Gintalas Dainius

Dainius Gintalas. Fotkelis (Paulius Karpas) nuotrauka

Dainius Gintalas (g.1973 m.) – poetas, vertėjas, literatūros ir meno kritikas. 1995 m. baigė Vilniaus universitetą, filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1998-2000 m. pagal meno istorijos magistrų rengimo programą studijavo Vilniaus Dailės akademijoje. 2000 m. sumanė ir iki šiol organizuoja dailininkų neprofesionalų sambūrius, vadinamus „Maskoliškių meno frontu“. Natūralioje buvusio tvarto erdvėje įkūrė „Tvarto galeriją“. Fotografuoja lauko išvietes, šunų būdas bei kopėčias. Surengė 4 konceptualiosios fotografijos parodas „Filosofinės būdelės – išvietės“. Eksperimentinę audiovizualinę poeziją propaguojančios grupės „Sintezija“ narys. Audiovizualinis eilėraštis „Vitrina“, sukurtas drauge su Yuriy Kruchak (Ukraina), tarptautiniame judančių vaizdų festivalyje „Next Festival 007“ buvo pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu. Už prieštaringai vertinamą antrąją poezijos knygą „Boa“ (pirmoji – „Angis“, 1997) D. Gintalas sulaukė Jaunojo jotvingio premijos bei Literatūrinės skrybėlės prizo. Yra išvertęs Henri Michaux, Blaise Cendrars, René Charoir kt. prancūzų autorių poezijos, atliko specialųjį Molière’o pjesės „Mizantropas“ vertimą rež. A. Jankevičiaus spektakliui „Mizantropai“. Taip pat išvertė keletą knygų, tarp jų Guy Debord‘o veikalą „Spektaklio visuomenė“ bei Georges Bataille romaną „Dangaus žydrynė“. Parašė libretus roko operai „Žuviaganys“, operai „Donoras“ bei mono spektakliui-operai „Izadora“. Apie knygos „Boa“ (2007) tekstus Castor&Pollux rašė: „Naujasis barbaras, kurio venose kunkuliuoja juoda pirmykščio žmogaus limfa. Brutalus žvėriažmogis, į seilėtą skiemenį atsakantis tūžmingu urzgesiu. Laukinis vandalas, besišvaistantis kuoka ir falu, švytintis išvamų fosforu. Taip, iš visų kultūržmogių renkuosi gyvybės artileristą D. Gintalą“.