Liudvikas Jakimavičius. Benedikto Januševičiaus nuotrauka       Įrašas iš rinkinio „Nevykėlių balsai II“, kurį 2003 m. sumanė bičiulių kompanija „nevykeliai.lt“ (A. Jakučiūnas, M. Burokas, V. Dekšnys, M. Gimžauskas, R. Audiejaitis-Tanaka), tačiau neišleido. 2003 gruodžio 13 d. Vilniaus mokytojų namuose įrašė Virgis Gasiliūnas.

 

       Liudvikas Jakimavičius skaito eilėraščių ciklą „Praėjusių metų sezonai“:

 

 

 

PRAĖJUSIŲ METŲ SEZONAI



1.

Ruduo


Ten toli,

kur jūra matos,

guli mano tėvo natos,

guli tėvo portsigaras.

O iš krūmų kyla garas.

Jau ruduo čionai atėjo,

portsigaras surūdys,

jau sulytos tėvo natos,

koks aš durnas,

koks kvailys.

 

 

2.

Kažkoks laikas tarp

rudens ir žiemos

 

Taip arti,

net nesimato,

pastatyti tėvo batai,

kosti senas kerogazas,

kad iš jo nerūksta gazas,

koks sezonas čion atėjo-

nei žiema čion, nei ruduo,

kerogazas surūdys,

koks aš durnas,

koks kvailys.

 

 

3.

Žiema

 

Ten toli,

kur jūra matos,

užpustytos tėvo natos,

guli tėvas ant suoliuko,

o suoliukas po medžiu,

į kišenę kiša ranką,

portsigaras- akurat!

Portsigaras nerūdys,

jis auksinis, jis auksinis,

aš ne durnas,

ne kvailys.

 

 

4.

Toks ateities sezonas,

Kai visiems bus labai

Gera

 

Ten toli

vėl jūra matos,

iš už krūmų

skamba atos,

taigi groja orkestrėlis,

diriguoja mano tėtis,

pagyvenus moteriškė

neša jam naujus batus,

smėliu šveičia portsigarą

vienas vaikas negražus,

mano tėvas diriguoja,

mano tėvą masažuoja,

mano tėvą masažuoja

toks labai riebus žmogus.

Ten nebus nei kerogazų,

ten nebus nei uitazų,

bet auksinis portsigaras,

betgi šitas portsigaras

turi likti ir gana.

 

 

5.

Keistasis sezonas

 

Demonstracija dabar,

viena varna medy kar,

kerogazas bar bar bar,

portsigaras por por por,

masažistas tekšt tekšt tekšt,

mano tėvas atete,

viena varna medy drykst,

masažistas tėvui trinkt,

kerogazas- ką darai,

mano tėvas ajajai,

bėgam bėgam bus blogai.

 

 

6.

Toks sezonas, kuris yra

tarp to sezono, kuris yra

tarp žiemos ir kitos žiemos

kitais metais tuo pačiu metu

kaip šiandien

 

Nieko nieko nesimato,

tiktai mano tėvas basas,

koks čia laikas,

kas čia daros,

kurgi batai,

kurgi natos,

kurgi aš patsai esu,

kas ten groja portsigarais,

ką ten kužda kerogazai,

kam į sieną galvą daužo,

ne, nereikia, negaliu.

 

„Veidas“, 1993-03-04

 

 

Žiemos žodžiai

2012-01-06