusalkanis gerina plaukų be dažomųjų medžiagų
struktūrą nežinau kuris mano plaukas įtrūkęs o kurį
pasiutusį po trijų penkių minučių išplauti drungnu
plaukai žymiai sako geriau pasijutę mano tel. numeris:
keturi šeši du du devyni du
o skaičius visų mano galvos plaukų ne-pri-si-me-nu-

Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.




vasara Neringoje

noriu kad ateitų žiema: toks mano vakaras
ilsies ar dirbi? - žuvėdra brūkšteli marias
saulėlydis žarijos tikros medžiai tie sekmadienis
kažką gurkšnodama šakojuosi nerūpestingai pamariu
ak į kokį tinklą užmestos marios karksi šakos
užmetu mesteliu vieną vienintelę akį kartais gera
bet kodėl pamaniau kad žiema susikaupti geresnis
metas? nežinia beje kada tave apims tokia vasara
primenanti vieną vienintelį nutįsusi kaip kelias
į jūrą į marias kaip legenda mano vardo pusiasalį

Šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. Sudarė Sigitas Parulskis. V.: Alma littera, 2002.