Juozas Kėkštas (tikr. Juozas Adomavičius, 1915-1981) - vienas įdomiausių egzilio kūrėjų, dažnai vadinamas paribio poetu. Mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Priklausė pogrindinei komjaunimo organizacijai, tris kartus buvo areštuotas. Lietuvai atgavus Vilnių, pasitraukė į Baltarusiją, 1940 m. suimtas ir nuteistas 8 metams kaip nacionalistinės Lenkijos komunistų partijos narys. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, amnestuotas, įstojo į lenkų generolo V. Anderso armiją, su ja per Iraną, Iraką, Egiptą pasiekė Romą. Mūšiuose sužeistas. Gydėsi Romoje, redagavo „Lietuvių laikraštį“. 1947 m. išvyko į Argentiną, dirbo fizinį darbą, Buenos Airėse tvarkė žurnalo „Literatūros lankai“ spausdinimą. Ištiktas paralyžiaus, 1959 m. apsigyveno Lenkijoje, buvo slaugomas Revoliucinio judėjimo namuose. Gyvas būdamas, Išleido 6 eilėraščių rinkinius „Toks gyvenimas“ (1938), „Rudens dugnu“ (1946), „Staigus horizontas“ (1946), „Diena naktin“ (1947), „Ramybė man“ (1951), „Etapai“ (1953), dalyvavo „Žemės“ antologijoje (1951). Po mirties buvo išleista jo kūrybos antologija „Dega vėjai“ (1986). J. Kėkštas formavosi veikiamas lenkų avangardistinės poezijos, jo eilėraštis grindžiamas stiprių kontrastų (mirties nuojautos ir valios kurti, ryžto ir nerimo, skausmo ir džiaugsmo) sankirtomis. Pirmojo rinkinio eilėraščiai, parašyti daugiausia kalėjime, atvira ar netiesioginė kalėjimo topika tapo svarbi visoje poezijoje. Joje aštriai fiksuojamas epochos tragizmas, žmogiškojo solidarumo ir komunikacijos siekis, kartojasi ugnies, lūžio, mirties, tylos motyvai, ryškėja klajūno tema, vėliau stiprėja orientacija į modernizmą. J. Kėkšto eilėraštis – veiksmažodinis, siekiantis maksimalios ekspresijos kondensuotu žodžiu, trūkčiojančio ritmo, dažnai futuristiškai sulaužytos strofikos. Vėlyvojoje poezijoje sustiprėja mirties tema, kūrybos refleksijoje mėgstamu kontrastų principu susiduria poezija ir tyla. Nors J. Kėkštas dažnai priskiroamas žemininkams, tačiauIš esmės yra rūsčios, „neornamentuotos kalbos“ poetas, tam tikru atžvilgiu laikytinas bežemio Algimanto Mackaus pirmtaku.

Juozas Kėkštas. Eilėraščiai iš antologijos „Žemė“ (1951) (1)
Juozas Kėkštas. Eilėraščiai iš antologijos „Žemė“ (1951) (2)