Algimantas Mikuta (g. 1943) – poetas, vertėjas. 1960–1964 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1965–1967 m. – Vilniaus universitete žurnalistiką. 1972–1982 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus konsultantas, pirmininkas. Nuo 1991 m. dirbo „Nemuno“ vyr. redaktoriumi. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1966 m. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1959 m. 1962 m. išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Gėlės braižykloje“. 1979-aisiais tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 1995 m. apdovanotas Kauno dienos prizu už geriausią tikrovės atspindėjimą poezijoje, 2003 m. – Salomėjos Nėries prizas už poezijos knygą „Aštuoneiliai“, 2003 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. 2007-aisiais išvertė Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“. „Ankstyvieji Mikutos eilėraščiai pasižymėjo ironizuojančio vaizdo kampuotumu, dominavo lyrinį kūrybos stereotipą depoetizuojantis formos tikslumas. Racionali poetika maitinama istorinės epochos išpažįstamu maištingų judesių dramatizmu. Visa Mikutos kūryba paženklinta tikrumo gelmės siekiu. Poetinė sąmonė darėsi ypač nepakanti gelmę nuduodantiems paviršiams, pakluso virš visų švytuojančios švytuoklės bei simbolinei „sustingusių žaibų“ perspektyvai“ (Ramutis Karmalavičius).