Juozas Žlabys-Žengė (1899–1992) – poetas, prozininkas, publicistas, „Keturių vėjų“ sąjūdžio dalyvis. Mokėsi Žagarės progimnazijoje, studijavo Kauno universitete. Nepriklausomybės kovų savanoris, baigė karo mokyklą ir Aukštuosius karininkų kursus, tarnavo „Geležinio vilko“ ir husarų pulkuose. II-ojo pasaulinio karo metais dirbo „Ateities“ redakcijoje. 1945–1955 m. kalėjo Vorkutos lageriuose, po to gyveno tremtyje. Į Lietuvą grįžo 1958 m. Debiutavo poema „Anykščių šilelis“(1930), išleido apsakymų rinkinį „Gyvenimo novelės“ (1940). Kaip publicistas bendradarbiavo įvairiuose spaudos leidiniuose. Dalis J. Žlabio-Žengės kūrybos sunaikinta per kratas. 1992 m. išėjo Leono Gudaičio parengta jo poezijos rinktinė „Pavasarių gramatikos“. J. Žlabys-Žengė – vienas žymesnių XX a. 3-iojo dešimtmečio literatūrinio maišto ir poezijos reformos reprezentantų. Ryškaus temperamento poetas, valiūkiškų deromantizuotų nuotaikų ir pavasariško gaivalo reiškėjas, demonstravo modernią poetiką, leidžiančią perteikti šiuolaikinio žmogaus pojūčių tikrumą ir mąstymo dinamiką (garsų, skiemens efektai, netikėti žodžių junginiai ir pan.). Modernumą jungdamas su liaudišku humoru ir folklorinių talaluškų stiliumi, stengėsi išgryninti lietuvišką avangardizmo atmainą. Novatoriška „Keturių vėjų“ estetinė koncepcija stipriai persmelkusi visą J. Žlabio-Žengės kūrybą ir gyvenimą.

Apie Juozą Žlabį-Žengę ir jo tekstus

Vygantas Šiukščius. „Keturių vėjų“ aura. Akcijos (2004)

Balys Gražulis. Mano pažintis su keturvėjininkais (1975)

Bronys Raila. Šaunaus maišto pabaiga (1974)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. „Keturi vėjai“ ir keturvėjininkai (1949)

Juozas Žengė. „Keturių vėjų“ kūrybos nagrinėjimai (1940)

Juozas Žengė. Kas buvo „Keturių vėjų“ padielnikai (1939)

Juozas Žengė. Kaip „Keturi Vėjai“ užėmė radio stotį (1936)

Juozas Žengė. Kalbos imago (1934)

Juozo Žlabio-Žengės tekstai